- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-01-04
- Bylos Nr.
- AN2-12-988/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00765-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Pažeidėjas
- E. M.
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 19.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria netenkintas E. M. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. gegužės 22 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-12109-2023 paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos 2023 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 10- ANR_N-12109-2023 (toliau – ir nutarimas) E. M. patrauktas administracinė atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis 2023 m. kovo 10 d., apie 18.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,Toyota Yaris Cross“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, atsitrenkė į stovintį automobilį ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tuo buvo pažeisti KET 9, 101, 114, 127, 222 punktų reikalavimai. Už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą jam paskirta nuobauda – 850 Eur dydžio bauda, o už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą – 11 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, nustatyta galutinė administracinė nuobauda – 850 eurų dydžio bauda.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, E. M. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Institucijos 2023 m. gegužės 22 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi E. M. skundas netenkintas ir Institucijos 2023 m. gegužės 22 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai
4. Apeliaciniu skundu E. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nenustačius pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, prašo pakeisti paskirtą administracinę nuobaudą arba vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, administracinės nuobaudos neskirti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojo S. A. parodymais, nes jo parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi. Minėtas liudytojas iš pradžių nurodė, kad išgirdo trenksmo garsą, vėliau nurodė, kad matė manevruojantį ,,Citybee“ automobilį, kuris atsitrenkė į kitą automobilį. Taip pat, liudytojas nurodė, kad buvo tamsus paros metas, tačiau tai neatitinka tikrovės, nes buvo šviesu. E. M. neatitinka liudytojo nurodyto ,,Citybee“ automobilio vairuotojo apibūdinimo. Be to, liudytojas nurodė, kad automobiliu važiavo vienas asmuo, nors kartu su E. M. automobiliu važiavo G. S., kurios parodymus pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė bei vertino juos kaip subjektyvią jos nuomonę. Vertinat liudytojo S. A. padarytas nuotraukas, pažymėtina, kad iš tos vietos, kur jis stovėjo, jis negalėjo matyti automobilių susidūrimo.
4.2. Nėra pagrindo sutikti su Institucijos atstovo paaiškinimais pirmosios instancijos teisme, neva jo kaltę patvirtina tai, kad jis kelis kartus grįžo į įvykio vietą, apžiūrinėjo nukentėjusios automobilį. E. M. gyvena netoli vietos, kur įvyko eismo įvykis (apie 80 m), jis kelis kartus praėjo pro nukentėjusios automobilį, tačiau jo neapžiūrinėjo. Taip pat Institucijos atstovas nepagrįstai nurodė, kad buvo pažeisti bamperio kampai, nėra aišku, apie kokį automobilį buvo kalbama. Atkreiptinas dėmesys, kad atlikti matavimai buvo atlikti sugretinus aptariamus automobilius, tačiau tai darė ne įvykio vietoje. Nuotrauka, kurioje užfiksuoti sugretinti automobiliai, patvirtina, kad automobilio ,,Toyota Prius“ apgadinimai nėra suderinami su automobilio ,,Toyota Yaris Cross“ automobilio galinio bamperio konfigūracija ir jo stoviu.
4.3. Nors byloje esančiame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įvykio vieta nestebima vaizdo kameromis, tačiau eismo įvykio vieta patenka į privačios įstaigos kameros stebėjimo lauką, tačiau Institucija nesiėmė jokių veiksmų, kad gauti šios kameros vaizdo įrašą.
4.4. Institucijos atstovas negalėjo nurodyti, dėl kokių konkrečių nukentėjusios automobiliui padarytų apgadinimų jis patrauktas administracinėn atsakomybėn. Iš pradžių Institucijos atstovai teigė, kad jis nukentėjusios automobiliui padarė juodą brūkšnį, vėliau nurodė, kad jis administracinėn atsakomybėn traukiamas tiek dėl juodo brūkšnio, tiek dėl sparno ir vairuotojo pusės priekinių durelių įlenkimo. Taigi nėra aišku, dėl kokių konkrečių automobilio ,,Toyota Prius“ apgadinimų E. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn.
4.5. ANK 426 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, tačiau ji nejautė jokio susidūrimo su kita transporto priemones, sąmoningai jo vengė.
4.6. Nukentėjusios automobilis stovėjo neleistinoje vietoje. Nors skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad nukentėjusioji savo automobilį neleistinoje vietoje paliko tik trumpam, tačiau tai nekeičia fakto, nukentėjusios automobilis buvo pastatytas pažeidžiant KET numatytus reikalavimus. Apelianto vertinimu, ši aplinkybė turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
4.7. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad iki 2023 m. kovo 10 d., 18 val. automobilis ,,Toyota Prius“ nebuvo apgadintas, o apgadinimai atsirado aptariamo eismo įvykio metu. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad automobilio ,,Toyota Prius“ apgadinimai nauji, nes šalia automobilio matomi rudo sniego gabalai, o susidūrimo žymias jungia prispausto sniego likučių juosta. Apelianto teigimu, jis liudytojo S. A. pateiktoje nuotraukoje matė tris prilipusios sniego juostas, tačiau jo vairuoto automobilio galinis bamperis neturi tokių išsikišusių elementų, kurie sudarytų tris juostas. Taip pat, skundžiamoje nutartyje teisėja konstatavo, kad nesant liekamųjų požymių, nėra aišku su kuria tiksliai automobilio dalimi turi būti lyginami nukentėjusios automobilio apgadinimai.
Atsiliepimas
5. Institucijos atsiliepimu į E. M. apeliacinį skundą prašoma skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas sekančiais argumentais:
5.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjęs E. M. skundą dėl Institucijos 2023 m. gegužės 22 d. nutarimo, priėmė 2023 m. lapkričio 13 d. nutartį, kuria netenkino E. M. skundo ir Institucijos 2023 m. gegužės 22 d. nutarimą paliko nepakeistą.
5.2. Tai, kad apeliantas nesutinka su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai vertinti neteisingai, o skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžiais įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą. Visos E. M. skunde išdėstytos aplinkybės vertintinos kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad E. M. neigia Institucijos 2023 m. gegužės 22 d. nutarime nurodytomis aplinkybėmis sukėlęs eismo įvykį ir pasišalinę iš eismo įvykio vietos. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje pagrįstai sprendė, kad E. M. 2023 m. gegužės 22 d. administraciniame nutarime nurodytomis aplinkybės atsitrenkė į stovintį automobilį ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau apylinkės teismo išvados, kad jo veiksmuose yra visi būtini administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiais, nepagrįstos. Todėl E. M. skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Institucijos nutarimu E. M. pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį pripažintas kaltu dėl to, kad jis 2023 m. kovo 10 d., apie 18.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,Toyota Yaris Cross“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, atsitrenkė į stovintį automobilį ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tuo buvo pažeisti KET 9, 101, 114, 127, 222 punktų reikalavimai.
8. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Už šiuo administracinio nusižengimo padarymą numatytą bauda vairuotojams nuo 600 (šešių šimtų) iki 1 100 (vieno tūkstančio vieno šimto) eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 850 (aštuonių šimtų penkiasdešimt) iki 2 000 (dviejų tūkstančių) eurų. Aptariamo administracinio nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis.
9. Pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo 10 (dešimt) iki 12 (dvylikos) eurų.
10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad pagal KET 9 punkto reikalavimus eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punkte numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 114 punkte numatyta, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. KET 127 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 222 punkte numatyta, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
11. Visų pirma, pažymėtina, kad priešingai E. M. apeliacinio skundo argumentams, nagrinėjamu atveju byloje esančių duomenų pakanka išvadai, kad pastarasis Institucijos nutarime nurodytomis aplinkybėmis atsitrenkė į stovintį automobilį ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad būtent E. M. 2023 m. kovo 10 d., apie 18 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,Toyota Yaris Cross“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jis tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad neatsitrenkė į automobilį ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nebuvo jokio kontakto. Taip pat, E. M. paaiškino, kad įvykio dieną negalėjo užvažiuoti į kalną. Matė automobilį ,,Toyota Prius“, nuo kalno leidosi atbulas, buvo atsidaręs dureles, kad nieko nepažeisti (b. l. 58-59). Nukentėjusioji, automobilio ,,Toyota Prius“ savininkė I. I., apklausiama pirmosios instancijos teisme, parodė, kad įvykio dieną labai snigo, turėjo užvažiuoti į kalną, tačiau nepavyko, todėl automobilį paliko kalno apačioje ir nuėjo pas draugą, nes jis neatsiliepė. Išėję pamatė, kad prie jų automobilio stovi vaikinas, kuris nurodė, kad į jų automobilį atsitrenkė kitas automobilis, pastarasis davė jiems nuotraukas. Į jos automobilį buvo atsitrenkta, liudytojas girdėjo atsitrenkimo garsą. Nekalbėjo apie tai, ar pats vairuotojas sureagavo į garsą. Eismo įvykio liudytojo nepažįsta. Ant jos automobilio yra du įdubimai ant sparno ir durelių (b. l. 59). Liudytoju apklaustas S. A. parodė, kad vieną žiemos vakarą pastebėjo automobilį vairuojamą atbuline eiga, kuris atsitrenkė į kitą automobilį ,,Toyota“, buvo garsas, todėl sustojo pasižiūrėti, vairuotojas pradėjo važiuoti į priekį, pradėjo fotografuoti. Nuotraukas pateikė nukentėjusiajai. Automobilis ,,Toyota stovėjo, o ,,Citybee“ automobilis į jį atsitrenkė, labiau į priekinę dalį. Matė kaip važiavo automobilis ir atsitrenkė į kitą automobilį, išgirdo smūgį (b. l. 69). Liudytojo S. A. darytose fotonuotraukose užfiksuota, kad ,,Citybee“ automobilio galinė dalis yra netoli automobilio ,,Toyota Prius“ priekinio sparno ir vairuotojo pusės durelių (b. l. 28), tačiau dėl fotografavimo kampo nėra galimybės pamatyti tarpo tarp automobilių. Kitoje liudytojo darytoje nuotraukoje užfiksuotas automobilis ,,Toyota Prius“, ant kurio sparno ir priekinių vairuotojo pusės durelių matyti prilipusio sniego žymės, kurios, apygardos teismo vertinimu, panašios į automobilio galinio bamperio kontūrus, taip pat, ant žemės matyti purvino sniego likučiai, kurie yra tiesiai virš anksčiau nurodytų prilipusio sniego žymių ant automobilio sparno ir priekinių vairuotojo pusės durelių (b. l. 73, 78). 2023 m. kovo 11 d. policijos pareigūnai, apžiūrėdami automobilį ,,Toyota Prius“, 50-60 cm aukštyje užfiksavo priekinio sparno ir priekinių automobilio durelių įlinkimą (b. l. 30, 35). Sugretinus byloje esančias fotonuotraukas, priešingai E. M. skundo argumentams, matyti, kad automobilio ,,Toyota Prius“ apgadinimai, o būtent sparno ir priekinių vairuotojo pusės durelių įlinkimas, yra toje pačioje vietoje, kur buvo prilipęs sniegas, kurio kontūras atitinka automobilio ,,Toyota Yaris Cross“ galinį bamperį.
12. Esant aptartiems duomenims, apygardos teismas sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad E. M. Institucijos nutarime nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį ,,Toyota Yaris Cross“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas atbulas, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, atsitrenkė į stovintį automobilį ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Tokiais savo veiksmai E. M. pažeidė KET 9, 101, 101, 114, 127 punktų reikalavimus, kas sudaro pagrindą jo veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.
13. Vis dėlto, vertinant asmens veiksmus ANK 426 straipsnio 1 dalies kontekste, nepakanka vien tik konstatuoti eismo įvykio fakto, būtina nustatyti, ar asmuo, sukėlęs eismo įvykį, iš jo vietos pasišalino sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir žalos atlyginimo. Jau minėta, kad aptariamas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisė pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, Nr. 2AT-10-2014, 2AT-41-2014, 2AT-17-139/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-52-511/2015, 2AT-11-30/2018). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti ir kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio, kitas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl atsakomybės už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos turi būti atskleistas ne tik kaltės dėl tokio pasitraukimo, bet ir motyvo bei tikslo turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).
14. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad E. M. pasišalino iš eismo įvykio vietos, neatlikdamas KET 222 punktuose numatytų eismo įvykio dalyvio pareigų. Taip pat, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuos veiksmus jis atliko veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi pagal liudytojo parodymus automobilių kontaktą lydėjo aiškus garsas, ant nukentėjusiosios automobilio liko aiškios žymės, todėl nesuvokti, jog įvyko eismo įvykis, buvo neįmanoma. Be to, E. M. 2023 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje nurodė, kad jis važiavo atsidaręs dureles ir matė, kad nieko nepažeidė, todėl jis negalėjo negirdėti garso, kuris buvo girdimas toliau stovinčiam liudytojui. Vis dėl to, apygardos teismo vertinimu, aptarti duomenys neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad E. M. iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai, t. y. suvokdamas, kad jis sukėlė eismo įvykį, dėl ko jam kyla KET 222 punkte numatyta pareiga apie tai informuoti apgadinto automobilio savininką, o jei jo negalima nustatyti, policiją, tačiau šios pareigos nevykdė.
15. Nagrinėjamu atveju negauta duomenų, kurie leistų neabejotinai spręsti apie E. M. tyčinį pasišalinimą iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos.
15.1. Byloje nustatyta, kad aptariamo eismo įvykio metu meteorologinės sąlygos buvo sudėtingos – stipriai snigo, ant kelio važiuojamosios dalies buvo daug sniego, dėl ko tiek E. M., tiek nukentėjusioji I. I. negalėjo įvažiuoti į kalną. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad tiesiogiai eismo įvykį matęs liudytojas S. A. nuosekliai nurodė girdėjęs automobilių susidūrimo garsą, tačiau jis nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad E. M. suprato atsitrenkęs į kitą automobilį ir jį apgadinęs. S. A. pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytoju nurodė, kad matė atbuline eiga važiuojantį ,,Citybee“ automobilį, tačiau jo žvilgsnis nebuvo sukoncentruotas į tą automobilį, į jį atkreipė dėmesį, kai išgirdo susidūrimo garsą. Nors liudytojas nenurodė kokiu atstumu buvo nuo eismo įvykio vietos, tačiau iš byloje esančių jo padarytų fotonuotraukų matyti, kad jis nuo eismo įvykio vietos buvo nutolęs galimai keliolikos metrų atstumu (b. l. 28). Taip pat, liudytojas nurodė, kad po atsitrenkimo ,,Citybee“ automobilis nesustojo, o buksuodamas nuvažiavo į priekį. Apygardos teismo vertinimu, priešingai skundžiamos nutarties motyvams, vien tokie liudytojo parodymai neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad ne tik minėtas liudytojas, bet ir E. M. galėjo girdėti automobilių susidūrimo garsą ir tokiu būdu suprasti, jog buvo sukeltas eismo įvykis. Kitų duomenų, kurie leistų spręsti apie E. M. tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos nėra. Priešingai, esantys byloje duomenys tik sustiprina abejones dėl jo tyčinės kaltės padarius šį administracinį nusižengimą.
15.2. Teismų praktikoje paprastai nustatoma tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kai asmuo po eismo įvykio sustoja, akivaizdžiai atkreipia dėmesį į įvykusį transporto priemonių kontaktą, išlipa iš automobilio, apžiūri kitą transporto priemonę ir pan. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju tokių ar panašių aplinkybių nebuvo nustatyta. Nors pirmosios instancijos teismas E. M. parodymus vertino kritiškai, kaip jo pasirinktą gynybos taktiką, tačiau, vertindamas jo veiksmus ANK 426 straipsnio 1 dalies kontekste, vadovavosi ir jo nurodytomis aplinkybėmis, kad jis, važiuodamas atbuline eiga nuo kalno, buvo atsidaręs automobilio dureles, todėl matė, kad nieko nekliudė. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nebuvo nuoseklus vertindamas E. M. parodymus. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šias E. M. nurodytas aplinkybes. Liudytoju apklaustas tiesiogiai eismo įvykį matęs S. A. nenurodė matęs, jog ,,Citybee“ vairuotojas būtų važiavęs atsidaręs automobilio dureles. Nors minėtas liudytojas nurodė, kad nekoncentravo savo žvilgsnio į minėtą automobilį, tačiau jis nuosekliai nurodė minėtojo automobilio judėjimo eigą ir kryptį, todėl mažai tikėtina, kad jis būtų nenurodęs šios svarbios aplinkybės. Taigi iš bylos duomenų negalima vienareikšmiškai teigti, jog automobilių susidūrimo momentu E. M. buvo atsidaręs savo vairuojamo automobilio dureles, kas galėtų sudaryti prielaidas jam išgirsti ar matyti įvykusį automobilių kontaktą.
15.3. Taip pat, vertinant E. M. veiksmus ANK 426 straipsnio 1 dalies kontekste, atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusios I. I. automobiliui ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padarytas apgadinimas (sparno ir vairuotojo pusės priekinių durelių įlenkimas) nėra žymus (automobilio įlenkimas sąlyginai nedidelis, nėra gilus, apgadinimai netrukdo naudotis automobilius, jis iki šiol nesuremontuotas), į tai, kad ant automobilio ,,Toyota Yaris Cross“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinio bamperio neužfiksuoti jokie apgadinimai. E. M. eismo įvykio metu nuomos ir paslaugų teikimo sutarties pagrindo naudojosi UAB ,,Citybee Soliutions“ (past. valdytojas) automobiliu, duomenų, kad po nagrinėjamo eismo įvykio ant minėto automobilio kėbulo, o ypač ant galinio bamperio, būtų nustatyti kokie nors pažeidimai ar sugadinimai negauta, E. M. neturėjo galimybės pašalinti automobilio pažeidimų (jei tokie būtų buvę). Apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad minėtų automobilių susidūrimas nebuvo stiprus, tokiu būdu sukėlęs didelį garsą, todėl neatmestina tikimybė, kad E. M. galėjo automobilių susidūrimo garso neišgirsti. Esant pagrįstoms abejonėms dėl šių aplinkybių nustatymo, visos abejonės aiškinamos pareiškėjo naudai.
16. Apibendrinus aptartas aplinkybes, sprendžiama, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, jog E. M. iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pasišalino sąmoningai, t. y. veikdamas tiesiogine tyčia ir suprasdamas, jog savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, todėl administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį jo atžvilgiu nutrauktina (ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas).
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog E. M. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį patrauktas nepagrįstai, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutarties tenkintinas iš dalies, t. y. skundžiama nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas – panaikinama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. gegužės 22 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-12109-2023 dalis dėl E. M. nubaudimo padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, o administracinio nusižengimo teisena E. M. atžvilgiu šioje dalyje nutraukiama (ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat naikinama Institucijos nutarimo dalis dėl paskirtos galutinės nuobaudos, o kitoje dalyje nutarimas paliekamas galioti, t. y. lieka galioti E. M. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 11 (vienuolikos) Eur bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
E. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. gegužės 22 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-12109-2023 dalį, pagal kurią E. M. nubaustas dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir šioje dalyje administracinio nusižengimo teiseną E. M. atžvilgiu nutraukti.
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-12109-2023 pašalinti aplinkybes, kad E. M. iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus, taip pat tai, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 222 punktą.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-12109-2023 dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu E. M. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 850 (aštuonių šimtų penkiasdešimt) eurų dydžio bauda.
Kitą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. gegužės 22 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-12109-2023 dalį palikti nepakeistą.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.