Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. B., jo atstovui advokatui A. K.,

institucijos surašiusios protokolą Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Biržų skyriaus atstovui V. C.,

išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) deklaravusio gyv. vietą Kupiškio r. savivaldybėje, dirbančio UAB „L“, buv. (duomenys neskelbtini), Biržų m., administracinio teisės pažeidimo bylą, protokolą surašiusi institucija – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-05-10 d. 10.00 val. nustatyta, kad valstybiniame nesuformuotame ir neįregistruotame žemės sklype, šalia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Biržų m., ant tvirto įbetonuoto pagrindo pastatytas paminklinis akmuo su įmonės UAB „L“, teikiančios laidojimo paslaugas, rekvizitais, išklotos trinkelės, supilta skalda. Šiais veiksmais J. B., būdamas UAB „L“ direktoriumi, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 45 str. 1 d.

J. B. kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo neprisipažino. Nurodė, kad yra įmonės UAB „Laidotva“ direktorius. Surašant protokolą, nedalyvavo, jo parašų niekur nėra. Akmuo stovi nuo 2014-2015 metų. Akmuo neįtrauktas į įmonės balansą. Įmonės darbuotojai savo iniciatyva sutvarkė aplinką, pastatė akmenį. Kreipėsi į savivaldybę dėl leidimo akmeniui, kaip reklaminiam įrenginiui, ten stovėti, bet leidimo negavo. Šio savivaldybės administracinio akto neskundė. Akmuo yra kaip dekoratyvinis elementas. Akmuo pastatytas be pamatų, tik padėtas ant žemės ir apdėtas skaldele. Ant šio akmens yra ne reklaminė, o informacinio pobūdžio lentelė. Žino, kad norint naudotis valstybine žeme, reikalingas leidimas. Į savivaldybę dėl tokio leidimo gavimo iki šiol nesikreipė. Kaltu nesijaučia, prašo bylą nutraukti.

LR ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį ir 284 straipsnio 2 dalį, yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-20/2012; Nr. N3-444/2006 ir kt.). Tačiau bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N3-802/2007, N444-3214/2008).

Nagrinėjamu atveju laikytina, kad J. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas atitinka pagrindinius reikalavimus, numatytus LR ATPK 260 str. Nežymūs protokolo trūkumai, nekeičiantys pažeidimo esmės, netrukdo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui ir tikslintini teismo nutarime. Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis. Pažymėtina, kad LR ATPK 45 str. normos nėra blanketinės, t.y. nukreipiančios į kitus teisės aktus. Teismas sprendžia, kad protokole kaltinimas suformuluotas pakankamai aiškiai. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra atstovaujamas advokato, todėl J. B. nebuvo suvaržyta tinkamos gynybos galimybė. Pirmosios instancijos teismui įstatymu yra suteikti įgaliojimai tikslinti administracinio teisės pažeidimo požymius ar kvalifikavimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2016-05-10 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Biržų skyriaus rašte, adresuotame UAB „L“, nurodyta, jog žemės naudotojai privalo laikytis Žemės įstatymo 21 str. nustatytų žemės savininkų ir naudotojų pareigų. Minėto įstatymo 21 str. 11 p. nustatyta, kad žemės naudotojai privalo statyti statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus leidimus. Tai, kad administraciniame teisės pažeidimo protokole nenurodytas minėtas įstatymas, kurio reikalavimus J. B. pažeidė, nelaikytina protokolo turiniui įstatyme keliamų reikalavimų nesilaikymu ir nedaro šio administracinio teisės pažeidimo protokolo neteisėtu.

Administracinė atsakomybė pagal LR ATPK 45 str. 2 d. asmeniui kyla, kai jis savavališkai užima privačios nuosavybės teise priklausančią arba valstybinę žemę, mišką, vandens telkinius arba savavališkai naudoja privačius ar valstybinius vandens telkinius, būdamas baustas administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, arba po įspėjimo raštu vengia grąžinti savavališkai užimtą žemę, mišką ar vandens telkinius arba nutraukti savavališką privačios nuosavybės teise priklausančių arba valstybinių vandens telkinių naudojimą.

LR ATPK 45 str. numatyta, kad veika gali pasireikšti savavališku valstybinės žemės užėmimu ir būtinas administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 45 str., objektas, šiuo atveju, valstybinė ar privati žemė. Tai reiškia, kad nustatant administracinį teisės pažeidimą, būtina konstatuoti, kad pažeidimo objektas yra tinkamas ir pažeidėjo užimtas žemės plotas tikrai priklauso ne jam. LR ATPK 45 str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo būtinieji sudėties požymiai yra tyčia, bei aplinkybės, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jau buvo baustas administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, arba po įspėjimo raštu vengia grąžinti savavališkai užimtą žemę. Nors protokolas J. B. surašytas pagal LR ATPK 45 str. 2 d., tačiau iš esančių duomenų matyti, kad 2016-03-02 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutarimas, kuriuo jis buvo nubaustas už LR ATPK 45 str. 1 d. numatytą pažeidimą, 2016-04-21 d. Panevėžio apygardos teismo nutarimu panaikintas ir byla nutraukta. Duomenų, kad J. B. būtų įspėtas raštu dėl savavališkai užimtos žemės grąžinimo byloje nėra. Dėl šių priežasčių J. B. veika perkvalifikuotina iš LR ATPK 45 str. 2 d. į LR ATPK 45 str. 1 d. (LR ATPK 284 str. 2 d.).

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (LR ATPK 284 str., 256 str., 9 str.). LR ATPK 9 str. yra nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 45 str. l d., sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, t. y. privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas kas yra ginčo žemės sklypo savininkas (pvz. LVAT 2009 m. birželio 5 d. nutartis adm. byloje Nr. N575-1007/2009, 2010 m. spalio 15 d. nutartis adm. byloje Nr. N438-1330/2010).

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos duomenų matyti, kad 2016-05-10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Biržų skyrius atliko valstybinės žemės sklypo, esančio šalia pastatų Kęstučio g. 52, Biržų m., patikrinimą vietovėje ir nustatė, kad nesuformuotame, neįregistruotame valstybinės žemės sklype, greta gyvenamojo namo Kęstučio g. 52, Biržų m., ant tvirto įbetonuoto pagrindo pastatytas paminklinis akmuo, išklotos trinkelės, supilta skalda. Patikrinimo vietoje surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje nurodė, kad patikrinimo vietoje metu nedalyvavo, tačiau iš patikrinimo akto matyti, kad patikrinimas atliktas J. B. dalyvaujant, tačiau jis atsisakė pateikti savo anketinius duomenis. Taip pat administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad asmuo atsisakė pasirašyti protokolą. Nėra jokio pagrindo netikėti pareigūnų surašiusių patikrinimo aktą ir protokolą padarytais įrašais. J. B. yra UAB „L“ direktorius, todėl yra atsakingas už įmonės veiklą. Įmonė įregistruota ir patalpos randasi adresu (duomenys neskelbtini), Biržų m. Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad prie minėto pastato, valstybinėje žemėje pastatytas akmuo, ant kurio padarytas užrašas UAB „L“ ir įmonės rekvizitai. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu dėl pažeidimo neprisipažino, tačiau savo paaiškinimuose nurodė, kad žino jog žemė priklauso ne jam ir yra reikalingas leidimas šiam akmeniui pastatyti. Dėl šio leidimo išorinei reklamai jis kreipėsi įmonės vardu, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas, o dėl leidimo gavimo naudotis valstybine žeme jis į savivaldybę nesikreipė. Teismas įvertinęs visus bylos duomenis ir pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu, visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (LR ATPK 257 str.), taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad pažeidimo nustatymo metu, tai yra 2016-05-10 d. J. B., būdamas įmonės UAB „L“ direktorius, žinodamas, kad užimtas žemės plotas tikrai priklauso ne jam, neturėdamas leidimo tokio reklaminio akmens pastatymui, tai yra savavališkai užėmė ir naudojo valstybinę žemę įmonės reklamos tikslais, ant tvirto įbetonuoto pagrindo pastatė paminklinį akmenį su įmonės UAB „L“, teikiančios laidojimo paslaugas rekvizitais.

Atkreiptinas dėmesys, jog apie tai, kad šis akmuo pastatytas neteisėtai, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo žinojo jau 2015 metais, kadangi 2015-07-31 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutarimu buvo nubaustas pagal LR ATPK 214¹ str. 3 d. dėl valstybinėje žemėje, neturint suderinto projekto bei leidimo, pastatyto reklaminio įrenginio. Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. B. kreipėsi į Biržų rajono savivaldybės administraciją dėl įmonės išorinės reklamos projekto suderinimo. Biržų rajono savivaldybės administracija 2015-10-07 sprendimu jo prašymą svarstyti atsisakė. Panevėžio apygardos administraciniam teismui Biržų rajono savivaldybės administracijos 2015-10-07 sprendimą panaikinus, 2016-05-10 Biržų rajono savivaldybės administracija, pakartotinai išnagrinėjusi J. B. prašymą suderinti išorinės reklamos projektą, atsisakė jį tenkinti, kadangi neįvykdyti reikalavimai tokiai procedūrai atlikti.

J. B. kaltę įrodo ir visa rašytinė bylos medžiaga: žemės naudojimo patikrinimo aktas, fotonuotraukos, pranešimai dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, įteikimo pranešimas, kita bylos medžiaga. Visų šių įrodymų visumos pakanka jo kaltei dėl padaryto pažeidimo pagrįsti. Išanalizavus bylos medžiagą teismas daro išvadą, kad J. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 45 str. 1 d.

Atmestinas ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo argumentas, kad yra suėjusi administracinės nuobaudos skyrimo senatis. LR ATPK 35 str. 1 d. nustato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju, šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos. Antra vertus, LR ATPK 35 str. nuostatos negali būti aiškinamos kaip leidžiančios daryti trunkamąjį administracinį teisės pažeidimą, nerizikuojant sulaukti ATPK numatytų sankcijų pritaikymo, tais atvejais, kai kompetentingiems subjektams pirmą kartą nustačius galbūt daromo trunkamojo administracinio teisės pažeidimo požymius administracinė nuobauda nėra paskiriama per LR ATPK 35 str. numatytą šešių mėnesių terminą. Trunkamojo administracinio teisės pažeidimo sudėties tapatūs ar iš dalies skirtingi požymiai gali būti nustatomi (gali paaiškėti) ir kelis kartus, pavyzdžiui, atliekant naujus, pakartotinius patikrinimus. Administracinė nuobauda bet kuriuo atveju turi būti paskirta per šešis mėnesius nuo baigto trunkamojo pažeidimo paskutinės darymo dienos arba per šešis mėnesius nuo dienos, kai paskutinį kartą buvo nustatyti dar nebaigto daryti trunkamojo pažeidimo požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-15-2015).

Teisės doktrinoje trunkamaisiais teisės pažeidimais laikomi pažeidimai, kurių padarymas tęsiasi tam tikrą laiko tarpą ir dažniausiai pasireiškia tuo, kad asmuo turi pareigą atlikti tam tikrus veiksmus, kurių neatlieka. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-05-10 surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra užfiksuotas daromas pažeidimas, todėl terminas nuobaudai skirti prasidėjo būtent 2016-05-10 d., kuris ir laikytinas šiuo metu toliau galimai daromo pažeidimo paaiškėjimo data, todėl administracinės nuobaudos skyrimo terminas baigsis 2016-11-10 d., o šešių mėnesių terminas nėra praėjęs. Šiuo atveju neturi reikšmės analogiški teisės pažeidimai užfiksuoti ankstesniais patikrinimo aktais, kadangi nuobaudų skyrimo klausimas, pagal ankstesnį surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą už analogišką veiką J. B., yra išspręstas. Šis faktas dėl atsakomybės taikymo tokiems trunkamiesiems pažeidimams esant, negali sudaryti situacijos, kad po to šis trunkamas pažeidimas toliau galėtų būti tęsiamas ir nebaudžiamas neribotą laiką.

J. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama ir pažeidimo pobūdį, jo pavojingumą, į J. B. asmenybę – administracine tvarka metų laikotarpyje baustas pagal LR ATPK 214¹ str. 3 d. dėl to paties pastatyto reklaminio paminklo neturint projekto ir leidimo, dirbantis. Duomenų apie ankstesnius baustumus administracine tvarka nėra pateikta. Įvertinant visas šias aplinkybes, jam skirtina straipsnio dalies sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta nuobauda – baudos minimumas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 283-284 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

J. B. nubausti pagal LR ATPK 45 str. 1 d. 289 EUR bauda.

Skirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą ROIK:16059420501 ir įmokos kodą, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Biržų rajono apylinkės teisme.