Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimo D. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B., gim. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2016 m. balandžio 9 d., 22 val. 46 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – „Saab 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiavo 117 km/h, leistiną greitį viršijo 67 km/h. Tokiais savo veiksmais D. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 129 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimu D. B. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, padarymą paskirta 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.Skunde D. B. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.Apeliantas mano, kad skundžiamas nutarimas yra priimtas remiantis prielaidomis, o ne neginčijamų įrodymų visuma. D. B. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad viršino greitį, tik neigė, jog galėjo važiuoti tokiu dideliu 117 km/h greičiu. Apeliantas buvo sustojęs prie šviesoforo, esančio prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, todėl pradėdamas judėti iš nulinės greičio padėties iki vietos, kurioje stabdė pareigūnai, t. y. maždaug per 80-100 metrų atstumą negalėjo pasiekti tokio didelio greičio su standartinio modelio „SAAB 9-3“ markės automobiliu, nes tai padaryti techniškai neįmanoma. Tiek pats D. B., tiek liudytojai T. K., T. B. teigė, kad D. B. automobilis tikrai buvo sustojęs prie šviesoforo. Dėl prie minėtos sankryžos sustojusio kito automobilio teismas pasisakė, kad tokio automobilio iš viso nebuvo ir tai yra gynybinė D. B. pozicija, nes tai patvirtina vaizdo fiksatoriaus duomenys. Tačiau būtent iš vaizdo fiksatoriaus matyti, kad prie sankryžos tikrai buvo daugiau automobilių, o du iš jų vienas paskui kitą pravažiuoja ir pro policijos automobilį, greta, kurio stovėjęs pareigūnas stabdė D. B. vairuojamą automobilį. Kita vertus, nors teismas šiuo vaizdo įrašu rėmėsi kaip patikimu įrodymų šaltiniu, kuriuo grindė D. B. kaltę, tačiau įrašas kaip įrodymų šaltinis jo leistinumo prasme turėtų būti vertinamas kaip netinkamas šaltinis, kadangi greičio matavimo prietaiso išklotinėje užfiksuotas laikas – 22 val. 46 min, o vaizdo fiksatoriuje rodomas laikas – 22 val. 09 min. Taigi pažeidimo laikas visiškai nesutampa, todėl nėra galimybės teigti, kad būtent tuo metu ir būtent konkretaus automobilio, priklausančio D. B., greitis buvo užfiksuotas. Pareigūnai teisme patys pripažino, kad vaizdo fiksatorius buvo naudojamas be metrologinės patikros, jis yra buitinis. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog liudytojas vyr. patrulis D. G. tarnybiniame pranešime yra nurodę, kad tarnybiniu automobiliu „Škoda Yeti“ pažeidėjo automobilį privažiavo sustojusį už 300 metrų, kai teisme nurodė, kad už 100 metrų. Teisme pareigūnas R. S. teigė, kad pažeidėją vijosi apie 300 metrų. Tačiau protokolas D. B. dėl nepaklusimo pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nebuvo surašytas. Taip pat pareigūnų parodymai neatitinka ir dėl atstumo iki byloje nurodytos (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, nes jie nurodę, kad atstumas buvo apie 200-300 metrų, kai tuo tarpu realiai iki policijos tarnybinio automobilio, kur įvyko pažeidėjo stabdymas, nuo šios sankryžos yra apie 100-120 metrų.Pareigūnai, fiksavę galimą pažeidimą, teisme teigė, kad jie privalo pažeidėjui iš karto pateikti greičio matuoklio rodmenis ir su jais supažindinti lygiai taip pat kaip su alkoholio matuoklio rodmenimis, tačiau pažeidimo dieną to nepadarė, nes jų teigimu, prietaisas pats savaime išsijungė. Tokie pareigūnų parodymai atrodo nepatikimi. Teisme jie nesugebėjo paaiškinti, kaip galėjo greičio matavimo prietaisas pats savaime išsijungti. Taip pat neatsakė, kodėl neįvykdė jiems pagal policijos įstaigų norminių aktų reikalavimus keliamos pareigos dėl matavimo prietaiso rodmenų pateikimo galimam pažeidėjui. Juk buvo galimybė surasti pareigūną, turintį teisę atvykti į pažeidimo vietą ir galimam pažeidėjui pateikti greičio rodmenis iš prietaiso atminties, tačiau tai nebuvo padaryta.Vertinant policijos pareigūnų parodymus taip pat nurodoma, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamoje praktikoje pasisakyta, jog pareigūnų statusas yra kiek kitoks nei tų liudytojų, kurie nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Tokie liudytojai (policijos pareigūnai) visada yra suinteresuoti, nes jie susiję su vykdomąja valdžia ir baudžiamojo persekiojimo vykdymu. Remiantis tokia Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuota praktika, teismas, priimdamas galutinį sprendimą byloje, negali vadovautis tik policijos pareigūnų, suinteresuotų bylos baigtimi, parodymais.Manoma, jog pažeidimo dieną patrulis D. G. neturėjo teisinio pagrindo atlikti matavimų prietaisu, kuriuo buvo matuojamas greitis, todėl matyt ir nebuvo kvalifikuotai atliktas matavimas, nebuvo tinkamai ir iš karto įformintas pažeidimas, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, o atliktas matavimas, jei jis ir buvo padarytas būtent D. B. vairuojamam automobiliui, yra neteisėtas. Byloje pateikta matavimo prietaiso „UNIPAR SL 700“ rodmenų išklotinė taip pat neleidžia daryti neginčijamos išvados, kad išklotinė yra būtent to prietaiso, nes prietaiso pavadinimas ir numeris nurodytas ranka, o ne atspausdinti paties prietaiso, taip pat iš išklotinės duomenų negalima spręsti, kad 2016 m. balandžio 9 d., 22 val. 46 min., buvo užfiksuotas būtent D. B. vairuoto automobilio greitis, kadangi išklotinėje nėra užfiksuota automobilį ar jį vairuojantį asmenį identifikuojančių duomenų (kaip yra nustatant stacionariais greičio matuokliais).Kitas dalykas – greičio vidinės atminties duomenų atspausdinimas ir parodymas D. B. Kelių policijos skyriuje, praėjus po įvykio trijų dienų laikotarpiui. Pateikti duomenys sukėlė pagrįstą įtarimą ar tai jo automobilio greitis, nes juose tik baltame popieriaus lape fiksuoti skaičiai ir ranka užrašytas prietaiso pavadinimas, tačiau nesimato, kad būtų užfiksuota kokio tai automobilio, kokiu valstybiniu numeriu pažymėto, rodmenys. Užfiksuotas tik greičio fiksavimo laikas, kuris greičio matavimo prietaise ir vaizdo fiksatoriuje visiškai nesutampa.Atsiliepime į D. B. apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Harimantas Poškevičius prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad sutinka su skundžiamu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

D. B. apeliacinis skundas atmetamas.Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde ginčijamos teismo išvados dėl D. B. kaltės padarius ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą. D. B. įsitikinimu, apylinkės teismas nepagrįstai netikėjo jo ir liudytojų T. K., T. B. paaiškinimais ir mano, jog skundžiamas Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimas yra priimtas remiantis prielaidomis, o ne neginčijamų įrodymų visuma.Pagal ATPK 257 straipsnio nuostatas administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248 straipsnis, 257 straipsnis, 284 straipsnis). Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimu D. B. buvo nubaustas už tai, kad viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiavo 117 km/h greičiu ir leistiną greitį viršijo 67 km/h. Pažeidimas buvo užfiksuotas rankiniu greičio matuokliu „SL 700“. Nors pažeidimo padarymo metu administracinio teisės pažeidimo protokolas nebuvo surašytas, nes greičio matuoklis išsijungė, kai policijos pareigūnai vijosi pažeidėją, tačiau pažeidėjo viršytas greitis išsisaugojo greičio matuoklio atmintyje. Minėtas išrašas yra pateiktas byloje, iš kurio matyti, kad 2016 m. balandžio 9 d., 22 val. 46 min., buvo užfiksuotas 119 km/h greitis. Įvertinus tai, kad greičio matuoklio paklaida yra +/– 2 km/h, todėl į administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo įrašyta, jog pažeidėjas važiavo 117 km/h greičiu. Šias aplinkybes patvirtino ir policijos pareigūnas D. G., kuris tiek savo 2016 m. balandžio 9 d. tarnybiniame pranešime, tiek ir apklaustas pirmos instancijos teisme parodė, kad išgirdęs stiprų garsą ir matydamas artėjantį greitai automobilį „Saab“, greičio matavimo prietaisą nukreipė į jį ir prietaisas užfiksavo šio automobilio greitį apie 117 km/val. Išbėgo į kelią ir modamas lazdele stabdė šį automobilį, tačiau jis nestojo. Tuomet sėdo į tarnybinį automobilį, greičio matavimo prietaisą numetė kažkur ant sėdynės, ir vijosi pažeidėją. Automobilis „Saab“ sustojo už kokių 100 metrų. Pastebėjo, kad greičio matavimo prietaisas išsijungęs. Įjungus aparatą ekrane rodmenų jau nebūna, užfiksuotas greitis išlieka aparato atmintyje. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. S.. Netikėti greičio matuoklio atmintyje išsaugotais duomenimis ir policijos pareigūnų parodymai pagrindo nėra. Tuo tarpu apeliaciniame skunde minimi prieštaravimai tarp policijos pareigūnų parodymų nėra esminiai. Policijos pareigūnų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių yra nuoseklūs ir tarpusavyje tapatūs, atitinkantys kitus byloje esančius įrodymus.Vertinant byloje esančio Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos būrio vado E. B. parašu patvirtinto išrašo apie greičio matuoklio užfiksuotus duomenis patikimumą, teismo posėdyje buvo apklaustas šį išrašą pasirašęs E. B.. Liudytojas patvirtino, kad greičio matavimo prietaiso atminties duomenis išimti gali tik būrio vadai, o įvykio diena E. B. buvo poilsio diena, todėl duomenys buvo išimti tik 2016 m. balandžio 11 d. Šias aplinkybes patvirtino ir apklaustas Marijampolės apskrities VPK atstovas M. M., kuris parodė, kad pareigūnai greičio matavimo prietaisus tikrina kartą per savaitę. Kompiuterinės programos pagalba išimami duomenys iš prietaiso atminties, tada sutikrinami duomenys ar surašyti visi protokolai. Šiuos duomenis pagal Marijampolės AVPK viršininko įsakymą iš atminties išimti gali tik būrių vadai. Kiti pareigūnai tokios teisės neturi. Apeliaciniame skunde teigiama, kad matavimo prietaiso „UNIPAR SL 700“ rodmenų išklotinė neleidžia daryti neginčijamos išvados, kad išklotinė yra būtent to prietaiso, nes prietaiso pavadinimas ir numeris nurodytas ranka, o ne atspausdintas paties prietaiso. Tačiau pažymima, kad liudytoju apklaustas Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos būrio vadas E. B. paaiškino, jog matavimo prietaiso atminties išraše ranka užrašytas prietaiso pavadinimas todėl, kad kompiuterinė programa išduodama dalį atminties ant išrašo nepažymi aparato modelio, todėl asmuo, kuris išima tokį išrašą, jame pažymi matuoklio modelį ir pasirašo, tuo patvirtindamas duomenų tikrumą. Kadangi matavimo prietaiso atminties išrašas yra pasirašytas, todėl konstatuojama, kad abejoti jo patikimumu nėra pagrindo.Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama ir tai, kad greičio fiksavimo laikas greičio matavimo prietaise ir vaizdo fiksatoriuje visiškai nesutampa. Tačiau šiame kontekste pažymima, jog liudytojas E. B. paaiškino, kad vaizdo įrašymo įrangai neatliekama patikra. Dėl šios įrangos kokybės fiksuojamas netikslus laikas. Tuo tarpu tikslus laikas yra greičio matavimo prietaisu užfiksuotas laikas. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog vien tai, kad vaizdo įrašymo įrangoje fiksuojamas laika nėra sureguliuotas, nepaneigia paties vaizdo įrašo patikimumo ir jame užfiksuotų aplinkybių.Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat neigia savo kaltę dėl ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo tvirtindamas, kad viršijo greitį, tačiau neigia, jog galėjo važiuoti tokiu dideliu 117 km/h greičiu. D. B. teigia, jog buvo sustojęs prie šviesoforo, esančio 80-100 metrų atstumu nuo tos vietos, kur policijos pareigūnai matavo greitį, todėl negalėjo pasiekti tokio didelio greičio su standartinio modelio „SAAB 9-3“ markės automobiliu. D. B. taip pat nurodo, jog prie sankryžos šalia jo buvo sustojęs ir kitas automobilis. Nors šias aplinkybes patvirtino apklausti liudytojai T. K. ir T. B., tačiau atkreipiamas dėmesys, kad minėti liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, kadangi jie yra pažįstami su D. B. ir pažeidimo padarymo metu važiavo kartu su juo. Be to, tokia versija nėra patvirtinta jokiais kitais bylos duomenis. Tuo tarpu iš byloje esančio vaizdo įrašo, kuris buvo fiksuojamas iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, matyti, jog pravažiuojant pro policijos automobilį, greta D. B. automobilio nevažiavo kitas automobilis. Kitas automobilis, kurį, tarp kitko, D. B. aplenkė kur kas anksčiau ir tai padarė pro dešinę lenkiamo automobilio pusę, tik vėliau pravažiavo už pažeidėjo automobilio ir jo greitis buvo akivaizdžiai mažesnis. Versija, jog D. B. buvo sustojęs prie šviesoforo, esančio 80-100 metrų atstumu nuo tos vietos, kur policijos pareigūnai matavo greitį, todėl negalėjo pasiekti tokio didelio greičio, laikoma gynybinio pobūdžio ir atmetama. Ši versija nėra nauja. Ją apeliantas pateikė ir apylinkės teisme, ši versija buvo patikrinta ir pagrįstai pirmos instancijos teismo atmesta. Kaip pažymėjo pirmos instancijos teismas, ši aplinkybė niekuo nepatvirtinta, tai neužfiksuota vaizdo registratoriumi, to nepatvirtino ir policijos pareigūnai, todėl pagrįstai konstatuota, kad D. B. įsibėgėjo iš daug didesnio atstumo, o ne nuo šviesoforo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl D. B. kaltės padaryti, todėl skundo argumentas, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo pašalinti byloje esantys prieštaravimai, atmestinas kaip nepagrįstas. Atkreipiamas dėmesys, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų padaryti pagrįstas išvadas dėl atsakomybėn traukiamo asmens kaltės ar nekaltumo. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visiškai pakanka išvadai, kad D. B. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalyje. Pasisakant dėl D. B. skirtos nuobaudos pažymima, kad ATPK 30 straipsnyje numatyta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.Už ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą asmeniui gali būti skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki šešių mėnesių.Skirdamas nuobaudą pirmos instancijos teismas įvertino, kad D. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies administracinis teisės pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Teismas taip pat įvertino tai, jog pažeidėjas daugiau nei dvigubai viršijo leistiną greitį miesto ribose, prie gyvenamųjų namų. Taigi, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas pagrįstai skyrė didesnę negu sankcijos vidurkis bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu didesniam negu vidurkis terminui (350 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams).Aukštesnysis teismas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.