- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-20
- Bylos Nr.
- eA-275-525/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01891-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Ramūnas Gadliauskas, Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dantora“
- Atsakovas
- Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dantora“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Klaipėdos rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dantora“ skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Dantora“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2022 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. T11-187 „Dėl nepritarimo UAB „Dantora“ planuojamos ūkinės veiklos galimybei Ketvergiuose“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš Tarybos Bendrovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Taryba nepritarė pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos – smėlio ir žvyro telkinio išteklių gavybai atviru kasiniu (karjeru), numatytai UAB „GIK projektai“ parengtoje Klaipėdos rajono savivaldybės Kalvių smėlio ir žvyro telkinio naujo ploto naudojimo poveikio aplinkai vertinimo programoje, galimybei.
2.2. Kalvių smėlio ir žvyro telkinys (toliau – ir Telkinys) yra išsidėstęs Klaipėdos r., Dovilų sen., Ketvergių k. teritorijoje, apie 5 km į pietryčius nuo Klaipėdos miesto Rimkų geležinkelio stoties, apie 10 km į pietvakarius nuo Gargždų. Pareiškėjo eksploatuojamas kasybos sklypas ir naujai išžvalgyta bei planuojama eksploatuoti dalis, dėl kurių buvo pradėtos vykdyti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, dėl kurių ir buvo pasisakyta Sprendime.
2.3. Planuojama eksploatuoti Telkinio dalis buvo išžvalgyta ir žvalgybos ataskaita parengta 2016 m. Detaliai išžvalgyti smėlio ir žvyro ištekliai apskaičiuoti 2016 m. spalio mėn. ir aprobuoti Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Lietuvos geologijos tarnyba, ir Tarnyba) 2017 m. gegužės 3 d. direktoriaus įsakymu Nr. 1-126. Bendrovė įsigijo Telkinio išteklių geologinės žvalgybos ataskaitą, aprobavimo ir įrašymo į žemės gelmių registro duomenis, taip įgydama galimybę vykdyti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir jų pagrindu eksploatuoti naujai išžvalgytą Telkinio dalį. Minėta Telkinio dalis patenka į Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), kurį patikėjimo teise valdo valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Valstybinių miškų urėdija. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – ūkinių miškų sklypai, plotas – 60,4463 ha. Bendrovė minėtoje teritorijoje siekia vykdyti ūkinę veiklą – Telkinio naujo ploto naudojimą, naudingųjų iškasenų (smėlio ir žvyro) kasybą atviru kasiniu.
2.4. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PŪVPAVĮ, ir Įstatymas) 7 straipsnio 11 dalimi ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. D1-885 patvirtintu Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašu, parengė Klaipėdos rajono savivaldybės Kalvių smėlio ir žvyro telkinio naujo ploto naudojimo poveikio aplinkai vertinimo programą (toliau – ir PAV programa). PAV programa buvo pateikta Tarybai, tačiau ji Sprendimu nepritarė Bendrovės planuojamos ūkinės veiklos, numatytos PAV programoje, galimybei. Sprendime teigiama, kad ūkinė veikla planuojama vykdyti žemės sklype, patenkančiame į valstybinės reikšmės mišką, tuo metu Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos išimtys, kada galima miško žemę paversti kitos paskirties žeme, naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, tariamai neegzistuoja; iškirtus teritorijoje esantį mišką bus pablogintos Ketvergių gyvenvietės gyventojų sąlygos dėl padidėjusios kvapų sklaidos, oro bei gruntinio vandens taršos ir sukeliamo triukšmo. Taip pat siekiama vykdyti ūkinė veikla darytų neigiamą poveikį greta esančiai ir planuojamai gyvenamajai, visuomeninei ir rekreacinei aplinkai bei žmonių sveikatai.
2.5. Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi grindžiamas spėjimais, su planuojama ūkine veikla nesusijusia tarša ir tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis. Sprendimu buvo užkirstas kelias tolimesnėms poveikio aplinkai procedūroms, kurių metu atliekamas išsamus tyrimas dėl tiesioginės bei netiesioginės planuojamos ūkinės veiklos poveikio žmonių sveikatai, gyvūnijai, augalijai, dirvožemiui, orui ir t. t. Atsakovas priėmė Sprendimą neturėdamas objektyvių priežasčių, kodėl planuojama ūkinė veikla Telkinyje yra negalima. Atsakovas Sprendimą priėmė paviršutiniškai, neatlikęs faktinės situacijos vertinimo ir neturėdamas nei vieno objektyvaus įrodymo apie planuojamos ūkinės veiklos neigiamą poveikį aplinkai ar žmonių sveikatai. Jau vien tai Sprendimą leidžia laikyti tinkamai nemotyvuotu, o tai yra pagrindas jį panaikinti kaip neatitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimų.
2.6. Taryba Sprendime nepagrįstai nusprendė, kad teisės aktai draudžia miško žemę paversti kitos paskirties naudmenoms. Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nurodyta, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtinais atvejais, vienas iš tokių atvejų – naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas. Pagal aktualų teisinį reguliavimą klausimo dėl miško naudmenų pavertimo kitomis naudmenomis sprendimas bus galimas tik atliekant specialaus plano rengimo ir tvirtinimo procedūras, o tai bus galima atlikti tik pabaigus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai procedūrą, tačiau atsakovas Sprendimu užkirto kelią šios procedūros pabaigimui.
2.7. Bendrovė šiuo metu baiginėja eksploatuoti ne miško žemėje esančią Telkinio dalį. Pareiškėjo eksploatuojama teritorija yra tame pačiame Telkinyje. Tarnyba savo pateiktoje nuomonėje dėl PAV programos nurodė, kad sklypas išsidėstęs tame pačiame fliuvioglacialinių nuogulų paplitimo masyve, kaip ir šiuo metu baigiama eksploatuoti Telkinio dalis. Ši aplinkybė įrodo, kad yra tenkinamos Miško įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 (toliau – ir Aprašas), 12 punkte įtvirtintas reikalavimas dėl bendro telkinio. Naudingųjų iškasenų plotų Lietuvoje yra ženkliai mažiau nei miškų, todėl prioritetas turėtų būti teikiamas naudingųjų iškasenų eksploatavimui, o ne miško išsaugojimui, kadangi jį galima atsodinti, o naudingųjų iškasenų neįmanoma atkurti.
2.8. Atsakovas Sprendimą, be kita ko, grindžia Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 22 straipsnio 5 dalis nustato, kad kai žemės gelmių ištekliai telkiniai nenurodyti savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose, žemės gelmių naudojimai planai neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose teisės aktų nustatyta tvarka gali būti rengiami ir jais pagrindinė naudojimo paskirtis gali būti keičiama, jeigu teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose šiose teritorijose nesuplanuota inžinerinė struktūra ar jos plėtra. TPĮ 4 straipsnio 4 dalis nustato, kad žemės gelmių naudojimo planų sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, o ginčo teritorijoje inžinierinės struktūros ir jos plėtros nėra numatyta, todėl, parengus žemės gelmių planą, bendrojo plano sprendiniai taptų teisiškai nereikšmingais.
Atsiliepimas
2.9. Atsakovas nevertino, jog PAV programoje nurodyta, kad baigus telkinio eksploataciją ir įgyvendinus telkinio rekultivavimo sąlygas, karjero dugne bus suformuotas vandens telkinys, neapvandeninta dalis ir sulėkštinti karjero šlaitai bus apsėti žole ir apsodinti miško želdiniais, taip vietovę integruojant į aplinkinį kraštovaizdį. Visų aplinką veikiančių neigiamų kasybos veiksnių analizei, įvertinimui bei adekvačių neigiamą poveikį aplinkai mažinančių priemonių parinkimui ir yra atliekamas poveikio aplinkai vertinimas.
2.10. Minėtos aplinkybės įrodo, kad ginčo teritorijoje galiojantys kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai bei teisės aktų nuostatos nenustato imperatyvaus draudimo pakeisti miško žemę kitomis naudmenomis ir eksploatuoti Telkinį. Sprendime nurodyti teiginiai dėl planuojamos ūkinės veiklos atsirasianti oro bei gruntinio vandens tarša, triukšmas, kvapų sklaida ir pan. yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio. Neatlikus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, nėra galimybės teigti, kad bus daromas tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis žmonių sveikatai, gyvūnijai, augalijai, dirvožemiui, orui ir t. t., tačiau Taryba Sprendimu nepagrįstai užkirto kelią tolimesniam šios procedūros vykdymui.
3. Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės taryba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
3.1. PŪVPAVĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad vienas iš poveikio aplinkai vertinimo subjektų yra savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, vykdomoji institucija. Poveikio aplinkai subjektai pagal kompetenciją nagrinėja suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, nagrinėja ir vertina poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, teikia motyvuotas išvadas dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir dalyvauja atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procese, teikdami motyvuotus pasiūlymus. Savivaldybės vykdomoji institucija, atlikdama PŪVPAVĮ reglamentuotas funkcijas, teikia išvadas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir šios veiklos galimo poveikio aplinkai, atsižvelgdama į patvirtintų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius bei galimybes pagal teisės aktų reikalavimus juos keisti ir į pagal įstatymus vykdomo savivaldybės aplinkos stebėsenos (monitoringo) duomenis.
3.2. PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu iki programos patvirtinimo, tačiau ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo programos gavimo savivaldybės vykdomojoje institucijoje dienos, savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose arba planuojama ūkinė veikla reikalinga valstybinės svarbos ekonominiam ar regioninės svarbos projektui įgyvendinti. Apie savivaldybės tarybos priimtą neigiamą sprendimą savivaldybės administracija nedelsdama, per 3 darbo dienas, informuoja atsakingąją instituciją ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą) ir kartu pateikia motyvuotą savivaldybės tarybos sprendimą.
3.3. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija) 2022 m. gegužės 20 d. buvo įteikta PAV programa. Klaipėdos rajono savivaldybės poveikio vertinimo komisija (toliau – ir Komisija) 2022 m. gegužės 26 d. posėdyje išnagrinėjo Bendrovės planuojamos ūkinės veiklos programą ir nutarė teikti Tarybai sprendimą dėl nepritarimo pareiškėjo planuojamai ūkinei veiklai. Taryba, atsižvelgdama į Komisijos pateiktą siūlymą, priėmė Sprendimą. Taryba priimdama Sprendimą tinkamai įvertino visas aktualias faktines aplinkybės ir turimą informaciją apie planuojamą ūkinę veiklą ir pagrįstai nusprendė nepritarti planuojamos ūkinės veiklos galimybėms, nes įmonės planuojama veikla turės įtakos triukšmo ir oro taršos padidėjimui, vizualinei taršai, galimas neigiamas psichoemocinis poveikis visuomenei, taip pat planuojama veikla prisidėtų prie bendro (suminio) išmetamų teršalų kiekio padidėjimo Ketvergių k. teritorijoje.
3.4. Pareiškėjas planuojamą ūkinę veiklą ketino vykdyti žemės sklype, kuris patenka į valstybinės reikšmės miškų zoną. Miškų 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta išimtis dėl miško žemės pavertimo kitos paskirties žeme, naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas. Šiuo metu pareiškėjo valdomas sklypas nėra baigtas eksploatuoti, todėl Miškų įstatyme numatyta išimtis nagrinėjamu atveju negali būti taikoma. Taip pat planuojamos ūkinės veiklos teritorija patenka į valstybinės reikšmės miško plotą, kuris pagal Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenis priskiriamas III miškų grupei – apsauginiai miškai. Miškų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad apsauginiai miškai yra genetinių, geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių draustinių ar jų dalių, kultūrinių rezervatų miškai, atkuriamųjų ir genetinių sklypų, miško sėklinių medynų, laukų apsauginiai, apsaugos zonų miškai. Juose ūkininkavimo tikslas – formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas.
3.5. Planuojamos ūkinės veiklos plotas yra intensyviai urbanizuojamoje Klaipėdos rajono dalyje, kuri pasižymi sparčiai augančiu gyventojų skaičiumi. Vadovaujantis Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano sprendiniais ginčo teritorija patenka į miškų funkcinę zoną MI_F bei gamtinio karkaso teritoriją, kurioje yra išlaikomas ir saugomas esamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis. Planuojamas iškirsti miškas skiria taršią Dumpių pramonės teritoriją (Klaipėdos miesto nuotekų valyklą, AB „Grigeo” valymo įrenginių teritoriją, UAB „Branda” kompostavimo aikštelę, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro sąvartyną) nuo Ketvergių gyvenvietės. Klaipėdos rajono savivaldybė įsipareigojo nedidinti taršios veiklos Dumpių teritorijoje, o planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje esantis miškas mažina neigiama taršos poveikį.
3.6. Vadovaujantis 2021 m. rudens bei 2022 m. pavasario Klaipėdos rajono savivaldybės triukšmo monitoringo duomenimis, Ketvergių kaime esančiame triukšmo matavimo taške dienos ir vakaro metu nustatyti maksimalaus ir ekvivalentinio triukšmo lygio viršijimai. Pareiškėjo planuojama veikla Ketvergių k. dar labiau prisidėtų prie triukšmo padidėjimo Ketvergių k. teritorijoje, nes ir dėl dabartinės Bendrovės vykdomos veiklos (triukšmo ir dulkėtumo gamybinėje bazėje) nuolat gaunami gyventojų skundai. Dėl naujos Telkinio dalies eksploatavimo susidarytų papildomi transporto srautai, padidėtų triukšmas, atsirastų didelė tikimybė, kad dėl planuojamos ūkinės veiklos gretimoje aplinkoje pablogės gyvenamosios aplinkos kokybė ir planuojama ūkinė veikla galbūt darys neigiamą poveikį greta esančiai ir planuojamai gyvenamajai, visuomeninei ir rekreacinei aplinkai bei žmonių sveikatai.
3.7. 2020 metais Klaipėdos rajono savivaldybės užsakymu buvo atliktas Ketvergių gyvenvietės preliminarus ekologinis tyrimas, siekiant identifikuoti gamybinės bazės nuotekų poveikį aplinkai. Tyrimo metu gamybinėje bazėje, kuri ribojasi su planuojamos ūkinės veiklos teritorija, išgręžti 6 gręžiniai iki 6 m gylio, paimta 12 grunto mėginių iš įvairaus gylio ir 6 grunto vandens mėginiai. 2020 m. Ketvergių gyvenvietės preliminaraus ekogeologinio tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad pietvakarinio gręžinio KET-4 (pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos sklypo riba) nustatytos keturių metalų koncentracijos, viršijančios ribines vertes. Nikelio koncentracija ribinę vertę viršija 14 kartų, cinko – 5,33, kadmio – 2,2, vario koncentracija bandinyje lygi ribinei vertei. PAV programoje numatyta, kad baigus telkinio eksploataciją bus suformuotas vandens telkinys, neapvandenintos teritorijos apsėjamos žoliniais augalais ir apsodinamos miško želdiniais. Kyla grėsmė, kad įrengus vandens telkinį, padidėtų ne tik paviršinio, bet ir gruntinio vandens tarša visai Ketvergių gyvenvietei.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos geologijos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė ginčo situaciją spręsti teismo nuožiūra.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad Telkinys 70,7 ha plote buvo detaliai išžvalgytas 1975 m., pradėtas naudoti 1977 m. Pradinis detaliai išžvalgytų žvyro išteklių kiekis sudarė 3 385 tūkst. kub. m. Telkinio išteklius naudojo Klaipėdos melioracijos statybos ir montavimo valdyba, vėliau privatizuota kaip akcinė bendrovė, po to reorganizuota į UAB „Hidrostatyba“. Per visą eksploatacijos laikotarpį Telkinio ištekliai buvo intensyviai naudojami. Išteklių likutis Telkinyje 2015 m. gruodžio 31 d. būklei sudarė tik 18 tūkst. kub. m. Pastaroji aplinkybė paskatino tuometinę išteklių naudotoją ieškoti galimybių praplėsti naudojamo telkinio ribas. 2017 m. buvo detaliai išžvalgytas naujas Telkinio plotas, kuriame buvo apskaičiuotas ir Tarnybos patvirtintas 2 253 tūkst. kub. m. smėlio ir žvyro išteklių plotas. 2020 m. pareiškėjas perėmė Telkinio išteklių naudojimą ir Tarnyba jai 2020 m. liepos 31 d. išdavė leidimą Nr. KN-20-38 naudoti apie 16 tūkst. kub. m. žvyro išteklių, slūgstančių 3.2 ha kasybos plote. Pareiškėjas atlikdamas Telkinio naujo ploto įsisavinimo veiksmus, kuriuos būtina atlikti po detaliai išžvalgytų išteklių aprobavimo, pavedė UAB „GIK projektai“ atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras, numatytas PŪVPAVĮ. Buvo parengta PAV programa, kuriai Tarnyba pritarė bei pasiūlė rengti Telkinio naujame plote planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Tarnybos nuomone, visi Sprendime keliami klausimai galėtų būti išsamiai išnagrinėti, atliekant poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir priimant sprendimą dėl planuojamos veiklos galimybių Telkinio praplėtimo plote.
II.
6. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė ir netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.
7. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2022 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. T11-187 „Dėl nepritarimo UAB „Dantora“ planuojamos ūkinės veiklos galimybei Ketvergiuose“, kuriuo nepritarta pareiškėjo planuojamai ūkinės veiklos plėtrai, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Teismas nustatė, kad Sprendimas nepritarti pareiškėjo planuojamai ūkinės veiklos plėtrai grindžiamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 6 straipsnio 28 ir 35 punktais, 16 straipsnio 4 dalimi, PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalimi, Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koregavimo, patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. T11-333 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koregavimo patvirtinimo“ (reg. Nr. T00085152), sprendiniais. Taip pat Sprendimo preambulėje nurodoma, kad atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2018 m. rugsėjo 19 d. pavedimu Nr. S-3157, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. D1-851 sudarytos komisijos pažymoje 2018 m. lapkričio 7 d. pateiktą rekomendaciją bei 2022 m. gegužės 26 d. Klaipėdos rajono savivaldybės poveikio aplinkai vertinimo ir išvadų teikimo komisijos posėdžio protokolą.
9. Teismas pažymėjo, kad savivaldybės tarybos teisė priimti sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių numatyta PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, jog pagal PŪVPAVĮ 8 straipsnio 9 dalį (ginčui aktualios redakcijos PŪVPAVĮ 8 str. 5 d.), savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba turi teisę priimti neigiamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių iki poveikio aplinkai vertinimo programos patvirtinimo, t. y. nebaigus poveikio aplinkai vertinimo procedūrų; tokiu būdu savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, tarybai suteikiama teisė priimti sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ne pagal planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo rezultatus, o remiantis kitais motyvais (pvz., 2007 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A248-1021/2007; 2008 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-107/2008; 2011 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-103/2011). Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostata, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, vertintina kaip šių vietos bendruomenių dalyvavimo valdant šias teritorijas garantija (pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. birželio 28 d., 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai). Įgyvendindamos teritorijų planavimo, aplinkos kokybės gerinimo ir apsaugos funkcijas, savivaldybės privalo veikti, be kita ko, atsižvelgdamos į bendruomenių interesus (VSĮ 5 str. 1 d. 1 p., 16 str. 19, 28 p.). Be to, įgyvendinant šias funkcijas, savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose. VSĮ 4 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, tarp jų savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją principas (VSĮ 4 str. 2 p.) ir savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas (VSĮ 4 str. 6 p.).
10. Teismas iš Klaipėdos rajono savivaldybės Kalvių smėlio ir žvyro telkinio naujo ploto naudojimo poveikio aplinkai vertinimo programos įvado bei byloje teikiamų duomenų nustatė, kad planuojamas naudoti Kalvių smėlio ir žvyro telkinio naujas plotas yra Klaipėdos r., Dovilų sen., Ketvergių kaimo teritorijoje, apie 5 km į pietryčius nuo Klaipėdos miesto Rimkų geležinkelio stoties, apie 10 km į pietvakarius nuo Gargždų. Rytuose ribojasi su rekultivuota Kalvių žvyro ir smėlio telkinio dalimi, o vakaruose išžvalgytas plotas ribojasi su Klaipėdos miesto nuotekų valymo įrenginiais. Planuojamos ūkinės veiklos teritorija patenka į Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį patikėjimo teise valdo VĮ Valstybinių miškų urėdija. Planuojamos ūkinės veiklos teritorija apima visą 60,4463 ha žemės sklypą, žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – ūkinių miškų sklypai. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis į kitos paskirties žemę (naudingųjų iškasenų teritorijos) smėlio ir žvyro telkinio išteklių gavybai atviru kasiniu (karjeru), atsižvelgiant į vietos gyventojų, gretimų žemės sklypų savininkų ir naudotojų interesus, bus keičiama žemės gelmių naudojimo planu (specialiuoju teritorijų planavimo dokumentu). Žemės gelmių naudojimo planas bus rengiamas visai teritorijai. Planuojamos ūkinės veiklos teritorija patenka į miško žemę, kuri yra priskiriama III miškų grupės apsauginiams miškams. Iš vakarinės pusės bus palikta apie 100 m miško juosta, siekiant palikti natūralų barjerą tarp Ketvergių gyvenvietės ir Dumpių nuotekų valyklos vandenvietės. Pagal Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano pakoreguotus (patvirtintą Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. T11-333) sprendinius, planuojamos ūkinės veiklos teritorija patenka į miškų ir miškingų teritorijų zoną, detaliai išžvalgytų smėlio ir žvyro išteklių teritoriją bei valstybinės reikšmės miškų zoną. Pagal Bendrojo plano gamtinio karkaso brėžinį, planuojama teritorija patenka į gamtinio karkaso teritoriją, kurioje yra išlaikomas ir saugomas esamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis. Poveikio aplinkai vertinimo programa apima teritoriją, kuri yra nutolusi 18 m atstumu rytų kryptimi nuo saugomos teritorijos – Kalvių karjero, priskiriamo Natura 2000 teritorijai. Pagal Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano pakoreguotą (patvirtintą Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. T11-333), žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinį, artimiausia rekreacinio ir turistinio potencialo teritorija yra rekultivuota Kalvių karjero dalis nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos nutolusi apie 18 m atstumu rytų kryptimi. Artimiausias visuomeninės paskirties pastatas yra nutolęs apie 457 m atstumu Ketvergių kaime, t. y. Klaipėdos r. Ketvergių pagrindinė mokykla. Planuojamos ūkinės veiklos (toliau – ir PŪV) teritorija patenka į Dumpių nuotekų valyklos vandenvietės sanitarinės apsaugos zonos 3-ąją juostą (SAZ III juosta).
11. Tarybos Sprendime yra pateiki konkretūs argumentai, kokį poveikį atskiriems aplinkos komponentams (jų sąveikai) turės planuojama ūkinė veikla, todėl nepritarta pareiškėjo PŪV plėtrai. Šie argumentai grindžiami tuo, kad PŪV plėtra siekiama paversti esamą miškų ūkio žemę į kitos paskirties žemę (naudingųjų iškasenų teritorijos) smėlio ir žvyro telkinio išteklių gavybai atviru kasimu (karjeru), todėl bus iškirstas miškas, kuris yra priskiriamas III miškų grupės apsauginiams miškams ir skiria taršią Dumpių pramonės teritoriją (Klaipėdos miesto nuotekų valyklą, AB „Grigeo” valymo įrenginių teritoriją, UAB „Branda” kompostavimo aikštelę, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro sąvartyną) nuo Ketvergių gyvenvietės. Esantis miškas mažina neigiamą taršos poveikį, jį iškirtus padidės kvapų sklaida Ketvergių gyvenvietėje ir aplink esančiuose teritorijose, didės kietųjų dalelių sklaida, mechanizmų išmetamųjų dujų sklaida, triukšmas.
12. Teismas nurodė, kad tarp šalių ginčo nekyla, kad PŪV teritorija patenka į miško žemę, kuri yra priskiriama III miškų grupės apsauginiams miškams. Iš PAV programos nustatyta, kad teritoriją apimančią 60,4463 ha žemės sklypą, žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – ūkinių miškų sklypai siekiama paversti į kitos paskirties žemę (naudingųjų iškasenų teritorijos) smėlio ir žvyro telkinio išteklių gavybai atviru kasiniu (karjeru), ir tik vakarinėje pusėje, besiribojančia su Dumpių nuotekų valykla, palikti apie 100 m miško juostą, siekiant palikti natūralų barjerą tarp Ketvergių gyvenvietės ir Dumpių nuotekų valyklos vandenvietės. Pagal Miškų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, II grupės – specialios paskirties miškams – priskiriami rekreaciniai miškai (B) (3 str. 3 d. 2 p.). Pagal Miškų įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, apsauginiai miškai priskiriami III grupei – tai yra genetinių, geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių draustinių ar jų dalių, kultūrinių rezervatų miškai, atkuriamųjų ir genetinių sklypų, miško sėklinių medynų, laukų apsauginiai, apsaugos zonų miškai. Ūkininkavimo tikslas – formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas. Plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės plotas negali būti didesnis kaip 5 hektarai. Plynieji pagrindiniai miško kirtimai draudžiami nacionaliniuose parkuose, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus. Konstitucinis Teismas oficialioje konstitucinėje doktrinoje ne kartą yra nurodęs, kad žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes jų tinkamas naudojimas ir apsauga yra tautos gerovės pagrindas. Iš Konstitucijos 47 ir 54 straipsnių matyti, kad žemė vertinama kaip visuotinė vertybė (Konstitucinio Teismo 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarimas, 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas, 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).
13. Teismas pažymėjo, kad iš PAV programos teiginių akivaizdu, jog pakeitus paskirtį miškas būtų iškirstas ir nebebūtų taikomi įvardijami ribojimai dėl kertamo miško plotų, nes šiai teritorijai nebegaliotų Miškų įstatymo numatytieji ribojimai. Teismas nusprendė, kad pagrįstu ir teisėtu pripažintinas atsakovo teisėkūros tikslas priimant ginčijamą Sprendimą siekiant palikti natūralų gamtinį apsauginį barjerą (miškų plotą) tarp Ketvergių gyvenvietės ir Dumpių nuotekų valyklos vandenvietės ir kitų taršių pramonės objektų. Teismas akcentavo ir tai, kad reaguojant į bendruomenės nuolatinius skundus dėl taršos ir kvapų Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2018 m. rugsėjo 19 d. pavedimu Nr. S-3157, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. D1-851 sudaryta komisija 2018 m. lapkričio 7 d. pateikė rekomendacijas Klaipėdos rajono savivaldybei, tarp jų ir dėl pramonės plėtros galimybių šioje teritorijoje. Teismas konstatavo, kad atsakovas jam suteiktos diskrecijos ribose, įvertinęs visuomeninį bendruomenės interesą į saugią aplinką, pagrįstai ir teisėtai vadovaudamasis PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalimi priėmė neigiamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių.
14. Pasisakydamas dėl kitos argumentų grupės nurodytos Sprendime – triukšmo, taršos, gamybinių nuotekų poveikio gamtinei aplikai, pagrįstumo, teismas pažymėjo, kad PŪV teritorija apima žemės plotą (teritoriją), kuri yra nutolusi 18 m atstumu rytų kryptimi nuo saugomos teritorijos – Kalvių karjero, priskiriamo Natura 2000 teritorijai, artimiausia rekreacinio ir turistinio potencialo teritorija yra rekultivuota Kalvių karjero dalis nuo PŪV vietos nutolusi apie 18 m atstumu rytų kryptimi, o artimiausias visuomeninės paskirties pastatas yra nutolęs apie 457 m atstumu Ketvergių kaime, t. y. Klaipėdos r. Ketvergių pagrindinė mokykla. Taigi teritorija yra jautri tiek visuomeniniu, tiek aplinkosauginiu aspektu. Iš Klaipėdos rajono savivaldybės triukšmo monitoringo duomenų, II skyriaus Aplinkos triukšmų vykdymas 5 lentelės duomenų nustatyta, kad Ketvergių kaime esančiame triukšmo matavimo taške ((duomenys neskelbtini) (prie Ketvergių pagrindinės mokyklos)) dienos ir vakaro metu nustatyti maksimalaus ir ekvivalentinio triukšmo lygio viršijimai. Išvada teigiama, kad lemiantys triukšmą šaltiniai yra pramonės objektai ir jų vykdoma veikla. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas Sprendimą pagrįstai motyvavo ir grindė Triukšmo monitoringo ataskaita, teigdamas, jog UAB „Dantora“ planuojama veikla Ketvergių k. dar labiau prisidėtų prie triukšmo padidėjimo Ketvergių k. teritorijoje.
15. Teismas nurodė, kad 2020 metais atliktas Ketvergių gyvenvietės preliminarus ekogeologinis tyrimas, siekiant identifikuoti UAB „Hidrostatyba” (vėliau veiklos vykdytojas UAB „Dantora“) gamybinės bazės nuotekų poveikį gamtinei aplinkai. Tyrimo metu gamybinėje bazėje, kuri ribojasi su planuojamos ūkinės veiklos teritorija, išgręžti 6 gręžiniai iki 6 m gylio, paimta 12 grunto mėginių iš įvairaus gylio ir 6 grunto vandens mėginiai. 2020 m. Ketvergių gyvenvietės preliminaraus ekogeologinio tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad pietvakarinio gręžinio KET-4 (UAB „Dantora“ planuojamos ūkinės veiklos sklypo riba) nustatytos keturių metalų koncentracijos, viršijančios ribines vertes. Nikelio koncentracija ribinę vertę viršija 14 kartų, cinko – 5,33, kadmio – 2,2, vario koncentracija bandinyje lygi ribinei vertei. Nors išvadų 10 punkte teigiama, kad tarša nekelia pavojaus Ketvergių gyvenvietei ir jos aplinkai, o taršos atsiradimas sietinas su atsivežtiniu gruntu, kuriuo buvo rekultivuotas išeksploatuotas karjeras, tačiau minimas užterštumas gali kelti pavojų paviršiniam vandeniui. Tai, kad įvardijama tarša gali turėti įtakos aplinkai, nurodoma ir Lietuvos geologijos tarnybos 2020 m. sausio 25 d. rašte Nr. (6)-1.7-1295, kuriuo nurodoma, jog ekogeologinio tyrimo ataskaita nustatyta, kad sklypas yra priskirtinas I grupės labai jautrioms taršai teritorijoms, nes ribojasi su saugomomis Natura 2000 teritorijomis ir vandens telkinių pakrančių juostomis. Pagal Klaipėdos rajono savivaldybės pakoreguoto bendrojo plano sprendinius (Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas Nr. T11-333) rekreacinio ir turistinio potencialo teritorija yra rekultivuota Kalvių karjero dalis ir nuo PŪV vietos nutolusi tik apie 18 m atstumu rytų kryptimi. Taigi analogiškos veiklos, kuri vykdyta rekultivuotoje Kalvių karjero dalyje, turi ilgalaikes neigiamas pasekmes, todėl šias pasekmes pagrįstai Sprendimu įvertino Taryba priimdama Sprendimą ir jį pagrindė cituojamų tyrimų išvadomis.
16. Teismas pažymėjo ir tai, kad dėl PAV programos savo poziciją Tarybai, kaip vienam iš subjektų, 2022 m. birželio 6 d. raštu Nr. 2022/06/06/-01 išdėstė Šernų ir Ketvergių kaimų bendruomenė, teigdama, kad PŪV darys neigiamą poveikį tiek aplinkosauginiu, tiek socialiniu ekonominiu aspektais.
17. Teismas priėjo prie išvados, kad, įgyvendindama teritorijų planavimo, aplinkos kokybės gerinimo ir apsaugos funkcijas, be kita ko, atsižvelgdama į bendruomenių interesus ir įgyvendindama jai suteiktą aiškiai įtvirtintą savivaldybių veiklos savarankiškąją funkciją, Taryba pagrįstai nusprendė nepritarti UAB „Dantora“ planuojamos ūkinės veiklos galimybei, numatytai UAB „GIK projektai“ parengtoje Klaipėdos rajono savivaldybės Kalvių smėlio ir žvyro telkinio naujo ploto naudojimo poveikio aplinkai vertinimo programoje. Teismas, nenustatęs Tarybos Sprendimo neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo skundą atmetė. Kadangi ginčas nėra išspręstas pareiškėjo naudai, todėl jam patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistas.
III.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti; perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmoje instancijoje, priteisimą, o taip pat pareiškėjo UAB „Dantora“ naudai priteisti iš atsakovo Tarybos bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Teismas nepagrįstai sprendimą priėmė vadovaudamasis išskirtinai Tarybos Sprendimo argumentais. Sprendime nevertintas nei vienas pareiškėjo skundo argumentas, todėl teismo sprendimas priimtas neatskleidus bylos esmės ir pažeidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnį. Pavyzdžiui, teismas nurodė, kad bus nepaisoma 5 ha kirtimo biržės, nors pareiškėjas savo skunde nurodė, jog kirtimas gali būti organizuojamas etapais, neperžengiant šios ribos ir kitą kirtimą atliekant tik rekultivavus iškirstą plotą. Teismas teigė, kad Tarybos Sprendimo pagrįstumą patvirtina ir aplinkos ministro sudarytos komisijos rekomendacija nedidinti taršios veiklos Dumpių teritorijoje, tačiau teismas neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, jog šios rekomendacijos yra išskirtinai susijusios su nemalonių kvapų išsiskyrimu į aplinką, tuo metu pareiškėjo PŪV neturi nieko bendro su nemalonių kvapų generavimu. Be to, teismas apskritai negalėjo vadovautis aplinkybėmis, kurios objektyviai galėtų būtų įvertintos tik poveikio aplinkai vertinimo metu (aplinkybės apie pareiškėjo PŪV keliamą triukšmą, taršą, neigiamą poveikį gamtinei įvairovei, aplinkinių gyvenimui), kaip tinkamais Tarybos Sprendimo motyvais. Teismas ignoravo pareiškėjo argumentus ir aplinkybes, susijusias su triukšmu, tarša, kraštovaizdžio išsaugojimu. PAV programoje buvo pasisakyta dėl taršos didėjimo kietosiomis dalelėmis bei transporto ir krovos mašinų vidaus degimo variklių išmetamosiomis dujomis prevencijos. Iki Sklypo eksploatavimo pradėjimo pareiškėjo šiuo metu eksploatuojama Kalvių telkinio dalis (esanti netgi arčiau Ketvergių gyvenvietės) bus baigta eksploatuoti. Tai reiškia, kad pareiškėjo naudojama technika bus perkelta į Sklypą ir toliau nuo Ketvergių gyvenvietės, todėl vidaus degimo variklių išmetamų dujų tarša (azoto oksidas, anglies monoksidas, sieros dioksidas, angliavandeniliai) bei triukšmas dėl mobilių kasybos mechanizmų ir sunkiojo autotransporto darbo neturės didėti, o netgi turėtų sumažėti, nes – bus tęsiama tokios paties rūšies veikla (t. y. kasyba karjere) ir planuojama ūkinė veikla bus vykdoma didesniu atstumu nuo gyvenvietės. PAV programoje nurodyta, kad baigus telkinio eksploataciją ir įgyvendinus telkinio rekultivavimo sąlygas, bus sukuriami kitokio tipo ir struktūros ne mažiau vertingi biotipai. Karjero dugne bus suformuotas vandens telkinys, neapvandeninta dalis ir sulėkštinti karjero šlaitai bus apsėti žole ir apsodinti miško želdiniais, taip vietovę integruojant į aplinkinį kraštovaizdį.
18.2. Teismas netinkamai taikė PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalį, įtvirtinančią savivaldybių tarybų teisę nepritarti planuojamai ūkinei veiklai dar iki poveikio aplinkai vertinimo. Teismų praktikoje aiškinant PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalį, konstatuota, kad tarybai suteikiama teisė priimti sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ne pagal planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo rezultatus, o remiantis kitais motyvais. Tuo metu Taryba savo sprendimą priėmė būtent motyvų, kurių pagrįstumas galėtų būti nustatytas tik atliekant poveikio aplinkai vertinimą (pvz., teiginiai apie pareiškėjo PŪV generuojamą taršą, triukšmą, miško iškirtimo neigiamą įtaką), arba tiesiog aiškiai nepagrįstų motyvų (pvz., aplinkos ministro suformuotos komisijos rekomendacijos neplėsti nemalonius kvapus generuojančios veiklos, ne PŪV teritorijoje ir ne dėl PŪV atlikto geologinio tyrimo rezultatai ir pan.) pagrindu. Toks PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalies taikymas ir aiškinimas, be kita ko, pažeidžia Konstitucijos 46 straipsnyje pareiškėjui garantuojamą ūkinės veiklos laisvę.
18.3. Teismo sprendimas grindžiamas arba aiškiai nepagrįstais, arba deklaratyviais motyvais apie pareiškėjo PŪV neigiamas pasekmes visuomenei ir aplinkai bei ignoruojant visus pareiškėjo argumentus dėl Tarybos Sprendimo motyvų nepagrįstumo. Planuojamos ūkinės veiklos galimybės užkirtimas negali būti motyvuojamas visuomenės pageidavimais, grįstais deklaratyviais teiginiais; tiesiog teiginiu, kad ginčo teritorija yra jautri; deklaratyviais pareiškimais apie tai, kad pareiškėjo PŪV didins taršą; deklaratyviais pareiškimais apie miško iškirtimo neigiamas pasekmes; tiesiog aplinkybe, kad Sklypas patenka gamtinio karkaso teritoriją; kitos (ne pareiškėjo PŪV) ūkinės veiklos sukeltomis pasekmėmis; rekomendacijomis nedidinti kvapų taršos, kai pareiškėjo PŪV net negeneruoja jokių kvapų.
18.4. Teismas nepasisakė dėl to, ar Sklype teisine prasme apskritai galėtų būti vykdoma pareiškėjo PŪV, dėl to, kad Sklypas yra miško žemė, nors tiek Tarybos Sprendime, tiek pareiškėjo skunde šiam klausimui buvo skiriama daug dėmesio.
18.5. Teismo išvada, jog dėl miško iškirtimo padidės kvapų sklaida, mechanizmų išmetamųjų dujų sklaida, triukšmas, yra deklaratyvi. Tokia išvada nėra paremta jokiais objektyviais skaičiavimais, kaip kvapus sulaiko esantis miškas ir kaip tas keistųsi mišką iškirtus, todėl negali būti laikoma pagrįsta. Miško iškirtimo pasekmės objektyviai galėtų ir turėtų būti įvertintos atliekant poveikio aplinkai vertinimą. Teismas išskyręs mišką kaip valstybės išimtinės nuosavybės teisės objektą, ignoravo, kad ir žemės gelmės yra laikytinos išimtine valstybės nuosavybe. Be to, pareiškėjo skunde buvo pateikta informacija apie tai, kad naudingųjų iškasenų plotų Lietuvos Respublikoje yra ženkliai mažiau nei miškų.
18.6. Teismas ignoravo pareiškėjo skundo argumentus apie tai, kad: teritorijos patekimas į gamtinio karkaso teritoriją nereiškia draudimo įrengti tokioje teritorijoje karjero; jau net PAV programoje nurodyta, jog baigus telkinio eksploataciją ir įgyvendinus telkinio rekultivavimo sąlygas, bus sukuriami kitokio tipo ir struktūros ne mažiau vertingi biotipai.
Žemesnės instancijos teismas
18.7. Teismas atkreipė dėmesį, kad Taryba pagrįstai atsižvelgė į aplinkos ministro suformuotos komisijos rekomendacijas savivaldybei dėl pramonės plėtros Dumpių kaime. Komisijos tyrimas ir rekomendacijos yra išimtinai susijusios su ūkine veikla, generuojančia nemalonių kvapų išsiskyrimą į aplinką. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo PŪV jokių nemalonių kvapų negeneruoja, nepritarimas jos galimybėms negalėjo būti grindžiamas minimomis rekomendacijomis.
18.8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Šernų ir Ketvergių kaimų bendruomenė Tarybai išreiškė savo nuomonę apie pareiškėjo PŪV neigiamą poveikį tiek aplinkosauginiu, tiek socialiniu ekonominiu aspektais. Teismas šią aplinkybę nepagrįstai laikė tinkamu pagrindu Tarybos Sprendimo priėmimui. Pirma, bendruomenės pageidavimai ir deklaratyvūs pareiškimai apie pareiškėjo PŪV negali būti pagrindas tokios veiklos galimybių užkirtimui. Bendruomenės teiginiai apie pareiškėjo PŪV neigiamą poveikį nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ir skaičiavimais. Antra, pareiškėjo PŪV įtaka turėtų būti įvertinta poveikio aplinkai vertinimo metu.
18.9. Vien tai, kad ginčo teritorija yra jautri, automatiškai nereiškia, jog joje negalėtų ar neturėtų būti vykdoma atitinkama ūkinė veikla. Teritorijos jautrumas yra aktualus vertinant tai, kokią įtaką teritorijai darytų planuojama ūkinė veikla. Šiuo atveju jokie vertinimai ir skaičiavimai, susiję su pareiškėjo PŪV neigiama įtaka Kalvių karjero rekultivuotai daliai, visuomeniniam pastatui, nebuvo atlikti, todėl teismo išvada apie teritorijos jautrumą yra deklaratyvi ir spekuliatyvi.
18.10. Monitoringas nėra susijęs su pareiškėjo PŪV, jis neparodo, ar ir kokią įtaką triukšmui turės būtent pareiškėjo PŪV. Nėra atlikta jokių tyrimų, kurie įvertintų pareiškėjo PŪV keliamą triukšmą. Ši informacija galėtų būti parengta tik poveikio aplinkai vertinimo procedūrų metu, kuriam Tarybos Sprendimu buvo užkirstas kelias. Triukšmo motyvas yra priskirtinas poveikio aplinkai vertinimo sričiai, todėl Taryba juo vadovautis iki poveikio aplinkai vertinimo priimdama sprendimą nepritarti pareiškėjo PŪV galimybėms neturėjo teisės.
18.11. Teismo išvada, kad pareiškėjo PŪV analogiška veikla turi ilgalaikes neigiamas pasekmes, prieštarauja tyrimo ataskaitos, kuria teismas remiasi, turiniui. Teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi tyrimo, kuris buvo atliktas ne pareiškėjo PŪV teritorijoje ir ne dėl pareiškėjo PŪV. Iš pačios ekogeologinio tyrimo ataskaitos matyti, kad taršos, kuri tyrime įvardijama kaip nekelianti pavojaus gyvenvietei ir jos aplinkos kokybei, atsiradimas sietinas su atvežtiniu gruntu, kuriuo rekultivuotas išeksploatuotas karjeras. Vadinasi, ne pati ūkinė veikla eksploatuojant karjerą generuoja neišvengiamą taršą, tačiau jos metu panaudotas netinkamas gruntas. Teismas darydamas išvadą, kad ir pareiškėjo PŪV atveju bus užteršta teritorija, iš principo daro prielaidą, jog ir pareiškėjas savo PŪV naudos netinkamą atvežtinį gruntą, nors tokiai išvadai neturėjo jokio objektyvaus pagrindo.
Atsiliepimas
19. Atsakovas Taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
20. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Taryba, priimdama Sprendimą, tinkamai įvertino visas faktines aplinkybes ir turimą informaciją apie planuojamą ūkinę veiklą ir pagrįstai nusprendė nepritarti planuojamos ūkinės veiklos galimybėms, nes įmonės planuojama veikla turės įtakos triukšmo ir oro taršos padidėjimui, vizualinei taršai, galimas neigiamas psichoemocinis poveikis visuomenei, taip pat planuojama veikla prisidėtų prie bendro (suminio) išmetamų teršalų kiekio padidėjimo Ketvergių k. teritorijoje. Taigi Taryba Sprendimą priėmė pagal jai suteiktą diskreciją, įvertinusi visuomeninį bendruomenės interesą į saugią aplinką, pagrįstai ir teisėtai vadovaudamasi PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalimi. Teismas, spręsdamas ginčą, tinkamai taikė proceso bei materialiosios teisės normas, teismų praktiką.
21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos geologijos tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
22. Tarnybos nuomone, visi Tarybos Sprendime keliami klausimai gali būti išsamiai išnagrinėti atliekant poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir priimant sprendimą dėl planuojamos veiklos galimybių telkinio praplėtimo plote. Ketvergių gyvenvietės preliminaraus ekogeologinio tyrimo ataskaitoje nurodyti duomenys apie gretimos su planuojama teritorija vietovės grunte nustatytas ribinę vertę viršijančias metalų koncentracijas niekaip nesietini su naudingųjų iškasenų gavyba planuojamoje teritorijoje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
23. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2022 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. T11-187 „Dėl nepritarimo UAB „Dantora“ planuojamos ūkinės veiklos galimybei Ketvergiuose“, kuriuo atsakovas nepritarė pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos – smėlio ir žvyro telkinio išteklių gavybai atviru kasiniu (karjeru), numatytai UAB „GIK projektai“ parengtoje Klaipėdos rajono savivaldybės Kalvių smėlio ir žvyro telkinio naujo ploto naudojimo poveikio aplinkai vertinimo programoje, galimybei.
24. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimų į skundą argumentus, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidus Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą priimti motyvuotą, teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstą sprendimą, ir atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu ir laikosi pozicijos, kad teismas priėmė skundžiamą Sprendimą remdamasis tik atsakovo poziciją pagrindžiančiais argumentais bei įrodymais, nevertino pareiškėjo pateiktų argumentų. Pareiškėjo teigimu, Tarybos nepritarimas vykdyti planuojamą ūkinę veiklą turi būti objektyvus, motyvuotas, pagrįstas teisės aktais ir pateisinamas tik tokiais atvejais, kai planuojama ūkinė veikla prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms ir akivaizdžiai negali būti vykdoma. Pareiškėjo įsitikinimu, nėra objektyvių aplinkybių, kurios jau poveikio aplinkai vertinimo programos derinimo stadijoje leistų suponuoti planuojamos ūkinės veiklos negalimumą, todėl nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą Sprendimą.
26. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
27. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra pakartotinis jos nagrinėjimas, tai yra jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
28. Iš skundžiamo atsakovo Sprendimo turinio matyti, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Sprendimas nepritarti pareiškėjo planuojamai vykdyti ūkinei veiklai iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjo planuojama vykdyti ūkinė veikla darys tiesioginį ir netiesioginį neigiamą poveikį visuomenės sveikatai, miškui, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, vandeniui ir biologinei įvairovei, socialinei ir ekonominei aplinkai bei nekilnojamosios kultūros vertybėms ir šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai.
29. Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesus ir šių proceso dalyvių tarpusavio santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (ginčui aktuali įstatymo redakcija nuo 2022 m. sausio 20 d. iki 2022 m. liepos 8 d.). PŪVPAVĮ 2 straipsnio 7 dalies 1–4 punktuose numatyta, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas – tai planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai nustatymo, apibūdinimo ir išvadų teikimo procesas, kuris, be kita ko, apima poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo atliekamą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, poveikio aplinkai vertinimo programos ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos parengimą pagal teisės aktų reikalavimus.
31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog, pagal Įstatymo 8 straipsnio 5 dalį (anksčiau galiojusios Įstatymo redakcijos 8 straipsnio 9 dalis), savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba turi teisę priimti neigiamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių iki poveikio aplinkai vertinimo programos patvirtinimo, t. y. nepabaigus poveikio aplinkai procedūrų; tokiu būdu savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, tarybai suteikiama teisė priimti sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ne pagal planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo rezultatus, o remiantis kitais motyvais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A248-1021/2007; 2008 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-107/2008; 2011 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-103/2011; 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-869-492/2020). Taigi Įstatymo 8 straipsnio 5 dalis suteikia teisę savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, tarybai priimti neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, kuri siejama su planuojamos ūkinės veiklos programos pateikimu ir jos patvirtinimu, o sprendimas priimamas remiantis ne planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo iš esmės rezultatais, o kitais motyvais. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad savivaldybei, priimančiai sprendimą, kuriuo nepritarta planuojamai ūkinei veiklai, tenka pareiga pagrįsti sprendimo atitiktį teisės aktų reikalavimams bei nurodyti objektyvius faktus, kurie reikšmingi konkretaus sprendimo priėmimui, nes tik tokiu atveju sprendimas gali būti laikomas motyvuotu, o savivaldybės diskrecija įgyvendinant savarankiškąją funkciją realizuota tinkamai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-869-492/2020).
32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją, savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai, tai vertintina kaip vietos bendruomenių dalyvavimo valdant šias teritorijas garantija (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. birželio 28 d., 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimus). Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtirtinti pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, tarp jų savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją principas (VSĮ 4 str. 2 p.), ir savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas (VSĮ 4 str. 6 p.), reiškiantis, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnį, savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms priskiriamas teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas (19 p.), aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga (28 p.). VSĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad savarankiškąsias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais.
33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė pagrindų panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos rajono savivaldybės taryba tinkamai pasinaudojo jai suteikta teise, nustatyta Įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje, priėmė motyvuotą neigiamą sprendimą dėl pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos galimybių.
34. Pareiškėjas planuojamą ūkinę veiklą (smėlio ir žvyro telkinio išteklių gavybą atviru kasiniu (karjeru)) numato vykdyti mišku apaugusiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kurio teritorija 60,4463 ha, ir kuris patenka į valstybinės reikšmės miškų zoną, o pagal Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenis priskiriamas III miškų grupei, apsaugos zonų miškams (https://kadastras.amvmt.lt/portal/apps/webappviewer/index.html?id=42967a7ae33848a6ad8a577a70307607). Ginčo teritorija taip pat patenka į Lietuvos gamtinio karkaso ribas (https://www.geoportal.lt/map/#). Pagal Klaipėdos rajono bendrojo plano sprendinius ginčo žemės sklypas iš šiaurinės pusės ribojasi su mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąja zona (U_GG_M_F, Klaipėdos rajono Ketvergių kaimas), iš rytinės pusės su Kalvių atkuriamuoju sklypu, sutampančiu su Natura 2000 sklypu, taip pat sutampančiu su saugoma teritorija (paukščių apsaugai svarbi teritorija), įsteigta Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 431, ir už šios saugomos teritorijos toliau esančia mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąja zona (U_GG_M_F, Klaipėdos rajono Ketvergių kaimas), taip pat dalinai su bendro naudojimo želdynų zona (U_BZ_F) bei žemės ūkio teritorijų zona (ZU_F), iš pietinės pusės ginčo žemės sklypas ribojasi su Ketvergių gatve bei už jos esančia žemės ūkio teritorijų zona (ZU_F), iš vakarų pusės ginčo žemės sklypas ribojasi su pramonės ir sandėliavimo zona (U_PS_F (bei dalinai su miškų ir miškingų teritorijų zona (MI_F) (https://gis.klaipedos-r.lt/portal/apps/webappviewer/index.html?id=fa731679273e4dd29ab3454166313f75). Pažymėtina, kad vakarų pusėje esančioje pramonės ir sandėliavimo zonoje yra AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valykla, AB „Grigeo” valymo įrenginiai, UAB „Branda” kompostavimo aikštelė, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro sąvartynas.
35. Įvertinus faktinių duomenis apie ginčo sklypą, jo geolokaciją, bei jį supančias teritorijas, sutiktina su atsakovo argumentais, jog planuojamos ūkinės veiklos plotas yra intensyviai urbanizuojamoje Klaipėdos rajono dalyje. Planuojamos ūkinės veiklos plote esantis miškas natūraliai atskiria ir apsaugo urbanizuotas teritorijas bei saugomą teritoriją (Kalvių atkuriamąjį sklypą) nuo pramonės ir sandėliavimo zonoje vykdomos veiklos neigiamo poveikio. Akivaizdu, jog iškirtus ginčo teritorijoje esantį mišką, taip pat pradėjus eksploatuoti smėlio ir žvyro telkinį atviru kasiniu (karjeru), būtų panaikintas gamtinis miško barjeras tarp Dumpių pramonės ir sandėliavimo zonoje vykdomos veiklos bei urbanizuotų teritorijų ir saugomos teritorijos, dėl ko didėtų neigiamas Dumpių teritorijoje esančių įmonių poveikis Ketvergių gyvenvietei bei Kalvių atkuriamajam sklypui.
36. Kaip minėta, ginčo žemės sklypas patenka į miškų funkcinę zoną bei gamtinio karkaso teritoriją. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 21 ir 22 straipsniai nustato, kad gamtinio karkaso tikslai yra sukurti vientisą gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklą, užtikrinantį kraštovaizdžio geoekologinę pusiausvyrą ir gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, sudaryti prielaidas biologinei įvairovei išsaugoti; sujungti didžiausią ekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką bei gyvūnų ir augalų migracijai reikalingas teritorijas; saugoti gamtinį kraštovaizdį ir gamtinius rekreacinius išteklius; didinti šalies miškingumą. Gamtinis karkasas jungia įvairias teritorijas: rezervatus, draustinius, valstybinius parkus, atkuriamuosius ir genetinius sklypus, ekologinės apsaugos zonas, taip pat miškų ūkio, gamtines rekreacines ir ekologiškai svarbias agrarines teritorijas. Gamtinio karkaso rekreacinės, miškų ūkio ir agrarinės paskirties teritorijose draudžiama statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, ir gyvenamuosius kvartalus. Leidžiama tokia veikla, kuri užtikrina kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą ir ekosistemų stabilumą, atkuria pažeistas ekosistemas, yra vykdoma pagal teritorijų planavimo dokumentus.
37. Apeliacinės instancijos teismo kolegijos vertinimu, pareiškėjo planuojama ūkinė veikla neatitinka Saugomų teritorijų įstatymo 21 straipsnyje numatytų gamtinio karkaso tikslų ir netgi jiems prieštarauja, nes panaikinus ginčo teritorijoje esantį mišką būtų pažeidžiamas vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas, būtų pažeidžiamas gamtinis kraštovaizdis bei mažinamas šalies miškingumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo planuojama ūkinė veikla ginčo sklype yra negalima atsižvelgiant į Saugomų teritorijų įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje numatytą draudimą gamtinio karkaso miškų ūkio paskirties teritorijose statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai.
38. Kaip minėta, pareiškėjas planuojamą ūkinę veiklą numato vykdyti mišku apaugusiame žemės sklype, kuris patenka į valstybinės reikšmės miškų zoną, o pagal Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenis priskiriamas III miškų grupei, apsaugos zonų miškams. Miškų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad apsauginiai miškai yra genetinių, geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių draustinių ar jų dalių, kultūrinių rezervatų miškai, atkuriamųjų ir genetinių sklypų, miško sėklinių medynų, laukų apsauginiai, apsaugos zonų miškai. Juose ūkininkavimo tikslas – formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas.
39. Miškų įstatymas riboja miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis ir numato, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik įstatyme numatytais išimtinais atvejais (11 straipsnis). Nagrinėjamu atveju aktuali teisės norma, įtvirtinta Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte, numatanti, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas.
40. Lietuvos geologijos tarnybos pateikiami atviri duomenys patvirtina, kad po byloje ginčijamo atsakovo Sprendimo priėmimo metu pareiškėjui 2023 m. rugpjūčio 21 d. ir 2023 m. lapkričio 21 d. buvo išduoti penki leidimai naudoti smėlio ir žvyro išteklius Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje (leidimas Nr. KN-23-59 Gelžinių telkinys, Nr. KN-23-42 Piktožių telkinys, Nr. KN-2360 Gelžinių II telkinys, Nr. KN-23-61 Šnaukštų-2 telkinys, Nr. KN-23-58 Kisinių telkinys (https://www.alisas.lt/public-info/L12).
41. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje yra galimybė, tarp jų ir pareiškėjui, naudoti smėlio ir žvyro išteklius ne miško žemėje, todėl ir šiuo aspektu byloje ginčijamas atsakovo Sprendimas laikytinas pagrįstu.
42. Apibendrinant konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, proceso teisės normų pažeidimų nepadarė bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.
43. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti patenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dantora“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Klaipėdos rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.