- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-21
- Bylos Nr.
- AS-143-353-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- V. A. A.
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 50.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. A. A. (V. A. A.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. A. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. A. A. (toliau – pareiškėjas) 2006 m. rugsėjo 18 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Vilniaus rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas) sudaryti su juo sutartį dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo.
Pareiškėjas nurodė, kad 2006 m. liepos 19 d. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas sudaryti su juo sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, siekiant parengti paminėto žemės sklypo detalųjį planą, keičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš miškų ūkio į kitos paskirties žemę. 2006 m. rugpjūčio 30 d. iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos gavo raštą Nr. A33-2503-(4.9), kuriuo atsisakyta sudaryti paminėtą sutartį.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti ir grąžino jam sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 2 d. 3 p.).
Teismas nurodė, kad Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje, 34 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 35 straipsnio 4, 5 punktuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370 patvirtintų Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų (toliau – Nuostatai) 3.2, 20.4, 33.4 punktuose ginčams dėl teritorijų planavimo procesų ir procedūrų tvarkos pažeidimų yra numatyta speciali ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka (ABTĮ 25 str. 1 d.). Pirmiausia suinteresuotas asmuo turi skundu kreiptis į apskrities viršininko administraciją, o po to – į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) ir tik tada – į teismą. Pareiškėjas ginčija atsakovo atsisakymo sudaryti su juo sutartį dėl detaliojo teritorijos planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo teisėtumą. Nagrinėjamuoju atveju skundžiami atsakovo veiksmai kildintini iš teritorijų planavimo procedūrų. Todėl pareiškėjas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos veiksmus pirmiausia turėtų skųsti Vilniaus apskrities viršininko administracijai, o jo netenkinantį atsakymą – Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai ir tik tuomet skundu kreiptis į teismą. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2006 m. rugpjūčio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS15-271/2006). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo minėta tvarka, todėl jo skundą atsisakytina priimti ir jam grąžintinas sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nurodė, kad asmens teisė kreiptis į teismą siekiant apginti pažeistas teises gali būti ribojama tik įstatymų nustatyta tvarka. Vienas ribojimo atvejų yra tada, kai įstatymai nustato išankstinę tokių ginčų nagrinėjimo tvarką. Valstybinė teritorijų planavimo priežiūra pradedama išdavus planavimo sąlygas (Teritorijų planavimo įstatymo 27 str. 7 d., 34 str. 1 d., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 36 p.). Jam nebuvo išduotos planavimo sąlygos, su juo nebuvo sudaryta sutartis dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių perdavimo. Taigi nepradėtas pats planavimo procesas, todėl negali būti atliekama ir jo valstybinė priežiūra bei taikoma išankstinė neteisminė ginčo sprendimo tvarka. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija neturi įgaliojimų įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybę sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo. Tokius įgaliojimus turi tik teismas, todėl šį ginčą gali nagrinėti tik jis. Pareiškėjas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo nemažai identiškų bylų, nereikalaudami pareiškėjų laikytis išankstinės neteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-1063/2006, 2006 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-704/2006, 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-1874/2005).
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. spalio 26 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį paliko nepakeistą.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš esmės ginčija Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2006 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. A33-2503(4.9), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo. Šiuo sprendimu atsisakyta rengti detaliojo teritorijų planavimo dokumentus, t. y. sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui (Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 2 d.). Teismas nurodė, kad sudarant minėtas sutartis sprendžiami detaliojo teritorijų planavimo parengiamojo etapo metu nagrinėtini klausimai, todėl minėtas procesas laikytinas sudėtine detaliojo teritorijų planavimo proceso dalimi. Tokia išvada darytina remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr.635 patvirtintų Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo 12.1, 17.4, 20 punktais. Vadinasi, nėra pagrindo sutarties dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sudarymo ar atsisakymo ją sudaryti stadijos atskirti nuo kitų detaliojo teritorijų planavimo etapų. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo keliamam ginčui dėl teritorijų planavimo numatyta speciali ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Šią išvadą patvirtina Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje, 34 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 35 straipsnio 4, 5 punktuose, Nuostatų 3.2, 20.4, 33.4 punktuose įtvirtintos nuostatos. Suinteresuotas asmuo pirmiausia turi skundu kreiptis į apskrities viršininko administraciją, po to – į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją ir tik tada į teismą. Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinės bylos Nr. AS15-271/2006, Nr. AS15-116/2006, Nr. AS6-163/2006). Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas pasinaudojo minėta specialia ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo skundą atsisakė priimti.
V.
Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą šioje byloje.
Pareiškėjas nurodė, kad procesas šioje byloje turėtų būti atnaujintas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu. Teigė, jog dėl klausimo, ar tokio pobūdžio situacijoms, kokia yra šios bylos atveju, yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka, yra prieštaringa Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuri turi būti suvienodinta. Formuojant administracinių teismų praktiką dėl šio klausimo reikėtų vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis, kuriose padaryta išvada, kad privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka tokio pobūdžio situacijoms, kokia yra šios bylos atveju, neturi būti taikoma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-568/2006, 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-605/2006, 2006 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-435/2006, 2006 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS15-510/2006, 2006 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS9-512/2006). Pareiškėjas nurodė, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalį valstybinė teritorijų planavimo priežiūra – tai tikrinimas, ar planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadas atitinka teisės aktų reikalavimus, taip pat detaliųjų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo ir derinimo procedūrų kontrolė bei tikrinimas, ar sprendiniai atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Iš šios teisės normos matyti, kad valstybinė teritorijų planavimo priežiūra yra skirta kontroliuoti ir kartu apima detalųjį teritorijų planavimo procesą pradedant nuo tokio planavimo rengimo stadijos. Iš šios teisės normos taip pat matyti, kad ši priežiūra apima planavimo sąlygų ir planavimo sąlygų sąvadų tikrinimą jų atitikimo teisės aktų reikalavimams aspektu. Todėl yra būtina nustatyti, ar detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimas iš savivaldybės žemės savininkui ar valdytojui yra nurodytų procedūrų sudedamoji dalis. Atsakant į šį klausimą, būtina vadovautis Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsniu, kuriame yra apibūdintas detaliojo teritorijų planavimo procesas ir šio proceso atskiri etapai. Pagal chronologiškai pirmojo (parengiamojo) šio proceso etapo apibūdinimą jis yra skirtas nustatyti planavimo tikslus, parengti ir patvirtinti planavimo darbų programą, prireikus atlikti tyrimus, viešai paskelbti apie priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų (Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 2 d.). Prieš pradėdamas rengti detaliojo planavimo dokumentus planavimo organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka turi kreiptis į savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją – savivaldybės vyriausiąjį architektą, kad šis pateiktų planavimo sąlygų sąvadą. Tai leidžia daryti išvadą, kad planavimo organizatorius jau yra žinomas prieš prasidedant teritorijos planavimo parengiamajam etapui ir prieš kreipimąsi dėl planavimo sąlygų išdavimo, t. y. planavimo organizatoriaus tinkamumo (o kartu ir jo teisių ir pareigų perdavimo) klausimas jau yra išsprendžiamas prieš nurodytus veiksmus. Tai reiškia, kad šis klausimas nepatenka į Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą valstybinės teritorijų planavimo priežiūros sferą ir kad esant ginčams dėl šio klausimo nėra taikoma privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka.
VI.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. birželio 7 d. nutartimi atnaujino procesą administracinėje byloje ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teismas nurodė, kad šioje administracinėje byloje buvo iškilęs klausimas, ar pareiškėjas, prieš kreipdamasis į teismą dėl atsakovo atsisakymo sudaryti su juo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį teisėtumo, privalėjo pasinaudoti Teritorijų planavimo įstatymo 34 bei 35 straipsniuose numatyta ikiteismine ginčo sprendimo tvarka. Šioje byloje pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad minėta ikiteismine ginčo sprendimo tvarka nagrinėjamuoju atveju pareiškėjas privalėjo pasinaudoti. Tačiau tuo pačiu metu, kai apeliacinės instancijos teismas šioje byloje sprendė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos privalomumo klausimą, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo nagrinėjama grupė panašaus pobūdžio bylų, kuriose buvo padarytos kitokios išvados. Iš šiose bylose priimtų teismo nutarčių matyti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl klausimo, ar skundžiant viešojo administravimo institucijos atsisakymą sudaryti su žemės sklypo valdytoju detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį yra taikoma Teritorijų planavimo įstatymo 34 ir 35 straipsniuose numatyta privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka, buvo pradėta formuoti ta linkme, jog laikoma, kad ši privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka paminėtais atvejais netaikoma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-568/2006, 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-605/2006, 2006 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-435/2006, 2006 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS15-510/2006, 2006 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS9-512/2006). Teismo nuomone, paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu. Atnaujinus procesą bylą perduotina iš naujo nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VII.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė įpareigoti atsakovą (Vilniaus rajono savivaldybės administraciją) sudaryti su juo sutartį dėl kaimo teritorijoje esančio žemės sklypo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo. Nurodytas reikalavimas pareikštas pareiškėjui siekiant pakeisti jo valdomo žemės sklypo tikslinę paskirtį iš miškų ūkio į kitą paskirtį ir parengti bei patvirtinti atitinkamą teritorijos detalųjį planą.
Pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad šiam ginčui išspręsti Teritorijų planavimo įstatymo 34 ir 35 straipsniuose yra nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Todėl nagrinėjant šį atskirąjį skundą yra būtina pateikti šių teisės normų taikymo (nurodytos teismų išvados pagrįstumo aspektu) aiškinimą.
Kolegija pažymi, kad aukščiau nurodytos normos yra skirtos reglamentuoti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, valstybinė teritorijų planavimo priežiūra – tai tikrinimas, ar planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadas atitinka teisės aktų reikalavimus, taip pat (šiai bylai aktualiu klausimu) detaliųjų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo ir derinimo procedūrų kontrolė bei tikrinimas, ar sprendiniai atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Iš šios teisės normos matyti, kad valstybinė teritorijų planavimo priežiūra (šiai bylai aktualiu aspektu) yra skirta kontroliuoti (ir tuo pačiu apima) detaliųjų teritorijų planavimo (detaliųjų planų) procesą pradedant nuo tokio planavimo (detaliojo plano) rengimo stadijos. Iš šios teisės normos taip pat matyti, kad ši priežiūra apima planavimo sąlygų ir planavimo sąlygų sąvadų tikrinimą jų atitikimo teisės aktų reikalavimams aspektu. Todėl šioje byloje yra būtina nustatyti (atsakyti į klausimą), ar detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimas iš savivaldybės žemės savininkui ar valdytojui (Taisyklių 11.3 p.) yra nurodytų procedūrų sudedamoji dalis.
Atsakant į nurodytą klausimą, būtina vadovautis Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsniu, kuriame yra apibūdinti detaliojo teritorijų planavimo procesas ir šio proceso atskiri etapai. Kolegija pažymi, kad pagal chronologiškai pirmojo šio proceso parengiamojo etapo apibūdinimą, jis yra skirtas nustatyti planavimo tikslus, parengti ir patvirtinti planavimo darbų programą, prireikus atlikti tyrimus, viešai paskelbti apie priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų (Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 2 d.). Taip pat pažymėtina, kad pagal šio straipsnio 6 dalį, prieš pradėdamas rengti detaliojo planavimo dokumentus, planavimo organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją savivaldybės vyriausiąjį architektą, kad šis pateiktų planavimo sąlygų sąvadą. Išvardintos straipsnio nuostatos (aiškinant jas sisteminiu teisės aiškinimo būdu) leidžia daryti išvadą, kad planavimo organizatorius jau yra žinomas prieš prasidedant teritorijos planavimo parengiamajam etapui ir prieš kreipimąsi dėl planavimo sąlygų išdavimo, t. y. planavimo organizatoriaus tinkamumo (tuo pačiu ir jo teisių ir pareigų perdavimo) klausimas jau yra išspręstas prieš nurodytus veiksmus. Tai reiškia, kad šis klausimas nepatenka į Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą valstybinės teritorijų planavimo priežiūros sferą.
Taigi aukščiau nurodyta pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada dėl ikiteisminės šio ginčo nagrinėjimo tvarkos būtinumo ir ABTĮ 25 straipsnio 1 dalies taikymas tokio būtinumo aspektu negali būti pripažinti pagrįstais. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 26 d. nutartis naikintinos, perduodant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 161 straipsnio 2 dalimi, 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti.
Pareiškėjo V. A. A. (V. A. A.) atskirąjį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.