Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Nijolės Šidagienės, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjos atstovui V. M. ir atsakovės atstovei Laurai Petrauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Onrama“ skundą atsakovei Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl nutarimo panaikinimo arba pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

informacijos, skatinančios įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, skleidimas ir tokios informacijos sąsajos su įmonių komercine, ūkine ir finansine veikla. Todėl sprendžiant, ar tam tikra informacija yra alkoholio reklama, kiekvienu atveju turi būti įvertintos visos turinčios reikšmes aplinkybes ir tikslai: ar pateikta informacijų daro poveikį kiliems asmenims, ar skatina įsigyti tani tikrus produktus, elgtis tam tikru būdu, ar ji sietina su teigiamu alkoholio produktų vartojimo poveikio įvertinimu, ar siekiamu alkoholio produktų vartojimo skatinimo, taip pat ar pateikiama informacija komercinio pobūdžio. Tarnybos užfiksuota „(duomenys neskelbtini)“ butelio imitacija neatitinka alkoholio reklamos požymių. Pripučiamu buteliu nėra siekiama daryti poveikį kitiems asmenims, jiems renkantis, įsigyjant tam tikrus produktus, skatinti juos elgtis tam tikru būdu. Atsakovė butelį aprašė labai subjektyviai, todėl vadovaujantis vien Nutarimu, neįmanoma įvertinti jo tikrosios reikšmės. Nutarime pripučiamas butelis aprašomas taip lyg ant jo pateiktas reklaminis tekstas, tačiau butelis visiškai atitinką originalų alkoholinio gėrimo butelį ir niekaip neskatina vartoti alkoholio bei nedaro jokio poveikio vartotojams. Kadangi aptiktas pripučiamas butelis yra analogiškas originaliam alkoholinio gėrimo „(duomenys neskelbtini)“ buteliui, todėl teigtina, kad šis butelis gali daryli lygiai tokią pačią įtaką kaip ir parduotuvės ar kavinės lentynose sustatyti alkoholinių gėrimų buteliai. Lentynose sustatyti buteliai nedaro poveikio asmenims įsigyjamiems tam tikrus produktus, neverčia jų elgtis tam tikru būdu. Kiekvienas asmuo kavinėje, parduotuvėje renkasi prekę iš pateikiamo asortimento ir nėra priverčiamas pasirinkti, iškirtinai, kurią nors vieną prekę. Taigi, ir rastas bulelis neverčia ir nesiūlo pirkti „(duomenys neskelbtini “ degtinės. Ant butelio nėra papildomo teksto ir kitokių reklaminių užuominų, skatinančių vartojimą, siūlančių rinktis būtent šį alkoholinį gėrimą, ar suteikiančių informacijos, jog šio gėrimo galima įsigyt pareiškėjai priklausančioje kavinėje. Nėra daroma ir netiesiogine įtaka. Šis butelis yra laikomas kavinės interjero detale, o ne reklama Įstatymo prasme. Butelis ir jo dydis sukuria savitą kavinės interjerą, jaukumą, kavinės aplinka tampa ypatinga. Pažymėjo, kad butelis reprezentuoja kavinę bei jokiu būdu nereklamuoja alkoholinių gėrimų. Šio pripučiamo butelio matymasis per kavinės langą, negali daryti tokio poveikio, kuris nurodomas alkoholio reklamos apibrėžime. Neneigė, kad šis butelis gali leisti suprasti, kad kavinėje pardavinėjami alkoholiniai gėrimai, bei tai juk nelaikoma reklama. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė tik nurodė apibrėžimą, pateiktą Įstatymo 2 str. 4 d., tačiau nenustatė visų reikšmingų aplinkybių, būtinų konstatuoti, jog tam tikra informacija daro poveikį asmenų elgesiui. Pripučiamas butelis neperteikia komercinio pobūdžio informacijos. Nepaisant to, kad kavinės veikla gali būti siejama su patikrinimo metu rastu buteliu, tačiau tuo nėra perteikiamas tikslas didinti prekybos apimtis. Šį tikslas galėtų būti tik tuo atveju, jeigu būtų pateikiama nuoroda į tai, kad kavinėje galima nusipirkti šio gėrimo, ar nurodoma gėrimo kaina, pateikiama užrašas „akcija“ ir pan. Atsakovė šio požymio nenustatė Taip pat nebuvo ir įvertinta tai, ar kavinėje apskritai pardavinėjamas alkoholini gėrimas ,,(duomenys neskelbtini)“. Mano, kad rastas pripučiamas butelis neatitinka alkoholio reklamos sąvokos, nes tiek pagal įstatymą, tiek pagal teismų praktiką alkoholio reklamai būtini tam tikri specifiniai požymiai, kurių šis butelis neturi. Akcentavo, kad pagal Įstatymo 29 str. 6 d., alkoholio reklama nelaikoma informacija apie alkoholinius gėrimus prekybos vietose, alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruoti pavadinimai bei prekių ženklai. Tiek pagal ankstesnes Įstatymo redakcijas, tiek pagal dabar galiojančią Įstatymo redakciją, nors joje ir tiesiogiai nenurodyta, alkoholio reklama negali būti laikoma gamintojo pavadinimas ir adresas, prekių ženklas, alkoholinio gėrimo pavadinimas, gėrimo tūrinė etilo alkoholio koncentracija, iš ko gėrimas pagamintas ir pan. Atsakovė nutarimu, pripažindama pripučiamą „(duomenys neskelbtini)“ butelį reklama, neteisingai aiškino ir pritaikė Įstatymo 2 str. 4 d. nuostatas, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą. Taip pat tarnyba neteisingai ir netinkamai aiškino Įstatymo 2 str. 3 d. nuostatą, apibrėžiančią išorinės reklamos sąvoką, todėl neteisingai įvertino faktinę situaciją. Informacija gali būti pripažinti išorine reklama tik nustačius šios rūšies reklamai būdingus požymius. Pripučiamas „(duomenys neskelbtini)“ butelis neatitinka išorinės reklamos požymių. Operatyvaus patikrinimo metu rastas butelis negali būti pripažintas reklama. Nepripažinus butelio reklama, jis negali būti laikomas išorine reklama. Ginčo atveju nebuvo nurodyta prekės kaina, nepateikiama nuoroda į tai, kad kavinėje galima įsigyti šio gėrimo, butelis yra neiššaukiančios spalvos (permatomas), iš lauko pusės nėra aiškiai matomas. Todėl net ir pagal teismų praktiką, butelis negali būti pripažintas išorine reklama. Atsakovė, pripučiamą bulelį laikydama išorine reklama, nepagrįstai plečiamai aiškina išorinės reklamos sąvoką. Atsakovės pateikiamas aiškinimas prieštarauja išorinės reklamos sampratai. Pabrėžė, kad atsakovė plečiamai aiškina teismų praktikos suformuluotą taisyklę. Toks aiškinimas prieštarauja ne tik Įstatymo normų prasmei, bet ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Atsakovė nesiaiškino ir nenagrinėjo aplinkybių, sudarančių tariamą pažeidimą, todėl tinkamai negalėjo nustatyti, ar pripučiamas „(duomenys neskelbtini)“ butelis gali būti laikomas išorine reklama Įstatymo prasme. Laiko, kadangi atsakovė neteisingai aiškino ir rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, todėl Nutarimas yra klaidingai pagrįstas, jis neteisingas, prieštarauja Įstatymo normoms, taigi naikintinas. Vykdydamas savo funkcijas bei įgyvendindamas įstatymo leidėjo suteiktus įgalinimus viešojo administravimo srityje, atsakovė turi vadovautis Konstitucija ir visais įstatymais, kaip sudėtinėmis bei viena kitą papildančiomis vieningos Lietuvos teisės aktų sistemos dalimis. Kiekvieną kartą įvertindamas pagrindą laikyti tam tikrą informaciją apie alkoholio reklamą ir konstatuoti, kad yra padarytas pažeidimas, ir ar yra būtina taikyti įstatymo nuostatose įtvirtintas ekonomines sankcijas, atsakovė turi išanalizuoti ir, aiškinant teisės normas, įvertinti visus teisės aktus ir nustatyti visas būtinas faktines aplinkybes. Tiek iš Nutarimo, tiek iš Operatyvaus tikrinimo protokolo matyti, jog visa tai nebuvo padaryta. Atsakovė nenurodė, kuo ginčo atveju pasireiškia reklama, nenurodė butelio požymių, leidžiančių jį pripažinti reklama, o tiesiog teigė, kad rastas butelis, kuris yra netoli lango, pateikia reklamos ir išorinės reklamos sąvokas ir konstatuoja, jog yra padarytas Įstatymo pažeidimas. Nutarimas priimtas nemotyvuojant ir nepagrindžiant jo objektyviais įrodymais. Atsakovė pripučiamą butelį iš karto kaip savaime aiškų dalykų laiko reklama. Aprašydama jį sukuria įvaizdį, kad tai nepaprastas, ypatingas pripučiamas butelis, ant kurio užrašytas tariamai reklaminis tekstas. Nėra pateikiama nuorodos į tai, jog butelis analogiškas originaliam alkoholinio gėrimo buteliui ir neturi jokių kitų papildomų užrašų ar savybių. Vertindama pripučiamą butelį kaip reklamą, atsakovė nurodė, kad butelis gerai matosi iš lauko ir todėl tai yra išorinė reklama. Tokia pozicija neteisinga ir negalima, nes vien butelio matymasis iš lauko negali būti pagrindu pripažinti jį reklama. Būtina konstatuoti visus išorinės reklamos požymius. Atsakovė neanalizavo faktinių aplinkybių, tik nurodė sąvokas ir išsakė savo nuomonę, kad tai yra reklama, nepagrįsdama šios pozicijos jokiais įrodymais. Teismų praktikos citavimas ir sąvokų pateikimas negali būti laikomas aplinkybių, būtinų požymių įrodymu. Todėl atsižvelgiant į tai, kad nėra visų būtinų reklamos bei išorines reklamos elementų, reikia konstatuoti, kad butelis nėra išorinė reklama ir pareiškėja nepažeidė Įstatymo 29 str. 4 d. nuostatos. Atsakovė nepagrįsta taikė įstatymo 29 str. 4d., taip pat nebuvo, nėra ir negali būti pagrindo taikyti ir Įstatymo 34 str. 6 d. nuostatas ir skirti bendrovei baudą. Be kita ko, nurodė, kad ginčo atveju yra būtina atsižvelgti į pareiškėjos padaryto teisės pažeidimo pobūdį bei jo mastą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad ji pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė, įmonės vykdomos veiklos pelningumą, taip pat į bendrą ekonominę situaciją šalyje. Tvirtino, kad pareiškėja nėra iki šiol bausta administracine tvarka, yra išimtinai pavyzdinga visuomenes narė, nuolatos dedanti maksimalias pastangas laikytis įstatymų, kitų teises aktų statytų reikalavimų, nėra linkusi nusikalsti ir taip daryti žalą įstatymo saugomoms vertybėms. Butelio imitacija neatlieka reklaminių funkcijų, apibrėžtų Įstatyme ir Reklamos įstatyme. Bulelis neskatina alkoholio vartojimo, neveikia pirkėjų elgesio renkantis alkoholio produktus, neperteikia komercinio pobūdžio informacijos. Pareiškėja šiuo buteliu nesiekė daryti įtakos vartotojų elgesiui, neturėjo tikslo reklamuoti alkoholio produktus. Dėl šios priežasties pareiškėjas nesuvokė ir negalėjo suvokti, jog pripučiamas butelis gali pažeisti įstatymų reikalavimus. Taip pat nesuvokė ir negalėjo suvokti, jog privalo užkirsti priėjimų prie butelio kaip draudžiamo pobūdžio informacijos. Taigi, pareiškėjos veiksmuose nėra kaltės. Įvertinti ir tai, kad pareiškėja nuoširdžiai gailisi dėl susiklosčiusios situacijos. Pažymėjo, kad nebuvo įvertintas mažas pareiškėjo pelningumas. Akcentavo, kad paskirta 10 000 Lt bauda stipriai paveiktų kavinės veiklą. Esant mažam pelningumui, kavinės darbas sumokėjus šių baudą taptų nuostolingas, negalėtų užtikrinti tinkamų darbuotojų teisių bei laiku mokėti jiems atlyginimo, būtų verčiama nusižengti įstatymų nustatyta tvarkai. Taip pat prašė atsižvelgti į bendrų ekonominę situaciją šalyje. Todėl, pareiškėjos nuomone, Įstatymo 34 str. 6 d. nustatytos ekonominės sankcijos minimumas yra neatitinkantis šių dienų realijų ir turi būti mažinamas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – atsakovė, Tarnyba, VTAKT) 2010-03-25 nutarimo Nr. 3K10/38 (toliau – Nutarimas), kuriuo UAB „Onrama“ (toliau – pareiškėja, bendrovė, įmonė) už Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 29 str. 4 d. pažeidimą buvo paskirta 10 000 Lt dydžio bauda, teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 17-18, 56-57).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Taigi, nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra Tarnybos Nutarimo teisėtumas bei pagrįstumas, o ginčo objektas – alkoholio gaminių reklamos sąlygos bei tvarka.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad Tarnybos vyr. specialistės patikrino UAB „Onrama“, esančią (duomenys neskelbtini) g., Kaune, ir 2010-03-09 surašė Operatyvaus tikrinimo protokolą Nr. 23 (toliau – Protokolas), kuriame nurodė, kad prie įėjimo įmonės kavinėje, esančioje V. (duomenys neskelbtini) pr., Kaune, durų kairėje pusėje, lange stovi apie 1,8 m. aukščio pripučiamas butelis su užrašais anglų kalba: ant kaklelio „(duomenys neskelbtini)“ degtinė yra pagaminta iš tyro ledinio pavasario vandens ir puikiausių šešiaeilių miežių, išaugintų per ilgas suomiškos vasaros dienas ir šviesias naktis; žemiau ant butelio pavaizduotas raudonas pusrutulis ir 3 bėgantys elniai, pateiktas užrašas „(duomenys neskelbtini)“, žemiau „Vodka of Finland“; dar žemiau anglų kalba užrašyta: „Importuota“, „Pagaminta iš tyro ledinio pavasario vandens ir puikiausių šešiaeilių miežių. Distiliuota ir išpilstyta įmonės Altia, Helsinkis, Suomija, 40 % alc./vol. (80 proof) 1 LITRE e“; butelis su minėtais užrašais matomas iš lauko pusės; kavinėje prekiaujama degtine „(duomenys neskelbtini)“, nors Lietuvos Respublikoje išorinė alkoholio reklama draudžiama. Rastas pripučiamas butelis nufotografuotas (b. l. 20, 46, 48-50). Tikrinimo metu dalyvavusi barmenė-pardavėja paaiškino, kad pripučiamą butelį atvežė „Bennet Distributors“ tiekėjas, pats jį pripūtė ir patalpino lange, daugiau nieko nėra žinoma. Pastabų dėl Protokole nurodytų faktų įmonės atstovė barmenė-pardavėja nepareiškė (b. l. 20, 46). 2010-03-09 taip pat buvo surašytas Prekių išėmimo aktas, kuriame nurodyta, kad minėtoje pareiškėjai priklausančioje kavinėje buvo rastas pripučiamas butelis „(duomenys neskelbtini)“ Vodka of Finland, 1 vnt.(b. l. 19, 47).

Be kita ko, nustatyta ir tai, kad pareiškėja 2010-03-15 paaiškinime Tarnybai nurodė, kad butelis kaip ir dar kai kurie daiktai yra palikti patalpose prieš tai buvusio nuomininko. Minėtas butelis kabo pritvirtintas prie lubų ir iš lauko pusės jo nesimato. Kiekvieną pirmadienį bare vykdomas generalinis tvarkymasis. Tuo metu minėtas butelis būna nuimamas ir nuo jo nuvalomos dulkės. Kovo mėn. 8 d. barmenė nuėmė butelį, bet nesugebėjo jo užkabinti, todėl pastatė ant palangės (b. l. 53).

Atsakovė, išnagrinėjusi Įstatymo pažeidimo medžiagą ir nustačiusi, kad įmonė pažeidė Įstatymo 29 str. 4 d., vadovaudamasi Įstatymo 34, 35, 38, 39 str., Protokolu ir kita bylos medžiaga, Nutarimu jai paskyrė 10 000 Lt dydžio baudą (b. l. 17-18, 56-57).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas (įstatymo redakcija aktuali nuo 2009-12-28 iki 2010-06-29) ir su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Įstatymo 2 str. 4 d. nustatyta, kad alkoholio reklama yra bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Įstatymo 29 str. 1 d. reglamentuojam, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama: 1) skirta vaikams ir paaugliams iki 18 metų; 2) kurioje dalyvauja asmenys iki 18 metų; 3) kurioje dalyvauja sportininkai, gydytojai, politikai, meno ir mokslo įžymybės, kiti garsūs visuomenės veikėjai, naudojamas jų asmuo, vardas, atvaizdas ir pan.; 4) siejanti alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu; 5) siejanti alkoholio vartojimą su vairavimu; 6) siejanti alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu; 7) siejanti alkoholio vartojimą su stimuliuojančiomis, raminančiomis ir kitomis gydomosiomis savybėmis; 8) siejanti alkoholio vartojimą su socialine sėkme, padidintu seksualiniu aktyvumu; 9) palankiai vaizduojanti nesaikingą alkoholinių gėrimų vartojimą ar neigiamai atsiliepianti apie abstinenciją ir saikingumą; 10) pateikianti didesnę tūrinę etilo alkoholio koncentraciją kaip alkoholinių gėrimų privalumą; 11) pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo suformuotoje teisminėje praktikoje yra išaiškinęs, kad Įstatymo 29 str. 1 d. yra nustatytas atitinkamų formų alkoholio reklamos Lietuvos Respublikoje draudimas, ši įstatymo nuostata suformuluota absoliutaus draudimo pavidalu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-07-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1171/2006). Lietuvos Respublikoje draudžiama išorinė alkoholio reklama, išskyrus alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinę reklamą (Įstatymo 29 str. 4 d.).

Reklamos įstatymo 2 str. 3 d. nustatyta, kad išorinė reklama yra reklama, kurios pateikimo priemonės yra ne patalpose. Šioms pateikimo priemonėms priskiriamos įvairios specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos, iškabos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) reklamos pateikimo priemonės.

Taigi, ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma ir nurodytų teisės normų sisteminė analizė, leidžia teisėjų kolegijai pagrįstai teigti, kad pareiškėja nevykdė Įstatyme nustatytos pareigos, t. y. pateikė draudžiamą stipriųjų alkoholinių gėrimų išorinę reklamą, nors įstatymų leidėjas yra nustatęs absoliutų alkoholio reklamos draudimą. Todėl sprendžia, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 29 str. 4 d. Atsakovė, priimdama Nutarimą, nei procesinės, nei materialinės teisės normų nepažeidė, neviršijo jai suteiktos įstatymo kompetencijos, Nutarimas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių Tarnyba buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Pagal Įstatymo 34 str. 6 d., už šio Įstatymo 29 str. reikalavimų nesilaikymą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės baudžiami nuo dešimties tūkstančių litų iki penkiasdešimties tūkstančių litų bauda, už kiekvieną to paties reikalavimo pakartotinį pažeidimą, padarytą per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo penkiasdešimties tūkstančių litų iki šimto tūkstančių litų bauda. Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą, nutarime. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą nei šio straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytos minimalios piniginės baudos (Įstatymo 34 str. 7 d.). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes (Įstatymo 34 str. 8 d.).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas sankcijas už teisės pažeidimus diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

Įvertinusi teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, pareiškėjos teisinę padėtį, lengvinančias aplinkybes (pareiškėja pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė, anksčiau nebuvo bausta už Įstatymo pažeidimus), atsižvelgdama į pareiškėjos turimus finansinius įsipareigojimus (b. l. 33-34) ir bendrą ekonominę situaciją šalyje, teisėjų kolegija sprendžia, kad paskirtos sankcijos žemutinė riba yra pakankamai griežta, todėl vadovaudamasi teisingumo, protingumo kriterijais, konstatuoja, kad yra pagrindas pareiškėjai paskirtą minimalią baudą sumažinti ir skirti mažesnę baudą nei Įstatyme nustatyta minimali.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, nustačiusi, kad bendrovės finansinė padėtis yra sunki, taip pat atsižvelgdama į bendrą šalies ekonominę situaciją, kad pareiškėja dėl padaryto pažeidimo gailisi (b. l. 1-16), remdamasi ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, nurodytų teisės normų sistemine analize, vadovaudamasi teisingumo bei protingumo kriterijais, teisėjų kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad Tarnybos Nutarimu pareiškėjai paskirta 10 000 Lt dydžio bauda keistina į mažesnę piniginę baudą. Pareiškėjai už Įstatymo 29 str. 4 d. pažeidimą skirtina 3 000 Lt dydžio bauda. Pareiškėjos skundas tenkintinas (ABTĮ 88 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str. 1 d. ir 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Onrama“ skundą patenkinti iš dalis.

Pakeisti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-03-28 nutarimą Nr. 3K10/38, kuriuo UAB „Onrama“ už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 4 d. pažeidimą buvo paskirta 10 000 Lt (dešimties tūkstančių litų) dydžio bauda, ir UAB „Onrama“ paskirti 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio baudą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.