Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. S., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė ir suinteresuoto asmens šeimos nario T.M. S., skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. birželio 23 d. nutarties, kuria A. S. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje taikymo terminas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 27 d. nutartimi A. S., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje, kurios taikymas pratęstas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimi.

2. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. birželio 23 d. nutartimi A. S. priverčiama medicinos priemonė- stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje pratęstas.

5. Teismo posėdyje A. S. ir jo gynėja prašė skundus tenkinti, o prokurorė atmesti, palikti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. birželio 23 d. nutartimi nustatytą gydymo režimą.

Motyvuojamoji dalis

6.A. S. ir T.M. S. apeliaciniai skundai atmetami.

7. Išnagrinėjęs skundų argumentus, pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pratęsė A. S. atžvilgiu taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.

8. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

9. Skundais prašoma pakeisti A. S. priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymą į ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros centre. A. S. skunde nurodo, kad laikysis nurodymų, vartos vaistus, teismo posėdžio metu teigė, kad mokysis universitete. Jo motina skunde taip pat nurodo, kad suteiks sūnui būstą, t.y. jis turės kur gyventi, lankysis pas gydytojus ir klausys jų nurodymų, todėl jo atžvilgiu jau galima keisti taikomą priverčiamos medicinos priemonės rūšį į ambulatorinį stebėjimą, tačiau apygardos teismo vertinimu A. S. sveikata nėra pagerėjusi tiek, kad galima būtų jo gydymą keisti.

10.A. S. psichikos liga pirmą kartą pasireiškė nuo 16 metų, jam diagnozuota paranoidinė šizofrenija, dėl agresyvumo du kartus gydytas priverstinai. Anamnezėje fiksuoti alkoholio vartojimas, nereguliarus vaistų vartojimas. Jis Kauno apylinkės teismo 2019-12-27 nutartimi pripažintas nepakaltinamu padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, jam skirtas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje.

11. Iš Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros 2021 m. gegužės 27 d. išvados Nr. 252 (b. l. 3) nustatyta, kad stebimuoju laikotarpiu A. S. psichikos būklė buvo nepakankamai stabili. Klinikoje išlieka afektiniai svyravimai, savęs pervertinimo idėjos, mąstymo sutrikimai pagal formą, negatyvi psichosimptomatika mąstymo, emocijų ir valios sferose. Komisijos metu A. S. psichomotoriškai pajaudintas. Kalba monologu, neįmanoma įsiterpti. Teigia esąs „nepageidaujamas asmuo Kaune, todėl KGB uždarė gydytis priverstinai antrą kartą“. Jo nuotaika pakili su disforijos atspalviu, emocijos neadekvačios, mąstymas pagreitėjęs, nenuoseklus, vietomis padrikas. Elgesio tendencijos epizodais sunkiai prognozuojamos. Palaiko ryšį su motina T. M. S., gyvenančia (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuri juo rūpinasi. Komisija rekomenduoja tęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Komisijos išvadą, kitus byloje esančius duomenis sprendžia, kad tinkamai užtikrinti A. S. reikalingos medicinos priemonės taikymą šiuo metu galima tik jį stebint ir gydant stacionare bendro stebėjimo sąlygomis, nes dėl ligos pobūdžio ir per trumpo gydymo laiko negalima daryti išvados, jog jo ligos kontrolė yra pagerėjusi tiek, kad gydymą galima būtų tęsti ambulatorinėmis sąlygomis.

13. Kaip matyti iš Komisijos išvados, stebimuoju laikotarpiu A. S. ligos klinikoje dominuoja negatyvi psichosimptomatika, emocinis neadekvatumas, žema stresogeninių išgyvenimų tolerancija, išlieka sutrikusi emocinių impulsų kontrolė, jam reikalinga pagalba dėl higienos įgūdžių palaikymo. Mąstymas paralogiškas, nenuoseklus, ateities planai stokoja realaus pagrindo, kritika ligos, gydymosi ir nusikalstamos veikos atžvilgiu dalinė formali. Svarbu įvertinti Komisijos išvados argumentus, kad A. S. būklė stebimuoju laiku išlieka nepakankamai stabili, jo elgesio tendencijos epizodais sunkiai prognozuojamos, emocijos neadekvačios, o nuotaika pakili su distrofijos atspalviu, kas rodo jog jo elgesys nėra tiek pagerėjęs, kad jį galima būtų koreguoti ir gydyti ambulatorinėmis sąlygomis. Todėl gydytojų Komisija savo išvadoje rekomenduoja pratęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis( b.l.3-4). Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs aptartą išvadą sutinka, kad vienerių metų gydymo laikotarpis bendro stebėjimo sąlygomis A. S. yra nepakankamas, kad jis toliau galėtų būti gydomas ambulatorinėmis sąlygomis.

14. Kita vertus, akivaizdu kad A. S. gydymas ambulatorinėmis sąlygos galimas tik padedant kitiems asmenims, kurie galėtų kontroliuoti jo režimą. Nors jo motina T.M. S. skunde nurodo, kad suteiktų sūnui būstą, tačiau teismo vertinimu vien to nepakanka. Atsižvelgus į apeliantės amžių (A. S. skunde nurodyta, kad motinai (duomenys neskelbtini) metai) bei teismo posėdžio metu A. S. išreikštą poziciją pačiam rūpintis savo motina, o ne leistis būti jos prižiūrimam ir kontroliuojamam, teismo vertinimu realiai nėra tokio artimo šeimos nario ar kito asmens, kuris padėtų A. S. palaikyti higienos įgūdžius, kurių trūkumas konstatuotas Komisijos išvadoje ir padėti jam laikytis ambulatorinio gydymosi režimo. Apeliantė T.M. S. pati pagal amžių turi teisę į rūpinimąsi, todėl gana akivaizdu, kad ji negalės daryti įtakos sūnaus sprendimams, motyvuoti ar kontroliuoti laikytis gydytojų rekomendacijų.

15.A. S. skunde išdėstyti teiginiai apie lankymąsi pas gydytojus bei pastovų vaistų vartojimą, teismo posėdžio metu išsakyti argumentai apie lankymąsi pas gydytojus, nesant kritikos ligos atžvilgiu bei nesant artimo šeimos nario, kuris galėtų jo gydymąsi kontroliuoti, laikytinas deklaratyviu ir nepagrįstu faktinėmis aplinkybėmis.

16.Nuo Panevėžio apylinkės teismo nutarties, kuria gydymas bendro stebėjimo sąlygomis A. S. buvo pratęstas praėjo per trumpas laiko tarpas, o tam kad pasiekti gydymo tikslus, keičiančius socialinį jo elgesį bei kritiškumą savo veiklai ir ligai, būtinas ilgesnis laiko tarpas bei griežtesnė paciento kontrolė nei ją galima užtikrinti gydantis ambulatoriškai. A. S. sveikatos būklė nėra tiek pagerėjusi tiek, kad jo gydymas galėtų būti tęsiamas lengvesnėmis sąlygomis užtikrinant jo tinkamą gydymą. Pasikeitus aplinkybėms ar pagerėjus A. S. sveikatai jam taikant intensyvų gydymą stacionare, įstatymas suteikia galimybę bet kada, tačiau ne rečiau kaip kas šešis mėnesius, spręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės keitimo ar naikinimo (BPK 405 straipsnio 2 dalis)

16. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. birželio 23 d. nutartis, kuria A. S. pratęstas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis, yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją skunduose išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

A. S. kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė ir jo motinos T.M. S. skundus atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. birželio 23 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.