- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-20
- Bylos Nr.
- e2-243-467/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00455-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Statybų taktikos grupė“ atskirąjį skundą ir suinteresuoto asmens (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus kiemas“ prisidėjimą prie atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria nutraukta atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Statybų taktikos grupė“ restruktūrizavimo byla ir jai iškelta bankroto byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Statybų taktikos grupė“ iškelta restruktūrizavimo byla, nemokumo (restruktūrizavimo) administratore paskirta UAB „Restrus“ (toliau – ir nemokumo administratorė); 2024 m. sausio 19 d. nutartimi patvirtintas restruktūrizuojamos UAB (toliau – ir RUAB) „Statybų taktikos grupė“ nemokumo administratorės pateiktas RUAB „Statybų taktikos grupė“ restruktūrizavimo planas, nutartis įsiteisėjo 2024 m. kovo 1 d.
2. RUAB „Statybų taktikos grupė“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) kreditorė UAB „Perdanga“ 2024 m. lapkričio 20 d. pateikė prašymą nutraukti atsakovės restruktūrizavimo bylą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 114 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu ir iškelti jai bankroto bylą.
3. Kreditorė nurodė, kad RUAB „Statybų taktikos grupė“ nemoka mokesčių daugiau kaip 4 mėnesius iš eilės Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetui, be to nemoka mokesčių ir skola didėja Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). Viešai prieinami duomenys rodo, kad ėmė mažėti darbuotojų skaičius – nuo 22 sumažėjo iki 15. Per 2024 metus bendrovės vadovas keitėsi 3 kartus, tai rodo bendrovės nestabilumą ir perspektyvų atkurti pelningą veiklą nebuvimą. Nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo praėjo 15 mėnesių, tačiau bendrovė neatsigavo, skolos toliau auga. Iš esmės vieno kreditoriaus balsais patvirtintas restruktūrizavimo planas rodo, kad bendrovės kreditoriams jis nenaudingas, restruktūrizavimo procesas ištęstas 4 metams, antrosios eilės kreditorių reikalavimų tenkinimas numatytas tik 3–4 restruktūrizavimo proceso metais, tačiau dėl jau dabar augančių skolų akivaizdu, kad antrosios eilės kreditoriai skolų neatgaus, nes bendrovė nėra ir nebus pajėgi jas padengti. Paskutinė patvirtinta kreditorių reikalavimų suma yra 989 011,13 Eur, tačiau, įvertinant atsiradusias naujas skolas VMI bei VSDF biudžetui, akivaizdu, kad skolos jau dabar viršija 1 mln. Eur. Abejotina, ar bendrovė turi kokį nors realų vertingesnį turtą. Net jeigu teoriškai sutikti, kad realus bendrovės ilgalaikis bei trumpalaikis turtas sudarytų apie 100 000 – 300 000 Eur, akivaizdu, kad bendrovės turimas turtas yra nuo 3 iki 10 kartų mažesnis nei turimi įsipareigojimai. Todėl nėra pagrindo manyti, kad bendrovė atgaivins savo veiklą tiek, jog padengs turimus įsipareigojimus, be to, manytina, kad bendrovė neturi motyvacijos padengti skolas, viršijančias turimą turtą kelis kartus, nes nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo iki šiol bendrovės padėtis ne gerėjo, o blogėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi nutraukė RUAB „Statybų taktikos grupė“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė jai bankroto bylą, nemokumo (bankroto) administratore paskyrė UAB „Toplit“.
Atsiliepimas
5. Teismas nustatė, kad prašymas nutraukti restruktūrizavimo bylą teisme gautas 2024 m. lapkričio 20 d. ir atsakovė turėjo daugiau nei mėnesį laiko rašytiniams įrodymams pateikti, tačiau nepateikė. Be to, RUAB „Statybų taktikos grupė“ atsiliepime nurodė, kad planuoja padengti įsiskolinimus VMI ir VSDF biudžetui iki 2024 m. gruodžio mėn. pabaigos. 2024 m. gruodžio 17 d. prašyme nurodė, kad įsiskolinimus planuojama padengti iki 2025 m. sausio 31 d., o jos galimybė atsiskaityti su VMI ir VSDF biudžetu priklauso ne nuo atsakovės valios, o nuo subrangovės atsiskaitymo su ja. Teismas įvertino, kad atsakovės nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog atidėjus bylos nagrinėjimą atsakovės nurodyti įrodymai galėtų būti pateikti.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas nesutiko su atsakovės RUAB „Statybų taktikos grupė“ argumentais, kad kreditorė UAB „Perdanga“ neturi teisės kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Pažymėjo, kad JANĮ nėra nurodyti subjektai, galintys kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, todėl padarė išvadą, kad tokia teisė yra suteikta tiek kreditorių susirinkimui, tiek ir atskiriems kreditoriams.
7. Aptaręs JANĮ 114 straipsnyje įtvirtintus restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindus ir jų taikymo sąlygas, mokestinių prievolių mokėjimo laiku svarbą restruktūrizavimo proceso kontekste, teismas nustatė, kad atsakovei restruktūrizavimo byla iškelta 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi. Nutartyje nustatyta 406 845 Eur per mėnesį suma einamiesiems mokėjimams, tarp jų – ir mokesčiams, sumokėti. Teismo patvirtintame restruktūrizavimo plane bendrovė įsipareigojo mokėti darbo užmokestį darbuotojams bei su tuo susijusias įmokas. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog bendrovė nemoka einamųjų mokėjimų ir šios aplinkybės tęsiasi ilgiau nei 4 mėnesius.
8. Remdamasis VMI pateiktais Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. lapkričio 26 d. duomenimis, teismas nustatė, kad bendrovė turi 16 544,27 Eur nesumokėtų einamųjų mokesčių įsiskolinimą valstybės biudžetui. Einamųjų mokesčių skola valstybės biudžetui yra susidariusi nuo 2024 m. liepos 15 d. (seniausios prievolės data), priverstinio išieškojimo priemonės taikomos nuo 2024 m. liepos 16 d. Taigi RUAB „Statybų taktikos grupė“ gyventojų pajamų mokesčio nėra sumokėjusi nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d., o pridėtinės vertės mokesčio už 2024 m. spalio mėn., dėl to bendrovei taikomos priverstinio išieškojimo priemonės.
9. Teismas nustatė, kad RUAB „Statybų taktikos grupė“ einamųjų įmokų, kurių mokėjimo terminas suėjęs, įsiskolinimas VSDF biudžetui 2024 m. gruodžio 4 d. duomenimis yra 21 166,78 Eur, iš jų – 11 947,49 Eur valstybinio socialinio draudimo einamųjų įmokų už samdomus darbuotojus ir 9 219,29 Eur valstybinio socialinio draudimo einamųjų įmokų už darbuotojus, dirbančius pagal terminuotas darbo sutartis. Bendrovės einamųjų įmokų įsiskolinimas susidarė už laikotarpį nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. ir už 2024 m. spalio mėn.
Šalies argumentai
10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad RUAB „Statybų taktikos grupė“ 2024 m. rugpjūčio 29 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Panevėžio skyriui pateikė prašymą dėl einamųjų įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo 6 mėnesių laikotarpiui. VSDFV Panevėžio skyrius prašymo netenkino ir 2024 m. rugsėjo 19 d. raštu (8.3E) DV_S-63543 informavo, kad nėra teisinio pagrindo atidėti RUAB „Statybų taktikos grupė“ einamųjų įmokų įsiskolinimo sumokėjimo bei papildomai informavo apie pareigą mokėti einamuosius mokesčius.
Žemesnės instancijos teismas
11. Iškėlus restruktūrizavimo bylą, 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtintas RUAB „Statybų taktikos grupė“ nemokumo administratorės neginčijamų kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuriame VMI finansinis reikalavimas yra 28 302,16 Eur, VSDFV – 33 017,39 Eur. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad RUAB „Statybų taktikos grupė“ įsiskolinimas VSDF biudžetui yra 52 620,66 Eur (https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/ 2024 m. spalio 31 d. duomenys), o nutarties priėmimo dieną bendrovės skola VMI sudaro 20 034,75 Eur (https://www.vmi.lt/evmi/asmenys-laiku-vykdantys-mokestinius-isipareigojimus-turintys mokestine-nepriemoka). Taigi nei VMI, nei VSDFV nesudarė su atsakove susitarimo dėl mokesčių mokėjimo atidėjimo, o atsakovės nesumokėti einamieji mokėjimai auga.
12. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtina, kad po nutarties iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą ji tinkamai ir laiku nevykdo mokestinių prievolių ir šis nevykdymas tęsiasi kelis mėnesius. Skola VSDF biudžetui ir VMI per laikotarpį nuo restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo padidėjo. Teismas pažymėjo, kad atsakovei turi būti žinomi jos kas mėnesį mokėtini mokesčiai ir ji turi kas mėnesį planuoti, iš kokių lėšų mokesčius sumokės įstatymų nustatytais terminais. Vis tik jau beveik pusę metų einamieji mokėjimai nėra mokami ir ginčo dėl to byloje nėra. Teismų praktikoje akcentuojama ne tik juridinio asmens, kuriam iškelta nemokumo (restruktūrizavimo) byla, pareiga mokėti mokesčius, bet ir pareiga mokėti juos tinkamai ir laiku. Šiuo atveju nustatyta, kad bendrovė laiku nevykdo mokestinių prievolių, kurių tinkamas vykdymas pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso tikslingumo, įmonės mokumo, gyvybingumo.
13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė po restruktūrizavimo bylos iškėlimo laiku nemoka mokesčių VSDF biudžetui ir VMI, dalis mokesčių išieškomi priverstinai, netinkamas mokestinių prievolių vykdymas tęsiasi kelis mėnesius, nutarė, kad šios aplinkybės sudaro pagrįstą ir pakankamą pagrindą nutraukti restruktūrizavimo bylą (JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
14. Spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo teismas iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatė, kad paskutiniai pateikti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai yra už 2023 metų ataskaitinį laikotarpį (nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.). Pagal juos bendrovė turėjo 407 376 Eur turto, iš kurio – 27 480 Eur ilgalaikio turto ir 379 039 Eur trumpalaikio turto; bendrovės mokėtinos sumos (trumpalaikiai ir ilgalaikiai įsipareigojimai) – 1 137 000 Eur, per vienerius metus bendrovės mokėtinų sumų ir kitų trumpalaikių įsipareigojimų suma sudarė 1 069 876 Eur. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2023 metais bendrovė patyrė 401 552 Eur nuostolį.
15. Iš atsakovės pateiktų duomenų už 2024 m. sausio 1 d. – 2024 m. spalio 31 d. laikotarpį matyti, kad bendrovė turi 559 976 Eur turto, iš kurio – 8 323 Eur ilgalaikio turto ir 550 537 Eur trumpalaikio turto; bendrovės mokėtinos sumos (trumpalaikiai ir ilgalaikiai įsipareigojimai) – 1 420 091 Eur, o per vienerius metus bendrovės mokėtinų sumų ir kitų trumpalaikių įsipareigojimų suma sudarė 580 517 Eur. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad šiuo laikotarpiu bendrovė patyrė 130 491 Eur nuostolį.
16. Taigi per 2023–2024 metų laikotarpį, nors bendrovės turtas padidėjo 152 600 Eur, vis tik didžiąją dalį turto sudaro trumpalaikis turtas (550 537 Eur). Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, nesant priešingų duomenų, trumpalaikis turtas nelaikytinas realiai egzistuojančiu ir galinčiu būti panaudotu turtinių prievolių vykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-101-553/2022).
17. Teismas nustatė, kad bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai ženkliai išaugo, t. y. nuo 1 137 000 Eur 2023 metais iki 1 420 091 Eur 2024 metais, iš viso 283 091 Eur. Lyginant šiuos duomenis su restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu pateiktais duomenimis, kai bendrovės įsipareigojimai buvo 882 478 Eur (2023 metų duomenimis), nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo iki šios nutarties priėmimo dienos bendrovės įsipareigojimai išaugo 537 613 Eur.
18. Teismas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtino bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kuris patikslintas teismo 2023 m. lapkričio 30 d., 2024 m. rugpjūčio 12 d. ir 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartimis, iš viso teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma – 989 011,13 Eur.
19. Atsižvelgdamas į tai, kad bendrovė turi 559 976 Eur turto, iš kurio – 8 323 Eur ilgalaikio turto ir 550 537 Eur trumpalaikio turto, o bendrovės skolos sudaro 989 011,13 Eur (patvirtinti finansiniai reikalavimai) (tarpinio balanso duomenimis įsipareigojimai yra 1 420 091 Eur), teismas padarė išvadą, kad atsakovė įvykdyti turtinių prievolių, kurių vykdymo terminas yra suėjęs, negali, jos įsipareigojimai viršija turimo turto vertę, t. y. bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikini ir bendrovė yra nemoki (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).
20. Tokią pačią išvadą teismas padarė ir įvertindamas atsakovės nemokumą likvidumo testo aspektu (skolininko negalėjimas apmokėti skolų suprantamas kaip situacija, kuomet prievolių apmokėjimo terminai suėję ir negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas). Iš kreditorių VMI ir VSDFV pateiktos informacijos matyti, kad atsakovės negalėjimas sumokėti mokesčių nėra laikinas.
21. Teismas įvertino, kad RUAB „Statybų taktikos grupė“ atsiliepimo teiginiai, jog ji nėra nutraukusi vykdomos ūkinės komercinės veiklos, toliau vykdo kitas statybos subrangos ir rangos sutartis bei turi aiškų planą, kaip atsiskaitys su VSDFV bei VMI, nesudaro pagrindo priešingai išvadai. Nors bendrovė nurodo, kad vykdo su UAB „Vilniaus kiemas“ 2023 m. rugsėjo 1 d. sudarytą rangos darbų sutartį NR. VK-STG_2023-09-01, pagal kurią kone kiekvieną mėnesį yra pasirašomi darbų aktai už 22 000 – 25 000 Eur, vis tik matyti, jog gaunamų pajamų nepakanka ne tik einamųjų mokėjimų sumokėjimui, bet ir įsipareigojimų kreditoriams dengimui. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė yra iš esmės priklausoma nuo pagrindinės kreditorės UAB „Vilniaus kiemas“, kuriai teikia statybos darbų paslaugas kaip subrangovė. Naujų sutarčių su kitais rangovais ji nėra pasirašiusi. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, net ir esamų sutarčių vykdymas yra komplikuotas ir neužtikrina bendrovės stabilios finansinės padėties.
Atsiliepimas
22. Atsakovė, nors ir pateikė paaiškinimą apie darbuotojus, tačiau nenurodė, kiek bendrovėje dirba darbuotojų, o iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad apdraustųjų skaičius yra lygus nuliui.
Žemesnės instancijos teismas
23. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas nutarė, kad RUAB „Statybų taktikos grupė“ keltina bankroto byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
24. Atsakovė RUAB „Statybų taktikos grupė“ (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Skundžiama nutartis iš esmės prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, paneigia restruktūrizavimo proceso esmę bei tikslus, restruktūrizavimo prioriteto prieš bankroto principą, pažeidžia daugumos kreditorių interesus bei sukuria situaciją, kuomet statybos veiklą vykdančios įmonės apskritai neturi galimybės restruktūrizuotis.
24.2. Atsakovės restruktūrizavimo plano projekte atlikti įsipareigojimų dengimo restruktūrizavimo ir bankroto atvejais palyginimo skaičiavimai rodo, kad restruktūrizavimo scenarijus yra palankesnis ir naudingesnis kreditoriams nei bankroto scenarijus, nes bankroto atveju bendrovės kreditorių reikalavimai būtų patenkinti tik labai nedidele dalimi. Bankroto procesas būtų nenaudingas išimtinai visiems kreditoriams, kurių interesas yra gauti kuo didesnę savo reikalavimų dalį, taip pat ir darbuotojams. Atsakovė dėl veiklos specifikos ir verslo modelio neturi reikšmingo parduotino materialaus turto, todėl pagrindinis pajamų, iš kurių gali būti dengiami kreditorių finansiniai reikalavimai, šaltinis yra bendrovės vykdoma veikla, o bankroto atveju kreditorių reikalavimai būtų dengiami iš išieškotų debitorinių skolų.
24.3. Nors restruktūrizavimo procesas apsaugo nuo kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai yra atsiradę iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, veiksmų, vis dėlto restruktūrizavimo procesas neapsaugo nuo verslo rizikų. Teismas neatsižvelgė į verslo realijas ir rizikas, su kuriomis atsakovė susidūrė vykdydama veiklą, priežastis, dėl kurių atsirado įsiskolinimas VMI ir VSDFV, ir į perspektyvas padengti einamąsias skolas, palaikydamas mažumos kreditorių pateiktą nuomonę ir suabsoliutindamas tai, kad atsakovės dabartinė situacija neleidžia padengti VSDFV bei VMI einamųjų mokėjimų, nors ne mažuma kreditorių ir ne teismas, o juridinio asmens vadovas geriausiai žino juridinio asmens veiklą ir jos perspektyvas.
24.4. VSDFV, VMI ir UAB „Perdanga“ reikalavimai visų atsakovės finansinių reikalavimų kontekste sudaro atitinkamai 3,33, 2,86 ir 5,49 proc. visų patvirtintų reikalavimų sumos. Taigi 88,32 proc. finansinių reikalavimų turinčių kreditorių neišreiškė pritarimo dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, o 48,10 proc. turinti kreditorė UAB „Vilniaus kiemas“ nurodė nesutinkanti su restruktūrizavimo bylos atsakovei nutraukimu. Be to, dalis VMI ir VSDFV reikalavimų, patvirtintų restruktūrizavimo byloje, jau yra padengti.
24.5. Teismas klaidingai, neatsižvelgdamas į atsakovės nurodytas aplinkybes, nustatė, kad atsakovė turėjo daugiau nei mėnesį laiko įrodymams apie atsiskaitymą su VSDFV bei VMI pateikti. Įrodymai, kuriems atsakovė bei nemokumo administratorė prašė nustatyti terminą pateikti, yra ne įrodymai, kuriuos atsakovė jau turi, bet įrodymai, kuriems atsirasti reikalingas papildomas terminas. Tokiems įrodymams atsirasti reikia, kad užsakovai atliktų mokėjimus, kurie galėtų būti nukreipti padengti einamuosius įsiskolinimus VSDFV ir VMI. Teismas ignoravo faktą, kad verslo atsiskaitymų grandinė priklauso nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui, užsakovų mokėjimų terminų ir užsakovų piniginių srautų valdymo, kurių kreditorius negali kontroliuoti. Tokios aplinkybės – standartinė verslo rizika.
24.6. Teismas nepagrįstai sumenkino aplinkybę, kad atsakovės galimybė atsiskaityti su VMI ir VSDFV priklauso nuo subrangovės (subrangovų) atsiskaitymo su ja. Atsakovės galimybės atsiskaityti su VMI ir su VSDFV, taip pat ir su kreditoriais plane nustatyta apimtimi priklauso nuo to, kaip užsakovai vykdys įsipareigojimus atsakovei. Verslo praktikoje tokia priklausomybė yra įprasta, ypač statybų ar paslaugų sektoriuose.
24.7. Teismo argumentai labiau atspindi formalų požiūrį į susiklosčiusią situaciją nei realų verslo rizikų ir paties restruktūrizavimo proceso esmės ir tikslų supratimą. Atsakovė, siekdama išvengti visų kreditorių interesų pažeidimo, pateikė prašymą dėl posėdžio atidėjimo ir papildomo, realiai pagrįsto termino įsipareigojimams įvykdyti suteikimo su aiškiais argumentais ir pagrindimu, nurodė, kad galės padengti einamuosius mokėjimus, jei jai bus suteikta daugiau laiko. Galimybė padengi einamuosius įsiskolinimus VSDFV ir VMI yra perspektyvi ir reali, todėl teismas privalėjo į tai atsižvelgti. Tačiau teismas, užuot skatinęs restruktūrizavimo tikslų įgyvendinimą ir palaikęs atsakovės sąžiningą norą įvykdyti pradelstus įsipareigojimus, savo sprendimu faktiškai užkirto kelią visam restruktūrizavimo procesui ir visų kreditorių reikalavimų patenkinimui. Toks formalizmas prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, paneigia restruktūrizavimo proceso esmę bei tikslus, restruktūrizavimo proceso prioriteto principą, pažeidžia daugumos kreditorių interesus.
24.8. Teismo išvada, kad pavienis kreditorius gali kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, yra subjektyvi, klaidinga bei prieštaraujanti JANĮ nuostatoms ir teismų praktikai. JANĮ 44 straipsnio 9 punktas, 103 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 114 straipsnis nustato, kad kreiptis į teismą su prašymu nutraukti restruktūrizavimo bylą turi teisę tik kreditorių susirinkimas, o taip pat restruktūrizavimo administratorius, nustatęs, jog restruktūrizavimo plano projektas yra nevykdomas arba vykdomas netinkamai. Teismas negali pripažinti pavienio kreditoriaus teisės inicijuoti restruktūrizavimo bylos nutraukimą, jei ši teisė nėra aiškiai numatyta įstatyme. Jei tokia teisė būtų numatyta pavieniams kreditoriams, ji turėtų būti įtvirtinta įstatyme. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) nuostatos neįtvirtina pavienio kreditoriaus teisės inicijuoti restruktūrizavimo bylos nutraukimo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-969/2018). Nors JANĮ pakeitė ĮRĮ, teisinis reglamentavimas dėl subjektų, galinčių inicijuoti restruktūrizavimo bylos nutraukimą, iš esmės liko nepakitęs, todėl nurodytas aiškinimas aktualus ir šiuo metu.
24.9. Teismų praktika patvirtina, kad klausimas dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo turi būti sprendžiamas ne vien tik formaliai taikant įstatymo nuostatas, ir net egzistuojant formaliam pagrindui nutraukti restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo byla nebūtinai turi būti nutraukiama. Tinkamo mokestinių prievolių vykdymo aplinkybė nėra absoliuti ir turi būti vertinama visumos aplinkybių kontekste.
24.10. Atsakovė supranta pareigą mokėti einamuosius mokesčius, tačiau sutrikus atsiskaitymams su UAB „Astana“ ir esant ribotiems piniginiams srautams, teko rinktis ir buvo priimtas sprendimas užtikrinti veiklos tęstinumą – atsiskaityti su tais kreditoriais, nuo kurių tiesiogiai priklauso galimybė toliau vykdyti sutartis (tęsti veiklą), gauti pajamas ir įvykdyti įsipareigojimus ateityje tiek VMI, VSDFV, tiek kitiems kreditoriams. Šis sprendimas buvo priimtas vadovaujantis verslo logika, siekiant maksimalios kreditorių interesų apsaugos, veiklos tęstinumo ir pajamų užtikrinimo atsiskaitymui su visais kreditoriais. Net ir priėmus šį sprendimą VSDFV daliniai mokėjimai buvo atliekami. Tuo metu, kai buvo priimtas toks sprendimas, atsakovė įsiskolinimo VMI neturėjo, o turėjo tik grąžintiną pridėtinės vertės mokestį (PVM).
24.11. Teismas neįvertino to, kad atsakovė vykdo veiklą ir yra gyvybinga. Restruktūrizavimo planas sudarytas 4 metams, per pirmuosius metus reikšmingas pagerėjimas retai kada matomas, pirmųjų metų tikslas yra pradėti veiklos stabilizavimo procesą ir nustatyti pagrindą tolimesniam atsigavimui. Atsakovės veikla iš esmės stabilizavosi tik po to, kai 2023 m. rugpjūčio mėn. buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Nuo 2022 m. lapkričio 24 d. (vienintelio atsakovės akcininko ir vadovo žūties) iki 2023 m. rugpjūčio mėn. atsakovė veiklą vykdė minimaliomis apimtimis (šie duomenys atsispindi teismo patvirtintame restruktūrizavimo plano projekte). Nors didžiąją 2023 metų dalį veiklos vykdymas buvo apsunkintas, atsakovė per 2023 metus sugeneravo 1 051 007 Eur pajamų, o nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d. pardavimo pajamos siekė 639 453 Eur (pajamos už atliktus darbus, kuriems kol kas neišrašytos sąskaitos faktūros).
24.12. Teismas neįvertino, to, kad išaugę įsipareigojimai yra einamieji mokėjimai ir tų kreditorių reikalavimai, kurie nėra pateikę tvirtinti reikalavimų. Šiuos reikalavimus patarta įtraukti į apskaitą iki nesibaigs restruktūrizavimo byla, kadangi šie kreditoriai gali bet kada pateikti reikalavimus ir teismas gali atnaujinti jiems terminus šiuos reikalavimams pateikti ir šiuos reikalavimus patvirtinti.
24.13. Tai, kad balanse apskaityti ir einamieji mokėjimai, yra normalu ir atspindi įprastą ūkinės komercinės veiklos pobūdį. Einamieji mokėjimai balanse atsiranda ne dėl pradelstų įsipareigojimų, o dėl to, kad jie apima mokėjimus, kuriems atsiskaitymo terminai dar nesuėję. Tai, kad atsakovė turi einamųjų mokėjimų, liudija ne nemokumą, o veiklos tęstinumą ir tai, kad atsakovė yra įsitraukusi į nuolatinius verslo santykius, todėl balanse apskaitytų einamųjų mokėjimų egzistavimas negali būti laikomas rodikliu, patvirtinančiu atsakovės nemokumą.
24.14. Atsakovė turi realią galimybę per likusį plano laikotarpį stabilizuoti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais plane numatyta apimtimi. Teismas neįvertino to, kad pagal restruktūrizavimo plano projektą atsakovei reikės padengti ne visus teismo nutartimi patvirtintus kreditorių reikalavimus (989 011,13 Eur), o tik dalį jų (kiek daugiau nei 379 827,20 Eur) pagal plane numatytas kreditorių taikomas nuolaidas (žr. restruktūrizavimo plano projekto 2.4 dalį). Teismas padarė neteisingas išvadas ir dėl pardavimo pajamų. Teismas nutartyje akcentavo tik iš šiuo metu vykdomos sutarties su UAB „Vilniaus kiemas“ gaunamas pajamas, kurios siekia po 20 000 – 25 000 Eur per mėnesį, tačiau neatsižvelgė į tai, kad atsakovė iki 2024 m. spalio 31 d. buvo sugeneravusi 639 453 Eur pardavimo pajamų ir 356 804 Eur potencialių pardavimo pajamų. Akivaizdu, kad vien iš sutarties su UAB „Vilniaus kiemas“ atsakovė tokių pardavimo pajamų nesugeneravo ir jos buvo sugeneruotos iš kitų sutarčių, užsakymų bei veiklų (atsakovė, be kita ko, vykdė statybinių įrankių pardavimą per pigu.lt platformą).
24.15. Teismas neįvertino atsakovės veiklos specifikos, kuriai būdingas sezoniškumas, t. y. šaltuoju metų periodu vykdomi darbai mažesne apimtimi, dėl to šiuo metu vykdoma yra viena sutartis. Šiltuoju periodu, kai darbai vyksta visa apimtimi, padėtis pagerėja (tą rodo ir atsakovės pardavimo pajamos). Nepaisant laikino negalėjimo padengti VMI bei VSDFV einamųjų mokėjimų, tolesnė atsakovės veikla yra perspektyvi ir neabejotinai leis stabilizuoti bendrovės padėtį ir atsiskaityti su kreditoriais plane numatyta apimtimi.
24.16. Sutarties su UAB „Vilniaus kiemas“ vykdymas nėra nuostolingas, be to, UAB „Vilniaus kiemas“ viso restruktūrizavimo proceso metu teikė pagalbą atsakovei. Ši pagalba negali būti vertinama neigiamai. Priešingai, ji turi būti vertinama teigiamai, nes kreditorių pagalba ir pasitikėjimas yra vieni svarbiausių restruktūrizavimo proceso veiksnių.
24.17. Teismas neįvertino to, kad atsakovės veiklos pobūdis ir statybos sektoriaus specifika lemia, kad bendrovės finansiniai srautai neišvengiamai priklauso nuo užsakovų įsipareigojimų vykdymo. Užsakovų mokėjimų terminai, piniginių srautų valdymas ir kiti ekonominiai veiksniai yra standartinė verslo rizika, kurios negali visiškai kontroliuoti ne tik atsakovė, bet ir kiti verslo subjektai. Šios aplinkybės yra būdingos ne tik atsakovei, bet ir daugeliui statybos sektoriuje bei kituose sektoriuose veikiančių įmonių. Tačiau toks verslo specifikos elementas savaime nesudaro pagrindo kelti bankroto bylos, jei bendrovė geba vykdyti veiklą, generuoti pajamas ir įgyvendinti atsiskaitymus pagal galimybes. Esama situacija rodo, kad atsakovė sugeba stabiliai vykdyti rangos sutartis, o laikini sutrikimai pinigų srautų grandinėje nėra pagrindas pripažinti atsakovę nemokia, nes mokėjimai, kad ir pavėluotai, atliekami.
24.18. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad vieši duomenys apie darbuotojus neatitinka faktinės situacijos – VSDFV viešai skelbia informaciją tik apie apdraustuosius asmenis, o pagal Privalomojo sveikatos draudimo įstatymą draudėjui (t. y. darbdaviui) neįvykdžius pareigos sumokėti už darbuotojus privalomojo sveikatos draudimo įmokų, šie asmenys nelaikomi apdraustaisiais iki kol nėra padengiamas įsiskolinimas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam tikrais teisės aktuose nustatytais atvejais VSDFV turi teisę savo iniciatyva priimti sprendimą dėl apdraustojo asmens valstybinio socialinio draudimo pabaigos, tačiau tai savaime nelemia, kad darbo santykiai yra pasibaigę. Atsakovės atveju VSDFV dėl susidariusio įsiskolinimo panaikino darbuotojų draustumą. Vos tik įsiskolinimas bus padengtas (o tai bus padaryta iki 2025 m. sausio mėn. pabaigos), vieši duomenys apie darbuotojus vėl taps aktualūs. Šiuo metu atsakovė turi 13 darbuotojų, su kuriais yra sudarytos darbo sutartys. Dabartiniam sezonui pakanka tokio darbuotojų skaičiaus pagal poreikį samdantis subrangovus.
24.19. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovės finansiniai rodikliai gerėja. Palyginus 2022 metų finansinės atskaitomybės duomenis su 2023 metų finansinės atskaitomybės duomenimis matyti, kad bendrovės nuostolis sumažėjo. 2023 metais bendrovė patyrė 401 552 Eur nuostolį, o 2024 metų tarpinės finansinės duomenimis nuostolis buvo 130 491 Eur.
Atsiliepimas
24.20. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva. Atsiliepime į prašymą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo atsakovė prašė teismo įpareigoti ją pateikti papildomus dokumentus tuo atveju, jei teismas manytų, kad kartu su atsiliepimu teikiamų įrodymų nepakanka tam, jog būtų priimtas sprendimas atmesti prašymą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Nepaisant to, teismas tokį prašymą ignoravo ir nebuvo aktyvus, o skundžiamoje nutartyje padarė nepagrįstas išvadas, kad iš atsakovės sudarytų sutarčių gaunamų pajamų nepakanka net einamųjų mokėjimų sumokėjimui.
25. Kreditorė UAB „Vilniaus kiemas“ pateikė prisidėjimą prie atsakovės RUAB „Statybų taktikos grupė“ atskirojo skundo, kuriame nurodė, kad palaiko jį visa apimtimi.
Atsiliepimas
26. Kreditorė UAB „Perdanga“ atsiliepime prašo atsakovės RUAB „Statybų taktikos grupė“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
26.1. Atskirajame skunde daug dėmesio skiriama teoriniams restruktūrizavimo aspektams, teismų praktikai, tačiau išsamių ir pagrįstų duomenų, kurie leistų daryti kitokią išvadą nei padarė pirmosios instancijos teismas, stokojama.
26.2. Atskirajame skunde nurodoma, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d. pardavimo pajamos siekė 639 453 Eur, pajamos už atliktus darbus, kuriems kol kas neišrašytos sąskaitos faktūros (sąskaitos bus išrašytos galutinai atlikus ir pridavus darbus), sudarė 356 804 Eur. Objektyvių duomenų, kiek bendrovė gavo realių pajamų, nepateikiama. Aukščiau cituotas teiginys yra klaidinantis, nes neaišku kiek realiai bendrovė gavo pajamų – 639 453 Eur ar 356 804 Eur. Iš pateiktos 2024 metų pardavimo analizės matyti, kad bendrovė turėjo ženklesnius pardavimus tik keturiems verslo partneriams – UAB „Astana“ už 226 452,13 Eur (dėl apmokėjimo vyksta ginčas), UAB „Vilmstata“ už 208 043 Eur, UAB „Arnuva“ už 47 000 Eur bei UAB „Vilniaus kiemas“ už 153 897,35 Eur. Visi kiti pardavimai iš esmės yra smulkūs. Kiek bendrovė realiai gavo pajamų iš paminėtų stambiųjų užsakovų, duomenų nepateikta.
26.3. Atskirajame skunde iš esmės nėra pateikta objektyvių duomenų apie bendrovės veiklos galimybes, vykdytinas sutartis, realiai prognozuojamas gauti pajamas ir kt.
26.4. Nors atsakovė labiausiai remiasi stambiausios kreditorės UAB „Vilniaus kiemas“ užsakymais, tačiau vien šios kreditorės užsakymų atsakovei išsilaikyti ir sugrąžinti 1,42 mln. Eur siekiančias skolas nepakaks. Per 2024 m. sausio – spalio mėn. laikotarpį užsakymų iš UAB „Vilniaus kiemas“ buvo tik už 153 897,35 Eur, tai sudaro 10 proc. kreditorių finansinių įsipareigojimų sumos. Panašu, kad atsakovė iš dalies veikia kaip UAB „Vilniaus kiemas“ tam tikras padalinys, kuriam duodamas tam tikras užsakymų skaičius, tačiau iš šių pardavimų gautos pajamos vargu ar dengia einamąsias bendrovės sąnaudas, nes pateikti duomenys rodo, kad mokesčiai valstybei nebemokami, skolos nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo išaugo 283 091 Eur, bendrovė dirbo nuostolingai, per 2024 metų pirmuosius 10 mėn. patyrė 130 491 Eur nuostolį. Taigi UAB „Vilniaus kiemas“ pagalbos bei užsakymų, kurių pakaktų ne tik bendrovei išgyventi bet ir grąžinti 1,42 mln. Eur siekiančias skolas, nepakaks.
26.5. Naivu būtų tikėtis, kad UAB „Vilniaus kiemas“ savo užsakymais duos tokią pelno maržą, kad RUAB „Statybų taktikos grupė“ išsilaikytų, padengtų einamąsias sąnaudas ir dar išmokėtų visas skolas per likusius 3 restruktūrizavimo metus. Nepateikta jokių sutarčių ar susitarimų su UAB „Vilniaus kiemas“, iš kurių matytųsi, kad pastaroji pati turi didelių statybos rangos užsakymų ir ketina už labai ženklias sumas šiuos užsakymus perleisti RUAB „Statybų taktikos grupė“.
26.6. Atsakovė pripažįsta, kad vertingo turto, iš kurio galėtų grąžinti skolas, neturi. Atskirajame skunde nėra pateikta realių duomenų (sutarčių) apie bendrovės planuojamas gauti reikšmingas pajamas, kurios leistų bendrovei ne tik išsilaikyti, bet ir padengti skolas. Todėl bendrovės finansiniams rodikliams blogėjant, ženkliai augant skoloms, dirbant nuostolingai bei ilgą laiką nemokant mokesčių valstybei teismas pagrįstai nutraukė restruktūrizavimo bylą ir iškėlė bankroto bylą.
27. Kreditorė VMI atsiliepime į atsakovės RUAB „Statybų taktikos grupė“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kai nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
27.1. VMI palaiko 2024 m. lapkričio 26 d. rašte Nr. RNA-38326 išsakytą nuomonę. RUAB „Statybų taktikos grupė“ restruktūrizavimo planas buvo vykdomas netinkamai, bendrovė nemokėjo ir nemoka einamųjų mokesčių ilgiau kaip 4 mėnesius iš eilės, todėl buvo pagrindai spręsti klausimą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo.
27.2. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025 m. sausio 20 d. duomenimis atsakovė yra skolinga 19 507,02 Eur einamųjų mokėjimų.
27.3. Dėl minėtos sumos yra taikomos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo numatytos priverstinio išieškojimo priemonės, pateikiant lėšų nurašymo nurodymus į bendrovės sąskaitas, tačiau išieškojimo veiksmai yra neveiksmingi – nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. išieškota 9,19 Eur. Taigi einamieji mokesčiai yra nemokami ilgiau kaip 4 mėnesius iš eilės (JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 114 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos objekto ir nagrinėjimo ribų bei prie atskirojo skundo pridėtų dokumentų priėmimo
28. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta RUAB „Statybų taktikos grupė“ restruktūrizavimo byla ir šiai bendrovei iškelta bankroto byla, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
29. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, teismas, atsižvelgdamas į CPK 180 straipsnyje įtvirtintą sąsajumo principą, priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 302, 338 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
32. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos pobūdį ir nemokumo bylose egzistuojantį viešąjį interesą, prašomų priimti duomenų sąsają su ginčo dalyku, taip pat į tai, kad dalis naujų paduodamų įrodymų patvirtina aplinkybes, atsiradusias jau po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, nenustatęs piktnaudžiavimo teise fakto, siekdamas teisingai išnagrinėti bylą, nutaria apeliantės pateiktus įrodymus priimti (CPK 314 straipsnis).
Dėl subjektų, turinčių teisę inicijuoti restruktūrizavimo bylos nutraukimą
33. Skundžiamos nutarties pagrįstumas, be kita ko, kvestionuojamas ir tuo aspektu, kad ji yra neteisėta, nes UAB „Perdanga“, kaip kreditorė, negalėjo kreiptis į teismą su prašymu dėl apeliantės restruktūrizavimo bylos nutraukimo, kadangi jai tokia teisė nenumatyta JANĮ, o su tokiu prašymu galėjo kreiptis tik kreditorių susirinkimas arba nemokumo administratorė. Todėl pirmiausia pasisakytina dėl šių atskirojo skundo argumentų.
34. JANĮ 44 straipsnio 9 punkte nustatyta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo. JANĮ 103 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad paskirtas nemokumo administratorius restruktūrizavimo proceso metu informuoja juridinio asmens valdymo organus, kreditorių susirinkimą apie restruktūrizavimo plano nevykdymą arba netinkamą vykdymą ir kreipiasi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo.
35. JANĮ 43 straipsnyje, nustatančiame kreditorių teises, teisė kreditoriui kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo tiesiogiai nėra numatyta. Taigi apeliantė, viena vertus, yra teisi, kad JANĮ atskirai neįtvirtina pavienio kreditoriaus teisės kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir kad tokia teisė expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) įtvirtinta tik kreditorių susirinkimui bei nemokumo administratoriui, o pavienis kreditorius negali įgyvendinti kolektyvinių kreditorių teisių. Kita vertus, vien ši aplinkybė nesuponuoja išvados, kad dėl to pirmosios instancijos teismo priimta nutartis, kuria apeliantės restruktūrizavimo byla buvo nutraukta, yra neteisėta ir (ar) nepagrįsta.
36. Pažymėtina, kad restruktūrizavimo procese teismas atlieka tam tikrą šio proceso kontrolės funkciją, o atskirais atvejais netgi turi teisę įsikišti į kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtų klausimų nagrinėjimą ir priimti sprendimą pats. Be to, šio pobūdžio bylose egzistuojantis viešasis interesas nulemia tai, kad teismo vaidmuo nemokumo procese yra aktyvesnis nei kitose ginčo teisenos tvarka nagrinėjamose bylose. Taigi, nors JANĮ 114 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyti subjektai, turintys teisę remdamiesi šioje teisės normoje įtvirtintais pagrindais prašyti nutraukti restruktūrizavimo bylą, tačiau pati šios normos formuluotė yra imperatyvi ir teismui nustato pareigą nutraukti restruktūrizavimo bylą nustačius bent vieną iš šioje normoje nustatytų pagrindų.
37. Teisės doktrinoje pažymima, kad aktyvus teismo vaidmuo yra teisiškai ir ekonomiškai pagrįstas, siejamas pirmiausia su proceso operatyvumu, kreditorių ir kitų nemokumo proceso dalyvių interesų apsauga (Remigijus Jokubauskas ir kt., „Teismo vaidmuo juridinių asmenų nemokumo procese“, Jurisprudencija 26, 2 (2019): 442–456).
38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas, įgyvendindamas vadovavimo principą, reiškiantį, kad teismas gali savo iniciatyva įpareigoti nemokumo proceso dalyvius atlikti procesinius veiksmus, rinkti įrodymus ir kontroliuoti nemokumo proceso šalių veiksmus, siekdamas užtikrinti veiksmingą teismo tvarka vykdomo nemokumo proceso eigą ir viešąjį interesą (JANĮ 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas), restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimą turi spręsti ne tik gavęs kreditorių susirinkimo ar nemokumo administratoriaus prašymą, tačiau ir ex officio (savo iniciatyva), jeigu gavo informacijos apie galimą materialiųjų teisinių pagrindų, įtvirtintų JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose, buvimą. Todėl vien tik nustačius, jog prašymą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo padavė asmuo, kuriam ši teisė nenumatyta, tačiau egzistuojant bent kuriam iš restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindų, restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindų egzistavimo neįvertinimas būtų nesuderinamas su viešojo intereso šio pobūdžio bylose užtikrinimu ir teismo vadovavimo principo įgyvendinimu.
39. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą dėl kreditorės UAB „Perdanga“ teisės kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo – tokios tiesioginės teisės ji neturi – tačiau ji turi teisę pateikti teismui informaciją apie restruktūrizavimo procesą, kadangi kreditoriai gali daryti įtaką restruktūrizavimo procesui po to, kai yra patvirtinamas restruktūrizavimo planas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-969/2018). Taigi, gavęs iš kreditorės informacijos, pirmosios instancijos teismas ex officio, būdamas aktyvus nemokumo procese, pagrįstai atliko materialiųjų restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindų įvertinimą.
Dėl pagrindo nutraukti restruktūrizavimo bylą
40. JANĮ 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą, jeigu yra nors vienas iš šių pagrindų: 1) nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas; 2) teismas nepatvirtina restruktūrizavimo plano; 3) nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas; 4) juridinis asmuo nemoka visų ar dalies mokesčių; 5) nepateikiama galutinė restruktūrizavimo ataskaita; 6) vykdomi šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1, 3, 6 ir 7 punktuose nustatyti veiksmai. Teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais, jeigu šiuose punktuose nurodytos aplinkybės tęsiasi ne trumpiau kaip 4 mėnesius (JANĮ 114 straipsnio 2 dalis).
41. Nagrinėjamu atveju apeliantės restruktūrizavimo byla skundžiama nutartimi nutraukta JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. teismui nustačius, kad juridinis asmuo nemoka visų ar dalies mokesčių ir tai tęsiasi ne trumpiau kaip 4 mėnesius (JANĮ 114 straipsnio 2 dalis).
42. Apeliantė atskirajame skunde daug dėmesio skiria teismų praktikos, kurioje akcentuojami restruktūrizavimo tikslai, restruktūrizavimo proceso prioritetas prieš bankrotą, kolektyviniai kreditorių interesai ir pan. citavimui, teigia, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo išnagrinėjo formaliai, neįsigilinęs į apeliantės vykdomos veiklos (statybų sektoriuje) specifiką, statybų sektoriuje esančias verslo rizikas ir sezoniškumą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šia apeliantės pozicija.
43. Pažymėtina, kad einamųjų mokesčių nemokėjimas nėra tik formalus restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindas. Priešingai, pagal įstatymo nuostatas restruktūrizavimo procesas iš esmės yra negalimas, jeigu restruktūrizuojamas juridinis asmuo nemoka mokesčių (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-881-910/2024), todėl apeliantė nepagrįstai sumenkina šio restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindo svarbą ir reikšmę.
44. Šiame kontekste pažymėtina, kad mokesčiai yra pagrindinis valstybės biudžeto pajamų šaltinis, užtikrinantis viešųjų paslaugų teikimą (sveikatos apsaugą, švietimą, socialinę apsaugą, infrastruktūrą ir kt.). Leisti juridiniam asmeniui nevykdyti einamųjų mokestinių prievolių restruktūrizavimo metu reikštų, kad valstybė subsidijuoja šį juridinį asmenį kitų mokesčių mokėtojų sąskaita. Tai būtų ne tik neteisinga kitų sąžiningų mokesčių mokėtojų atžvilgiu (būtų sukuriamas nesąžiningas konkurencinis pranašumas prieš kitas įmones), bet ir kenktų valstybės finansiniam stabilumui, todėl įstatymų leidėjas šios aplinkybės kaip restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindo įvirtinimu siekė užtikrinti, kad restruktūrizavimo procesu nebūtų piktnaudžiaujama kaip priemone siekiant išvengti mokesčių mokėjimo ar atitolinti neišvengiamą juridinio asmens bankrotą. Be to, restruktūrizavimo procesas turėtų padėti stabilizuoti juridinio asmens veiklą, o ne dar labiau didinti jo įsipareigojimus kreditoriams. Jeigu juridinis asmuo nesugeba mokėti einamųjų mokesčių, tai rodo, kad jis nėra gyvybingas, o restruktūrizavimo planas visgi nėra realiai įgyvendinamas.
45. Taigi įstatymų leidėjas mokestinių prievolių vykdymo laiku aplinkybei suteikė ypatingą svarbą, nes mokesčių nesumokėjimas laiku yra vienas pagrindinių rodiklių, signalizuojančių, jog juridinio asmens vykdoma veikla ir iš jos gaunamos pajamos nėra pakankamos įsipareigojimų kreditoriams, tarp kurių ir valstybė (veikianti per VSDFV ir VMI), padengti, o tuo pačiu ir tai, kad restruktūrizavimo plano įvykdymo galimybės abejotinos, o restruktūrizavimo plano palankumas kreditoriams (lyginant su bankroto scenarijumi) tik teorinis. Vien tai, kad dauguma apeliantės kreditorių palaiko restruktūrizavimo planą ir apeliantės pastangas toliau vykdyti veiklą, nepateisina einamųjų mokesčių nemokėjimo. Nors VSDFV ir VMI reikalavimai, kaip nurodo apeliantė, sudaro nedidelę dalį visų kreditorių reikalavimų, tačiau jie yra prioritetiniai ir JANĮ numato būtent šių prievolių nevykdymą kaip pagrindą nutraukti restruktūrizavimo bylą. Be to, nors apeliantė teigia, kad turi daugumos kreditorių palaikymą, tačiau prisidėjimą prie jos atskirojo skundo padavė tik kreditorė UAB „Vilniaus kiemas“.
46. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad RUAB „Statybų taktikos grupė“ restruktūrizavimo byla iškelta 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi, restruktūrizavimo planas patvirtintas 2024 m. sausio 19 d. nutartimi (įsiteisėjusia 2024 m. kovo 1 d.). Tiek apeliantės akcentuojamos verslo rizikos (pavyzdžiui, rizika, kad kiti kontrahentai neatsiskaitys (laiku) su apeliante už jos atliktus statybos rangos darbus), tiek jos vykdomos veiklos sezoniškumas restruktūrizavimo plano rengimo ir jo teikimo svarstyti kreditorių susirinkimui, o vėliau ir tvirtinti teismui metu apeliantei buvo (turėjo būti) žinomos ir įvertintos.
47. Patvirtintame restruktūrizavimo plane nurodoma, kad apeliantė yra numačiusi, jog darbo užmokesčiui ir su juo susijusiems mokesčiams (VMI ir VSDFV privalomosioms įmokoms) vidutiniškai per mėnesį išleis iki 55 345 Eur (4 t. b. l. 175), o siekiant vykdyti nepertraukiamą bendrovės veiklą, turėti galimybes laiku vykdyti einamuosius mokėjimus, padengti nenumatytus nuostolius, atliekant finansines prognozes turėtų būti numatytos rezervinės lėšos, kurios leis užtikrinti bendrovės veiklos stabilumą, atsiskaitymą laiku su darbuotojais, biudžetu bei bendrovės kreditoriais, o taip pat apsaugos bendrovę nuo trumpalaikės klientų nemokumo rizikos. Šis rezervas turėjo sudaryti ne mažiau kaip 30 000 Eur einamaisiais metų mėnesiais, atsižvelgiant į veiklos sezoniškumą ir lėšų poreikį šaltuoju metų laikotarpiu (4 t., b. l. 176).
48. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantės einamųjų įmokų, kurių mokėjimo terminas suėjęs, įsiskolinimas VSDF biudžetui 2024 m. gruodžio 4 d. duomenimis buvo 21 166,78 Eur (iš jų – 11 947,49 Eur valstybinio socialinio draudimo einamųjų įmokų už samdomus darbuotojus ir 9 219,29 Eur valstybinio socialinio draudimo einamųjų įmokų už darbuotojus, dirbančius pagal terminuotas darbo sutartis), o einamųjų įmokų įsiskolinimas susidarė nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. ir už 2024 m. spalio mėn. Iš viešai prieinamų duomenų nustatė, kad apeliantės įsiskolinimas VSDF biudžetui buvo 52 620,66 Eur.
49. Iš apeliantės su atskiruoju skundu pateiktos detalios ataskaitos apie sumokėtas įmokas nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. matyti, kad paskutinės įmokos VSDF biudžetui sumokėtos 2024 m. rugpjūčio 30 d. (85,76 Eur) (7 t., b. l. 52), o iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad 2025 m. vasario 11 d. apeliantė turėjo 53 105,10 Eur įsiskolinimą (37 135,94 Eur socialinio draudimo skolą + atidėta suma 15 969,16 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad socialinio draudimo skola nuo 21 166,78 Eur padidėjo iki 37 135,94 Eur, o atidėta suma nuo 31 938,32 Eur sumažėjo iki 15 969,16 Eur, bendras įsiskolinimas VSDFV padidėjo nuo 52 620,66 Eur iki 53 105,10 Eur, be to, tebenurodoma, kad apdraustųjų asmenų skaičius yra 0, daroma išvada, kad apeliantė skolos VSDFV nesumokėjo (https://rekvizitai.vz.lt/imone/statybu_taktikos_grupe/skolos-sodrai/; https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/;jsessionid=66A45E20EF7A12C094E28D23427C1989).
50. Apeliantės įsiskolinimas VMI pirmosios instancijos teismui pateiktas Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. lapkričio 26 d. duomenimis – 16 544,27 Eur, einamųjų mokesčių skola valstybės biudžetui susidariusi nuo 2024 m. liepos 15 d. (seniausios prievolės data), priverstinio išieškojimo priemonės taikomos nuo 2024 m. liepos 16 d. RUAB „Statybų taktikos grupė“ gyventojų pajamų mokesčio nėra sumokėjusi nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d., pridėtinės vertės mokesčio – už 2024 m. spalio mėn., dėl to bendrovei taikomos priverstinio išieškojimo priemonės. Iš apeliacinės instancijos teismui viešai prieinamų duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad apeliantė 2025 m. vasario 12 d. duomenimis turi 26 232,45 Eur mokesčių nepriemoką (https://www.vmi.lt/evmi/asmenys-laiku-vykdantys-mokestinius-isipareigojimus-turintys%20mokestine-nepriemoka).
51. Taigi apeliantės teiginiai, kad mokesčių VSDFV ir VMI nemokėjimas yra tik laikinas, neatitinka tikrovės. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsiliepime į pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo apeliantė buvo nurodžiusi, jog VMI ir VSDFV pradelstus mokėjimus planuojama padengti iki 2024 m. gruodžio mėn. pabaigos (6 t., b. l. 171), o 2024 m. gruodžio 17 d. prašyme atidėti teismo posėdį prašė teismo įpareigoti iki 2025 m. sausio 31 d. pateikti įrodymus, kad apeliantė padengė einamuosius mokėjimus VSDFV ir VMI (7 t., b. l. 8). Tačiau, kaip matyti iš pirmiau nurodytų duomenų, apeliantė ir 2025 m. vasario mėn. duomenimis nėra padengusi einamųjų įmokų įsiskolinimo, be to, jis didėja. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ir apeliantės restruktūrizavimo plane numatytas sukaupti rezervas einamiesiems mokesčiams mokėti, jeigu jis apskritai buvo sukauptas, nėra pakankamas.
52. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas kaip stokojančius pagrįstumo atmeta atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatidėjo teismo posėdžio ir taip nesuteikė galimybės apeliantei pateikti įrodymus, jog užsakovai atliks mokėjimus, kurie galėtų būti nukreipti padengti einamuosius įsiskolinimus VSDFV bei VMI. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad prašymas nutraukti restruktūrizavimo bylą teisme gautas 2024 m. lapkričio 20 d., apeliantė atsiliepime iš pradžių teigė, jog mokesčių įsiskolinimą planuojama padengti iki 2024 m. gruodžio mėn. pabaigos, o vėliau – iki 2025 m. sausio 31 d., nustatęs, kad apeliantės galimybė atsiskaityti su VMI ir VSDFV priklauso ne nuo apeliantės valios, o nuo kitos bendrovės (UAB „Astana“) atsiskaitymo su apeliante, padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad iki 2025 m. sausio 31 d. minėti įrodymai galėtų būti pateikti.
53. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1541-794/2025 pagal 2025 m. sausio 20 d. gautą ir 2025 m. sausio 30 d. priimtą ieškovės UAB „Gilesta“ ieškinį dėl skolos, nuostolių ir netesybų priteisimo, pareikštą atsakovei UAB „Astana“, kuri 2025 m. vasario 7 d. pateikė prašymą į bylą trečiuoju asmeniu atsakovės pusėje įtraukti RUAB „Statybų taktikos grupė“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi ginčas dėl atsiskaitymo už statybos rangos darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), persikėlė į teismą ir iki 2025 m. sausio 31 d. apeliantė nebūtų gavusi įrodymų, kad UAB „Astana“ atsiskaitys su apeliante ir ši iki 2025 m. sausio 31 d. padengs einamųjų mokesčių įsiskolinimą. Be to, nėra galimybės prognozuoti, kada šis ginčas pasibaigs ir atsiras apeliantei galimybė iš UAB „Astana“ gauti 65 756,46 Eur ar 70 443,86 Eur (apeliantės teismui pateiktame UAB „Astana“ laiške teigiama, kad UAB „Astana“ apeliantei skolinga 65 756,46 Eur (6 t., b. l. 179), o apeliantė VSDFV pateiktame 2025 m. sausio 2 d. prašyme tiesiogiai iš UAB „Astana“ sąskaitų išieškoti apeliantės turimą skolą nurodoma, kad UAB „Astana“ apeliantei skolinga 70 443,86 Eur (7 t., b. l. 73)). Be to, ieškinį pateikė ne pati UAB „Astana“, kuri, apeliantės teigimu, neatsiskaito su apeliante dėl to, kad negauna apmokėjimo iš UAB „Gilesta“, o UAB „Gilesta“, teigianti, jog UAB „Astana“ pasišalino iš objekto nebaigusi darbų. Taigi apeliantės nurodytos aplinkybės stokoja pagrįstumo ir neatrodo užtikrintos.
54. Kaip nepagrįsti atmestini atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo pareikalauti papildomų įrodymų iš apeliantės, jei manytų, jog byloje esantys duomenys nėra pakankami padaryti išvadą, kad nėra pagrindo nutraukti restruktūrizavimo bylą. Nors nemokumo bylose teismo vaidmuo aktyvesnis nei įprastose ginčo teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, tačiau tai nepaneigia šalių rungimosi principo ir pareigos kiekvienai iš šalių įrodyti savo teiginius, todėl pats juridinis asmuo, kuriam inicijuojamas nemokumo (restruktūrizavimo ar bankroto) procesas, turi būti aktyvus ir pateikti teismui visus tokio klausimo nagrinėjimui reikšmingus duomenis. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendžiant nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, mokumo ir gyvybingumo pagrindimo našta perkeliama juridiniam asmeniui, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą ar restruktūrizavimo bylą (CPK 12, 178 straipsniai), todėl nagrinėjamu atveju būtent apeliantė turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį, gyvybingumą, vykdomą veiklą (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-60-567/2025).
55. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino apeliantės gaunamas pardavimo pajamas. Nors apeliantė kritikuoja pirmosios instancijos teismą, kad šis nepagrįstai akcentavo tik iš su UAB „Vilniaus kiemas“ sudarytos sutarties gaunamas pajamas, kurios siekia po 20 000 – 25 000 Eur per mėnesį, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantės nurodytos, vienintelės šiuo metu vykdomos rangos sutarties (apeliantės su UAB „Vilniaus kiemas“ 2023 m. rugsėjo 1 d. sudarytos rangos sutarties Nr. VK-STG_2023-09-01) terminas – iki 2024 m. gruodžio 31 d. (6 t., b. l. 180–184). Duomenų apie tai, kad šis terminas pratęstas, byloje nėra, taip pat nėra ir duomenų apie kitas apeliantės sudarytas ir vykdomas sutartis. Be to, restruktūrizavimo plane buvo planuojama pirmaisiais restruktūrizavimo metais uždirbti 1 537 380 Eur pardavimo pajamų (4 t., b. l. 50), tačiau akivaizdu, kad net ir sudėjus apeliantės iki 2024 m. spalio 31 d. sugeneruotas 639 453 Eur pardavimo pajamas su apeliantės potencialiomis pardavimo pajamomis įvardintais 356 804 Eur (suma už darbus, kuriems dar nepasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktai bei neišrašytos sąskaitos faktūros) ir pridėjus iš UAB „Vilniaus kiemas“ gaunamas pajamas, ji restruktūrizavimo plane numatyto tikslo nepasiekė ir atotrūkis tarp planuotų gauti pardavimo pajamų ir realiai gautų pardavimo pajamų yra itin ženklus. Tai suponuoja išvadą, kad apeliantės generuojamos pajamos nėra pakankamos ne tik atsiskaityti su VSDFV ir VMI (sumokėti einamuosius mokesčius), tačiau ir ateityje įvykdyti restruktūrizavimo planą.
56. Pažymėtina, kad apeliantė iki šios nutarties apeliacinės instancijos teisme priėmimo nėra padengusi įsiskolinimo VSDFV ir VMI, šie įsiskolinimai didėja ir tęsiasi ilgiau nei 4 mėnesius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo egzistuojant JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindą ir dėl to apeliantės restruktūrizavimo bylą pagrįstai nutraukė. Atskirojo skundo argumentai, kad apeliantė nėra nutraukusi veiklos, kad tebeturi išlaikiusi darbuotojų „bazę“, kad jos finansiniai rodikliai lyginant su ankstesnių metų finansiniais rodikliais yra kiek pagerėję, ar apeliantės vadovės subjektyvus vertinimas, jog apeliantė turi realią galimybę per likusį plano laikotarpį stabilizuoti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais plane numatyta apimtimi, nepaneigia šio restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindo. Net jei vieši duomenys apie apdraustųjų (darbuotojų) skaičių nėra tikslūs (apeliantė teigia tebeturinti 13 darbuotojų, o šiuo metu aktualus valstybiniu socialiniu draudimu apdraustųjų asmenų skaičius viešai prieinamais duomenimis nurodomas 0), tai nekeičia fakto, kad apeliantė turi įsiskolinimą VSDFV, nedengiamą daugiau nei 4 mėnesius.
Dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo
57. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal JANĮ 114 straipsnio 3 dalį teismas turi pareigą, nutraukdamas restruktūrizavimo bylą, spręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokia pareiga teismui kyla dėl to, kad nesant jokio objektyvaus pagrindo tikėtis, jog restruktūrizavimo procesu siekiami tikslai bus pasiekti ateityje, t. y. nutraukus restruktūrizavimo bylą, operatyviai turi būti pereinama prie kitos galimos priemonės – bankroto bylos iškėlimo svarstymo, nes, laiku nepašalinus nemokaus rinkos dalyvio iš rinkos, bus daroma žala kreditoriams ir bendrovei bei didinami jos įsiskolinimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-251-450/2022).
58. JANĮ 114 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą ir ta pačia nutartimi iškelia bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent vienas šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų.
59. Juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis), t. y. nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios dvi sąlygos nėra kumuliatyvios, pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas apeliantės nemokumą konstatavo padaręs išvadą, kad apeliantė yra nemoki abiem šiais pagrindais.
60. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
61. Nors apeliantė pirmosios instancijos teismo atliktus realiai turimo turto ir įsipareigojimų santykio skaičiavimus kvestionuoja tuo aspektu, kad, apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog pagal restruktūrizavimo plano projektą apeliantei reikėtų padengti ne visus teismo nutartimi patvirtintus kreditorių reikalavimus (989 011,13 Eur), o tik dalį jų (kiek daugiau nei 379 827,20 Eur) pagal plane numatytas kreditorių taikomas nuolaidas, tačiau pirmosios instancijos teismui pagrįstai konstatavus vieną iš apeliantės restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindų egzistavimą ir atitinkamai tuo pagrindu restruktūrizavimo bylą nutraukus, vertinant apeliantės (ne)mokumo klausimą ir sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas jai iškelti bankroto bylą, restruktūrizavimo planas ir jame patvirtinti įsipareigojimai ir kreditorių suteiktos nuolaidos (jei kreditorių reikalavimų nebuvo atsisakyta kita forma) nebėra teisiškai reikšmingi ir teismas turi atlikti įprastą apeliantės turto ir įsipareigojimų santykio bei gyvybingumo vertinimą. Būtent tai nagrinėjamu atveju ir padarė pirmosios instancijos teismas.
62. Juridinio asmens gyvybingumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Vertinant gyvybingumo sąlygą, teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniam asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Taip pat vertinant gyvybingumą, reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad juridinio asmens gyvybingumui įvertinti, be kita ko, reikšminga nustatyti, kaip juridinis asmuo vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (moka darbo užmokestį) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).
63. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš apeliantės finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d. nustatęs, kad apeliantė turi 559 976 Eur turto, iš kurio – 8 323 Eur ilgalaikio turto ir 550 537 Eur trumpalaikio turto, bendrovės skolos, remiantis byloje esančiais duomenimis, sudaro 989 011,13 Eur (patvirtinti finansiniai reikalavimai) (tarpinio balanso duomenimis – įsipareigojimai yra 1 420 091 Eur), padarė išvadą, jog apeliantė negali įvykdyti turtinių prievolių, kurių vykdymo terminas yra suėjęs, jos įsipareigojimai viršija turimo turto vertę, t. y. bendrovės finansiniai sunkumai (įskaitant negalėjimą sumokėti einamuosius mokesčius) nėra laikini ir bendrovė yra nemoki (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kvestionuoja jas aktyvaus teismo vaidmens nemokumo bylose aspektu, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas nesiekė išreikalauti apeliantės atsiliepime į prašymą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, kurie turi esminę reikšmę sprendžiant dėl atsakovės gyvybingumo ir galimybių ateityje sėkmingai vykdyti veiklą, neatsižvelgė į apeliantės veiklos specifiškumą, darbų sezoniškumą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka.
64. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungimosi principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-241/2018; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).
65. Tos pačios taisyklės taikomos ir sprendžiant restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą – mokumo pagrindimo našta perkeliama juridiniam asmeniui, todėl būtent jis turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo pakankamą finansinę padėtį. Taigi, apeliantė, siekdama pagrįsti restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindų nebuvimą ir išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad bendrovė realiai vykdo veiklą, dirba pelningai, turto turi daugiau nei pradelstų įsipareigojimų ir gali laiku įvykdyti turtines prievoles (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-60-567/2025). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad aktyvus teismo vaidmuo neatleidžia šalių nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, o teise rinkti įrodymus teismas naudojasi tuo atveju, kai byloje pateiktų įrodymų nepakanka esminėms aplinkybėms, kad byla būtų išspręsta teisingai, nustatyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1258-798/2019). Taigi aktyvus teismo vaidmuo nemokumo procese įrodymų rinkimo aspektu negali paneigti pačios šalies pareigos įrodyti savo teiginius ir kartu šią šalies pareigą perkelti teismui.
66. Pirmosios instancijos teismas, 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi, priėmęs kreditorės prašymą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, įpareigojo apeliantės administracijos vadovą per 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įteikimo dienos, pateikti teismui šiuos duomenis ir dokumentus: 1) aktualius juridinio asmens kreditorių ir skolininkų sąrašus; 2) juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui; 3) kitą informaciją, reikšmingą sprendžiant dėl įmonės (ne)mokumo.
67. Vykdant pirmosios instancijos teismo įpareigojimą kartu su atsiliepimu į prašymą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo teismui buvo pateikti atitinkami apeliantės dokumentai (dokumento registracijos Nr. DOK-43254), vėliau prašoma bylos nagrinėjimą atidėti tikslu surinkti kitus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apeliantės nurodytas aplinkybes ir faktinę situaciją, apeliantės prašymo atidėti bylos nagrinėjimą netenkino, motyvuodamas tuo, kad nėra tikimybės, jog apeliantė įrodymus galėtų pateikti. Šios aplinkybės atskirajame skunde nėra paneigtos.
68. Atskirajame skunde nurodoma, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d. apeliantės pardavimo pajamos siekė 639 453 EUR (pajamos už atliktus darbus, kuriems kol kas neišrašytos sąskaitos faktūros (sąskaitos bus išrašytos galutinai atlikus ir pridavus darbus, sudarė 356 804 EUR). Iš nurodytų aplinkybių nėra aišku, kiek realiai įmonė gavo pajamų – 639 453 Eur ar 356 804 Eur, nes pateikti įrodymai šių aplinkybių nepatvirtina. Be to, iš pateiktos 2024 metų pardavimo analizės matyti, kad apeliantė turėjo reikšmingesnius pardavimus tik keturiems verslo partneriams – UAB „Astana“ už 226 452,13 Eur (dėl apmokėjimo vyksta ginčas), UAB „Vilmstata“ už 208 043 Eur, UAB „Arnuva“ už 47 000 Eur ir UAB „Vilniaus kiemas“ už 153 897,35 Eur; kiti pardavimai yra gerokai smulkesni, tačiau konkrečių įrodymų, kiek bendrovė realiai gavo pajamų iš verslo partnerių, duomenų nepateikta. Atskirajame skunde iš esmės nėra pateikta jokių objektyvių duomenų apie bendrovės veiklos galimybes, vykdytinas sutartis, realiai prognozuojamas gauti pajamas ir pan. (CPK 178 straipsnis).
69. Kaip jau paminėta pirmiau, į bylą pateikti duomenys rodo, kad mokesčiai valstybei nemokami, skolos nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo išaugo 283 091 Eur, bendrovė dirbo nuostolingai (per 2024 metų pirmuosius 10 mėnesių patyrė 130 491 Eur nuostolį), nepateikta sutarčių ar susitarimų su UAB „Vilniaus kiemas“ ar kitais užsakovais, iš kurių matytųsi, kad apeliantė turi didelių statybos rangos užsakymų ir ketina juos įvykdyti už dideles sumas. Apeliantė pripažįsta, kad vertingo turto, iš kurio galėtų grąžinti skolas, neturi. Todėl bendrovės finansiniams rodikliams blogėjant, augant skoloms, dirbant nuostolingai bei ilgą laiką nemokant mokesčių valstybei pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė atsakovės restruktūrizavimo bylą ir iškėlė jai bankroto bylą.
Dėl procesinės bylos baigties
70. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias JANĮ nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens restruktūrizavimo bylos nutraukimo bei bankroto bylos iškėlimo pagrindus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliantės argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.