Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. G. kaltas prisipažino iš dalies ir parodė, kad šių įvykių metu jis gyveno (duomenys neskelbtini), sudegusiame name. Su A. M. susipažino prieš savaitę iki šių įvykių, šiuo metu jie nebendrauja. Parodė, kad jam (M. G.) žmonės pasakė, kad A. M. renka metalą, todėl jis (M. G.) jam pasiūlė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Su A. M. jie susitiko prie garažų Grigiškėse. Neatsimena, kas organizavo jų susitikimą, juos suvedė kažkoks žmogus. A. M. atvažiavo pas jį (M. G.) ir pasakė, kad šis parodytų, kur yra metalas. Jis (M. G.) parodė A. M. prie namų gulėjusį metalą, šis liepė pakrauti metalo laužą į automobilį. Jis (M. G.) pakrovė metalą į automobilį. Paskui jis (M. G.) pasakė A. M., kad žino, kur yra metalinių diskų. Jie kartu A. M. automobiliu Mersedes Benz nuvažiavo prie apgriuvusių pastatų, esančių prie kolonėlės, kur jis (M. G.) parodė A. M. metalą, šis pasakė, kad tiks toks metalas. A. M. davė jam (M. G.) peilį, kuriuo jis nupjovė nuo ratų gumą ir paėmė metalą, kad nuneštų į automobilį. Eidamas pamatė, kad atvažiavo žmogus, kaip vėliau paaiškėjo – šeimininkas G. F., kuris pasakė, kad čia yra jo valda. Jis pasakė, kad jeigu jie nenori, kad jis iškviestų policiją, turi jam užrašyti savo 30000 Lt vertės nekilnojamąjį turtą. Jis (M. G.) pasakė, kad tokio turto neturi. Nukentėjusysis paklausė, ar jis (M. G.) yra automobilio Mersedes Benz, su kuriuo jie buvo atvažiavę, vairuotojas. Jis atsakė, kad vairuotojas yra kitame sandėlyje. Jis (M. G.) su nukentėjusiuoju ėjo į sandėlį ir sutiko atgal einantį A. M.. Nukentėjusysis ir A. M. pasakė, kad jeigu šis užrašys jam turto už 30000 Lt, tai jis nekvies policijos. A. M. atsakė, kad nerašys tokio įsipareigojimo, todėl nukentėjusysis iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai viską apžiūrėjo ir išvežė jį (M. G.) ir A. M. į Trakų rajono policijos komisariatą apklausai. Parodė, kad antras sandėlis buvo kaip namukas, jis buvo apie 200 m atstumu nuo to apgriuvusio sandėlio, jų automobilis buvo prie kelio apie 50 m atstumu nuo to sandėlio, kuriame jie buvo. Parodė, kad jie paėmė vieną ratlankį, metalo strypus, kurių kiekio jis neatsimena, ir metalinę kėdės koją, dar jis (M. G.) paėmė metalo laužą, kurį surinko laukuose. Nukentėjusiajam visi šie daiktai buvo grąžinti. Parodė, kad visus daiktus jie paėmė iš apgriuvusio neužrakinto sandėlio be stogo, be durų, kurio buvo tik viena siena. Parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, nes į kitą sandėlį jie įsilaužę nebuvo, jokios pakabinamos spynos nelaužė, jie buvo tik viename sandėlyje. Parodė, kad iki tol, kol neatėjo nukentėjusysis, manė, kad sandėliai niekam nepriklauso, nes viskas ten buvo sugadinta. Parodė, kad tuo metu niekur nedirbo, pajamų neturėjo, todėl rinko metalą ir šiukšles. Parodė, kad su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutinka ir, kai bus galimybė, jam padarytą žalą atlygins, prašo griežtai nebausti. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis geriau prisiminė įvykio aplinkybes, tyrėjui sakė tiesą.

Kaltinamasis A. M. kaltas neprisipažino ir parodė, kad su M. G. susipažino prieš savaitę iki šio įvykio, po įvykio jie nebendravo, santykių nebepalaiko. Parodė, kad jam būnant garaže Grigiškėse atėjo M. G. su J. S.. M. G. jam (A. M.) pasakė, kad prie namo turi metalo ir kad jį reikia surinkti ir priduoti. Jie susitarė, kad jis (A. M.) atvažiuos, surinks ir priduos tą metalą. Jam (A. M.) atvažiavus į (duomenys neskelbtini) surinkti metalo, M. G. pasakė, kad dar yra metalo kolūkio buvusiuose pastatuose, prie kolonėlės, nuo M. G. namuko apie 100 metrų atstumu. Tai buvo 2010-04-19. Apie 10.30 val. jie su M. G. jo (A. M.) automobiliu Mersedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į tą vietą. Ten buvo griuvėsiai - sandėliukas, buvęs kolūkio laikų pastatas, be langų ir durų, tik su dviem sienom. Ten ir gulėjo ratlankiai su padangomis. Jis (A. M.) padavė jo automobilyje buvusį peilį M. G., kad šis nupjautų gumą. Parodė, kad jie nupjovė tik vieno rato gumas, nes sudėtinga buvo pjauti. Jie paėmė vieną ratlankį ir kėdės metalinę koją, kuriuos M. G. įdėjo į jo (A. M.) automobilį, daugiau jis (A. M.) nieko nematė. Dar jis matė, kad M. G. metalinius strypus atnešė iš pievos. Kol M. G. pjaustė gumas, jis (A. M.) vaikščiojo pievoje, apžiūrinėjo gamtą. Po to M. G. nunešė ratlankį į automobilį. Tuomet atvažiavo G. F., kuris pradėjo fotografuoti, paklausė, ar jie čia vagia. Jam (A. M.) atsakius kad jie nevagia, o renka šiukšles, G. F. paaiškino, kad čia yra jo valda. Jis (A. M.) pasiūlė jam susitarti, kad nekviestų policijos, bet nukentėjusysis pareikalavo 30000 Lt, su kuo jis (A. M.) nesutiko. Parodė, kad įvykio dieną į kitą nukentėjusiojo sandėlį jis (A. M.) nuėjęs nebuvo ir to sandėlio net nematė, o pamatė jį tik atvažiavus policijai. Paaiškino, kad šio sandėliuko nematė, nes atvažiavo iš kitos pusės, t.y. nuo M. G. namų pusės. Parodė, kad tuo metu, kai atvažiavo nukentėjusysis, jis (A. M.) buvo ne sandėlyje, o pievoje prie pašiūrės, t.y. prie to apgriuvusio sandėlio, o M. G. buvo prie automobilio, nes jis nešė ratlankį į automobilį. Parodė, kad jis (A. M.) nebuvo įėjęs į tą pirmą sandėlį, tik prie jo buvo. Parodė, kad policija iš jo automobilio paėmė ne laužtuvą, o raktą ratams montuoti. Paaiškino, kad įvykio metu jis nedirbo, jam reikėjo pinigų pragyvenimui. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes sandeliuose jis nebuvo, prašo jį išteisinti.

Kaltinamųjų kaltė įrodyta tokiais įrodymais.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. F. parodė, kad iki įvykio kaltinamųjų nepažinojo. 2012-04-19 jam reikėjo nuvažiuoti prie savo pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), prie benzino kolonėlės. Tuose sandėliuose yra sudėti jo ir jo šeimos asmeniniai daiktai. Apie 10.30 val. atvažiavęs prie minėtų pastatų jis pamatė ten stovintį Mersedes Benz krovininį automobilį. Jis privažiavo ir sustojo iš paskos. Tuo metu pamatė kaltinamąjį M. G., kuris nešė į automobilį metalą. Jis (G. F.) jo paklausė, ką jis čia veikia. Tuo metu M. G. buvo vienas. Pamatęs automobilyje metalą jis (G. F.) pradėjo fotografuoti. Tuo metu laukuose tikrai nieko nebuvo. A. M. buvo sandėlyje. Su M. G. paėjus apie 50 metrų jis (G. F.) pastebėjo kaltinamąjį A. M., kuris iššoko iš sandėlio su peiliu. Pamatęs peilį jis (G. F.) išsigando, paklausė, ką jie čia daro. Jie atsakė, kad čia viskas yra niekieno, o jis jiems pasakė, kad tai yra jo daiktai. Kaltinamieji pradėjo prašyti, kad jis juos paleistų, žadėjo sumokėti jam, tačiau jis pasakė, kad jie parašytų jam įgaliojimą 30000 Lt sumai, o kai atlygins žalą, jis tą įgaliojimą suplėšys. M. G. pasakė, kad nieko neturi, o A. M. nesutiko rašyti jokio įgaliojimo. Parodė, kad tai, jog yra išlaužtas mažas sandėlis, jis pastebėjo, kai fotografuodamas ėjo sandėlio link. Pamatęs išlaužtą spyną ir duris bei kaltinamųjų automobilyje gulinčią metalinę kėdės koją suprato, kad būtent jie įsilaužė į tą mažą sandėliuką, nes tik tame sandėliuke buvo viena kėdė su metaline koja. Jie (kaltinamieji) nulaužė nuo kėdės metalinę koją, o kitą dalį numetė. Paaiškino, kad nepastebėti šio sandėliuko neįmanoma, nes automobiliu patekti į tą vietą, kur stovėjo A. M. automobilis, galima tik pravažiuojant pro šį sandėliuką, kuris yra apie 2 m atstumu nuo kelio. Be to, policija A. M. automobilyje rado laužtuvėlį, kurio pagalba buvo nulaužta spyna. Parodė, kad jis dažnai atvažiuodavo į šiuos savo sandėlius - vieną kartą per 1-2 savaites - ir iki 2010-04-19 įsilaužymo į mažą sandėliuką nebuvo Taip pat paaiškino, kad teritorija aplink sandėlius nėra aptverta, didelis sandėlis yra dalinai apgriuvęs, su sugriuvusiu stogu, yra 3 sienos ir nerakinamos durys. Parodė, kad prie jo sandėlių stovėjusiame Mersedes Benz automobilyje buvo tik jam (G. F.) priklausantis metalo laužas. Parodė, kad kitą metalo laužą, kurį jis (G. F.) įvertino 70 Lt, sudarė visas kitas metalo laužas, t.y. be ratlankio, strypų ir metalinės kėdės kojos, kuris buvo surinktas, t.y. beformis, deformuotas metalo laužas, kampuočiai ir pan. Nurodė, kad tuo metu metalo laužo kaina buvo 1000 Lt už 1 toną, todėl jis tiek ir įvertino iš jo pavogtą metalo laužą, kėdės metalinę koją įvertino 20 Lt iš savo gyvenimiškos patirties. Nurodė, kad kaltinamieji žalos jam neatlygino, visas metalo laužas jam yra gražintas, savo civilinį ieškinį palaiko ir prašo priteisti iš kaltinamųjų 50,00 Lt turtinei žalai atlyginti už sulaužytą durų užrakto kengę ir 150,00 Lt neturtinės žalos atlyginimui, kuri pasireiškė tuo, kad jis patyrė stresą, turėjo dalyvauti apklausose, buvo trukdomas jo laisvalaikis, buvo atitrauktas nuo kitų savo reikalų.

2010-04-19 G. F. skundu Trakų r. PK pranešė apie jo turto vagystę iš jo dviejų sandėlių, esančių (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 16).

2010-04-19 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas sandėliukas, esantis (duomenys neskelbtini); sandėliukas yra vieno aukšto; pusė sandėliuko yra mūrinė, baltų plytų, kita pusė - medinė geltonos ir žalios spalvos; stogas dengtas šiferiu; sandėliuko vakarinėje pusėje yra trejos medinės durys; dvejos durys yra užrakintos pakabinamomis spynomis; trečios durys atidarytos; prie durų ant žemės guli pakabinama spyna užrakintoje padėtyje; prie spynos guli kengės užkala; pro duris patenkama į 2x1 m dydžio koridorių; koridoriaus rytinėje sienoje yra medinės durys, kurios atidarytos; ant durų vidinėje ir išorinėje pusėse pritvirtintos rankenos; durys nerakinamos; pro duris patenkama į 4x3 m dydžio patalpą; šiaurinėje sienoje yra dvigubas langas; vidinio lango stiklai išdaužyti; patalpoje prie šiaurinės sienos stovi stalas ir medinis suolas; prie rytinės sienos stovi medinė dviejų durų spintelė; šalia stovi fotelis su medinėmis kojomis; patalpos viduryje guli automobilio sėdynės, durelių apdailos dalys; ant pietinės ir rytinės sienų kabo darbiniai drabužiai; nuo sandėliuko pietrytinėje pusėje apie 75 metrų atstumu lauko keliuke stovi automobilis MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis mėlynos spalvos, krovininis; automobilio kėbulas metalinis; automobilio kėbule guli metaliniai vamzdžiai, strypai, 4 kibirai, automobilio ventiliatorius, skarda, kėdės metalinė kojelė; ant kėbulo dugno patiesti fanieros lakštai; automobilio kabinoje prie vairuotojo sėdynės yra plastikinis dėklas įrankiams; dėkle guli atsuktuvas, replės, du peiliai, veržliniai raktai; automobilio sėdynės juodai pilkos spalvos iš dirbtinės odos; už vairuotojo sėdynės guli dėklas su oranžiniu ženklu, du gesintuvai, metalinė montiruotė; keleivio pusėje prie sėdynės guli plaktukas, veržliniai raktai; salono dėtuvėje guli juodos spalvos izoliacinė juosta, automobilio raktas su mėlynos spalvos plastikiniu signalizacijos pulteliu; automobilio prietaisų skydelyje (panelėje) įtvirtinta automobilinė radiją su užrašu „Blaupunkt“; įvykio vietoje iš automobilio paimta montiruotė, du peiliai, pakabinama spyna (t. 1, b.l. 18-28).

2010-05-05 G. F. pagal pakvitavimą grąžintas metalo laužas (t. 1, b.l. 44).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis Mercedes Benz 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas J. C. vardu (t. 1, b.l. 55), tačiau iš J. C. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis šį automobilį 2009 m. pardavė A. M., tačiau jokios pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė, šio sandorio VĮ „Regitra“ neįregistravo (t. 1, b.l. 56-58).

2010-04-20 parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamieji M. G. ir A. M. vietoje nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (t.1, b.l. 78-80, 103-105).

2011-05-09 G. F. pareiškė ieškinį dėl 200 Lt priteisimo metalo laužo vagystės metu padarytai žalai atlyginti, t.y. 50 Lt – už sulaužytą durų užrakto kengę ir 150 Lt neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b.l. 51).

Akistatos tarp nukentėjusiojo G. F. ir įtariamojo M. G. metu kiekvienas liko prie savo parodymų, duotų apklausų metu (t. 1, b.l. 85-86).

Akistatos tarp nukentėjusiojo G. F. ir įtariamojo A. M. metu kiekvienas liko prie savo parodymų, duotų apklausų metu (t. 1, b.l. 115-116).

Kaltinamojo M. G. parodymus, kad jie su A. M. nebuvo įsilaužę į kitą nukentėjusiojo sandėlį, nelaužė jokios pakabinamos spynos, viską, t.y. vieną ratlankį, metalo strypus, kurių kiekio jis neatsimena, ir metalinę kėdės koją, jie paėmė iš apgriuvusio be durų sandėlio, kaip ir kaltinamojo A. M. parodymus, kad jis jokiuose nukentėjusiojo sandėliuose nebuvo, buvo tik prie vieno apgriuvusio sandėlio, iš kurio M. G. paėmė vieną ratlankį ir kėdės metalinę koją, teismas vertina kritiškai ir juos atmeta bei jais nesivadovauja priimant nuosprendį, nes šie kaltinamųjų parodymai paneigiami kitais byloje surinktais įrodymais - 2010-04-19 nukentėjusiojo G. F. skundu, kuriuo G. F. iš karto, tik aptikęs vagystę, t.y. 2010-04-19, kreipėsi į Trakų r. PK ir pranešė apie tai, kad atvykęs prie savo sandėlių, esančių (duomenys neskelbtini), jis pastebėjo stovintį mėlyną automobilį MB 307D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir prie jo stovintį žmogų, kuris į mašiną krovė iš jo (G. F.) sandėlio atsineštą metalą; pabendravus su tuo žmogumi paaiškėjo, kad jis turi bendrininką, kuris tuo metu buvo sandėlio pastate; bendrininkas po kelių minučių atėjo su peiliu rankose; apeidamas savo sandėlius jis (G. F.) pastebėjo, kad išlaužta spyna ir įsibrauta į vidų, o MB automobilio kėbule gulėjo metalinė kėdės koja, kuri iki tol buvo tame sandėlyje (t. 1, b.l. 16); 2010-04-19 įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1, b.l. 18-28); nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, iš dalies - pačių kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. F. parodė (t. 1, b.l. 37-38, 42-43, 50), kad 2010-04-19, apie 10.30 val. atvykęs prie jam priklausančių sandėliukų, esančių (duomenys neskelbtini), prie vieno sandėliuko durų rado gulinčią spyną, kuria buvo užrakintas sandėliukas. Apžiūrėjęs išlaužtą sandėliuką, pastebėjo, kad iš jo dingo metalinė kėdės koja, kurios vertė yra 20 Lt. <...> Visas kitas metalas buvo pavogtas iš nerakinamo sandėlio. Savo parodymus nukentėjusysis G. F. patvirtino ir akistatos su kaltinamuoju A. M. metu (t. 1, b.l. 115-116).

Bylos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis G. F. parodė, kad 2012-04-19, apie 10.30 val. atvažiavęs prie jam priklausančių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), kur yra sudėti jo ir jo šeimos asmeniniai daiktai, jis pamatė ten stovintį Mersedes Benz krovininį automobilį. Tuo metu pamatė kaltinamąjį M. G., kuris nešė į automobilį metalą. Jis (G. F.) jo paklausė, ką jis čia veikia. Tuo metu M. G. buvo vienas, laukuose tikrai nieko nebuvo. Pamatęs automobilyje metalą jis (G. F.) pradėjo fotografuoti. Su M. G. paėjus apie 50 metrų, jis (G. F.) pastebėjo kaltinamąjį A. M., kuris iššoko su peiliu iš sandėlio. Fotografuodamas jis (G. F.) pastebėjo išlaužtą mažą sandėlį. Pamatęs išlaužtą spyną ir duris bei kaltinamųjų automobilyje gulinčią metalinę kėdės koją jis suprato, kad būtent jie įsilaužė į tą mažą sandėliuką, nes tik tame sandėliuke buvo viena kėdė su metaline koja. Taip pat nukentėjusysis G. F. paaiškino, kad nepastebėti šio sandėliuko (į kurį buvo įsilaužta) neįmanoma, nes automobiliu patekti į tą vietą, kur stovėjo A. M. automobilis, galima tik pravažiuojant pro šį sandėliuką, kuris yra apie 2 m atstumu nuo kelio.

Kaltinamieji M. G. ir A. M. apie pasikėsinimą pavogti nukentėjusiojo G. F. turtą ir šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes davė prieštaringus ir nenuoseklius parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu 2010-04-20 ir 2010-04-25 apklaustas įtariamuoju M. G. savo kaltės nepripažino ir parodė (t. 1, b.l. 74-76, 90), kad jiems su A. M. nuvažiavus į tą vietą (duomenys neskelbtini), kur jis (M. G.) matė numestas padangas, A. M. davė jam peilį, kuriuo jis nupjovė gumines padangas nuo diskų. Jų buvo gal apie 7. Tiksliai pasakyti negali. Bet jis paėmė tik vieną. Tuo metu A. M. vaikščiojo po tą pievą ir apžiūrinėjo, kas kur yra, tačiau jis metalo laužo į mašiną nekrovė. Nuo disko nupjovė padangą, tą diską nunešė į mašiną, ir atvažiavo kažkoks vyras, kurio jis (M. G.) nepažįsta. <...> Į sandėliuką, kuris yra šalia kelio, jie nelindo ir jokių spynų nenulaužinėjo. Kas galėjo įlįsti į tą sandėliuką, nežino. Jie prie jo priėję nebuvo. Tuo metu, kai atvažiavo to sandėliuko šeimininkas, jis buvo prie automobilio, su kuriuo atvažiavo, o A. M. buvo toliau. Jis (M. G.) jokio metalo nevogė, o tik rinko, kuris mėtėsi kaip atliekos laukuose ir iš apgriuvusio sandėlio, kuris buvo net be stogo, buvo tik sienos, kuris buvo neaptvertoje teritorijoje.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis M. G., pradžioje pareiškęs, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, vėliau parodė, kad kaltas prisipažįsta iš dalies, ir parodė, kad jis (M. G.) pasakė A. M., kad žino, kur yra metalinių diskų. Jie kartu A. M. automobiliu Mersedes Benz nuvažiavo prie apgriuvusių pastatų, esančių prie kolonėlės, kur jis (M. G.) parodė A. M. metalą, šis pasakė, kad tiks toks metalas. A. M. davė jam (M. G.) peilį, kuriuo jis nupjovė nuo ratų gumą ir paėmė metalą, kad nuneštų į automobilį. Eidamas pamatė, kad atvažiavo žmogus, kaip vėliau paaiškėjo – šeimininkas G. F., kuris pasakė, kad čia yra jo valda. <...> Nukentėjusysis paklausė, ar jis (M. G.) yra automobilio Mersedes Benz, su kuriuo jie buvo atvažiavę, vairuotojas. Jis atsakė, kad vairuotojas yra kitame sandėlyje. Jis (M. G.) su nukentėjusiuoju ėjo į sandėlį ir sutiko atgal einantį A. M.. <...> Parodė, kad antras sandėlis buvo kaip namukas, jis buvo apie 200 m atstumu nuo to apgriuvusio sandėlio, jų automobilis buvo prie kelio apie 50 m atstumu nuo to sandėlio, kuriame jie buvo. Parodė, kad jie paėmė vieną ratlankį, metalo strypus, kurių kiekio jis neatsimena, ir metalinę kėdės koją, dar jis (M. G.) paėmė metalo laužą, kurį surinko laukuose. Parodė, kad visus daiktus jie paėmė iš apgriuvusio neužrakinto sandėlio be stogo, be durų, kurio buvo tik viena siena. Parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, nes į kitą sandėlį jie įsilaužę nebuvo, jokios pakabinamos spynos nelaužė, jie buvo tik viename sandėlyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2010-04-20 ir 2012-03-29 apklaustas įtariamuoju A. M. savo kaltės nepripažino ir parodė (t. 1, b.l. 100-102, 123), kad jis turi automobilį MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas J. C. vardu, tačiau automobilis priklauso jam (A. M.), nes prieš porą metų jis automobilį nusipirko, tik neperrašė „Regitroje“. Šiuo metu jis nedirba, yra registruotas darbo biržoje, todėl renka ir superka metalo laužą. J. M. G. pažįsta neseniai, su juo šį penktadienį, tai yra 2010-04-16 susitiko Grigiškėse ir paklausė, gal šis žino, kur yra nereikalingo metalo. Tada M. G. atsakė, kad šalia jo namelio yra metalo ir žino, kur yra jo daugiau. Jie susitarė pirmadienį susitikti. Jam M. G. paaiškino, kurioje vietoje galima jį rasti. Jis pirmadienį, tai yra 2010-04-19, apie 10 val., atvažiavo pas M. G., kur prie jo namo, esančio (duomenys neskelbtini), surinko metalo laužą. Tada abu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur sustojo laukuose. Ten buvo įrengta pašiūrė, kuri yra nenaudojama. Ji yra be langų, durų. Ten jis vaikščiojo, dairėsi, o tuo metu M. G. krovė metalo laužą į jo automobilio kėbulą. Metalo laužas buvo armatūra, seni kibirai. Tada M. G. atnešė iš tos pašiūrės diską su nupjauta padanga ir kėdės metalinę koją, kurią įdėjo į mašiną. Jis (A. M.) jokio metalo į mašiną nekrovė. Po kurio laiko, tiksliai kada pasakyti negali, prie jų atvažiavo vyriškis, kurio jis nepažįsta, jį matė pirmą kartą. Vyriškis atvažiavo su lengvąja mašina, kurios markės ir valstybinio numerio pasakyti negali. Tuo metu M. G. buvo prie mašinos, o jis buvo prie tos pašiūrės. Tas vyras išlipęs iš savo automobilio pasakė, kad jie vagia, ir pradėjo fotografuoti jo mašiną. Jie vyriškiui atsakė, kad nevagia, o tik renka metalo laužą. <…> Prie to sandėliuko, kurį nurodo policija ir tas vyriškis, jog jis yra išlaužtas, jis (A. M.) nebuvo. Net nematė, kad jis yra išlaužtas. Jis to sandėliuko neišlaužė ir jame nebuvo. Kas galėjo išlaužti tą sandėliuką, nežino ir neįtaria.

Akistatos su nukentėjusiuoju G. F. metu kaltinamasis A. M. parodė (t. 1, b.l. 115-116), kad jis (A. M.) jokio metalo nevogė, visą metalą atnešė M. G..

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. M. parodė, kad 2010-04-19, apie 10.30 val. jie su M. G. jo (A. M.) automobiliu Mersedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į tą vietą (duomenys neskelbtini), kur, pasak M. G., dar buvo metalo laužo. Ten buvo griuvėsiai - sandėliukas, buvęs kolūkio laikų pastatas, be langų ir durų, tik su dviem sienom. Ten ir gulėjo ratlankiai su padangomis. Jis (A. M.) padavė jo automobilyje buvusį peilį M. G., kad šis nupjautų gumą. Parodė, kad jie nupjovė tik vieno rato gumas, nes sudėtinga buvo pjauti. Jie paėmė vieną ratlankį ir kėdės metalinę koją, kuriuos M. G. įdėjo į jo (A. M.) automobilį, daugiau jis (A. M.) nieko nematė. Dar jis matė, kad M. G. metalinius strypus atnešė iš pievos (pažymėtina, kad pats kaltinamasis M. G. parodė, kad strypus pavogė iš G. F. apgriuvusio sandėlio). Kol M. G. pjaustė gumas, jis (A. M.) vaikščiojo pievoje, apžiūrinėjo gamtą. Po to M. G. nunešė ratlankį į automobilį. Tuomet atvažiavo G. F., kuris pradėjo fotografuoti, paklausė, ar jie čia vagia. Jam (A. M.) atsakius kad jie nevagia, o renka šiukšles, G. F. paaiškino, kad čia yra jo valda. Jis (A. M.) pasiūlė jam susitarti, kad nekviestų policijos, bet nukentėjusysis pareikalavo 30000 Lt, su kuo jis (A. M.) nesutiko. <...> Parodė, kad įvykio dieną į kitą nukentėjusiojo sandėlį jis (A. M.) nuėjęs nebuvo ir to sandėlio net nematė, o pamatė jį tik atvažiavus policijai. Paaiškino, kad šio sandėliuko nematė, nes atvažiavo iš kitos pusės, t.y. nuo M. G. namų pusės (pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodė, kad jis nematė, kad šis sandėliukas buvo išlaužtas, o teisme parodė, kad iš viso nematė šio sandėliuko; taip pat pažymėtina, kad nukentėjusysis G. F. teisme parodė, kad nepastebėti šio sandėliuko (į kurį buvo įsilaužta) neįmanoma, nes automobiliu patekti į tą vietą, kur stovėjo A. M. automobilis, galima tik pravažiuojant pro šį sandėliuką, kuris yra apie 2 m atstumu nuo kelio). Parodė, kad tuo metu, kai atvažiavo nukentėjusysis, jis (A. M.) buvo ne sandėlyje, o pievoje prie pašiūrės, t.y. prie to apgriuvusio sandėlio, o M. G. buvo prie automobilio, nes jis nešė ratlankį į automobilį. Parodė, kad jis (A. M.) nebuvo įėjęs į tą pirmą sandėlį, tik prie jo buvo.

Kaltinamasis A. M. teisme taip pat parodė, kad policija iš jo automobilio paėmė ne laužtuvą, o raktą ratams montuoti. Šie A. M. parodymai atmestini, kadangi jie paneigiami ne tik nukentėjusiojo parodymais, bei ir 2010-04-19 įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedais, o būtent, fotonuotrauka Nr. 13, kurioje užfiksuota, kad automobilio kabinoje už vairuotojo sėdynės guli metalinė montiruotė, o ne raktas ratams montuoti (t. 1, b.l. 18-28).

Kaltinamiesiems taip pat pareikštas kaltinimas, kad jie iš nukentėjusiojo nerakinamo sandėlio, be 1 automobilinio ratlankio 30 Lt vertės, paėmė nenustatytą kiekį metalo strypų 30 Lt bendros vertės, nenustatytą kiekį metalo laužo 70 Lt vertės, po to tęsdami nusikalstamą veiką išlaužė kito sandėliuko, priklausančio G. F., durų pakabinamą spyną, tokiu būdu įsibrovė į sandėlio vidų, iš kur paėmė metalinę kėdės koją 20 Lt vertės.

Nukentėjusysis teisme paaiškino, kad tuo metu metalo laužo kaina buvo 1000 Lt už 1 toną, todėl jis tiek ir įvertino iš jo pavogtą metalo laužą, kėdės metalinę koją įvertino 20 Lt iš savo gyvenimiškos patirties.