Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis

nerengdamas teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo M. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. RV-22- taikyti nuteistajam M. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. Š. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 138 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą – 14 metų laisvės atėmimo bausme.

2. Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme.

3. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2014 m. kovo 29 d., bausmės pabaiga – 2028 m. kovo 29 d. Komisijos posėdžio dieną, tai yra 2023 m. liepos 17 d., neatlikta bausmės dalis yra 4 metai 8 mėnesiai 16 dienų.

Motyvuojamoji dalis

5.3. Atlikus pakartotinio elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką visais atvejais (vos tik atvykus į kalėjimą) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka žema ir padaryta akivaizdi pažanga tos rizikos mažinimui.

5.4. Atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, pirmosios instancijos teismas suteikė ypatingą reikšmę nuteistojo M. Š. padarytam nusikaltimui ir neatliktai bausmės daliai, tačiau neįvertino žemos rizikos pakartotinai nusikalsti, nenurodė aplinkybių, kodėl nuteistojo asmenybė išlieka pavojinga, tačiau nusikalstamos veikos sunkumas nėra aplinkybė netaikyti lygtinio paleidimo, jei asmuo atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas.

5.5. Pirmosios instancijos teismas nevertino aukštos nuteistojo motyvacijos dirbti, to, kad nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio pabaigos nuteistasis dirbo, be to, įkalinimo įstaigoje įgijo ne vieną specialybę. Šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja išimtinai teigiamai.

5.6. Nuo 2022 m. balandžio 30 d. M. Š. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, o tai reiškia, kad jis turi teisę išvykti už įkalinimo įstaigos ribų be sargybos. Išvykų metu nebuvo fiksuota pažeidimų. Iš savo gaunamo darbo užmokesčio dengia civilinius ieškinius. Neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, 13 kartų skatintas, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius.

5.7. Nėra aišku, kokių tikslų siekiama netaikant lygtinio paleidimo. Be to, lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo būtų ir toliau prižiūrimas, jam taikomi suvaržymai.

6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Nuteistojo M. Š. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, atliekantys terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Būtina pažymėti, nuteistųjų resocializacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu. Nusikalstamo elgesio rizika vertinama vadovaujantis laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus ir (ar) Probacijos tarnybos direktoriaus aprobuotomis metodikomis ir programomis. Vieni svarbiausių resocializacijos tikslų yra užtikrinti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją, mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (BVK 52 straipsnio 1, 2 dalys). To paties straipsnio 3 dalyje yra aptartos nuteistųjų resocializacijos priemonės, kurios yra taikomos resocializuojant nuteistuosius. Taigi, nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumo vertinimas taip pat yra svarbus sprendžiant dėl to, ar nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.

8. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą, nenustatė. Nutartis yra argumentuota, priimta įvertinus visas, tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias ir lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo klausimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytų reikalavimų.

9. Nekyla abejonių dėl to, kad M. Š. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Kaip nurodyta pirmiau, lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką.

10. Nuteistajam M. Š. 2023 m. birželio 13 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-22-5774 nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vis dėl to, net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti analizuojamas nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei tai, ar pritaikius lygtinį paleidimą, bus įgyvendinti bausmės tikslai. Konstatuoti, kad M. Š. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti jam atlikus mažiau nei 10 metų laisvės atėmimo bausmės iš paskirtų 14 metų laisvės atėmimo, kai viena iš jo padarytų nusikalstamų veikų yra labai sunkus nusikaltimas, dar nėra pagrindo. Tokią išvadą visų pirma leidžia daryti aplinkybė, kad M. Š. buvo nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą už tai, kad nužudė tris žmones ir dviem žmonėms nesunkiai sutrikdė sveikatą. Tai, kad atlikta bausmė vis dėl to dar nėra pakankama patvirtina ir tai, kad atlikto vertinimo metu M. Š. nors ir nemenkina savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau diskutuoja dėl jam pritaikyto straipsnio. Nors nuteistasis šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka pusiaukelės namuose, dirba, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, palaiko ryšius su savo artimaisiais, civilinius ieškinius atlygina iš gaunamo atlyginimo, vykdo individualiame resocializacijos plane nurodytas priemones, kas neabejotinai rodo nuteistojo pastangas valdyti kriminogeninius veiksnius ir yra palankiai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau vien šios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu M. Š. atžvilgiu taikant lygtinį paleidimą, bus įgyvendinti bausmės tikslai.

11. Vien aplinkybės, kad M. Š. vykdo individualiame plane nurodytas priemones, o bausmės atlikimo metu jis nepažeidžia nustatytų taisyklių dar nereiškia, kad yra pagrindas jam taikyti lygtinį paleidimą. Tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga, o ne išimtinė sąlyga dėl kurios būtų galima taikyti lygtinį paleidimą.

12. Šiame kontekste svarbu ir tai, jog M. Š. už vieną labai sunkų nusikaltimą ir vieną apysunkį nusikaltimą, buvo paskirta viena subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis prašo taikyti jam lygtinį paleidimą atlikus mažiau nei 1/3 bausmės, taikant intensyvią priežiūrą. Nuteistasis yra atlikęs mažiau nei 10 metų laisvės atėmimo bausmės iš jam paskirtų 14 metų laisvės atėmimo bausmės ir nors šiuo atveju lygtinis paleidimas būtų taikomas su intensyvia priežiūra, tačiau tokios trukmės laisvės atėmimo bausmės atlikimas, palyginus jį su nusikalstamų veikų sunkumu, ypač vertinant tai, kad M. Š. vairuojant automobilį, kuris yra laikomas padidinto pavojaus šaltiniu, nuteistajam būnant neblaiviam, buvo nužudyti trys žmonės ir dviem žmonėms buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, gali sudaryti nebaudžiamumo arba per švelnaus baudžiamumo įspūdį. Nors lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau taikant lygtinį paleidimą taip pat turi būti atsižvelgiama ir į bausmės tikslus, o šiuo atveju, taikant M. Š. lygtinio paleidimo institutą, jie nebūtų pasiekti.

13. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuota, jog pats nuteistasis teigia užaugęs socialiai atsakingoje šeimoje, bausmės atlikimo metu jis buvo sudaręs dvi santuokas, tačiau pats nurodo, jog tai buvo formalumas. Bausmės atlikimo metu bendrauja su šeimos nariais, šiuo metu turi gyvenimo draugę, su kuria palaiko artimus santykius, kaip nurodo skunde, (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus. Vis dėl to, šių aplinkybių negalima laikyti apsauginiu veiksniu, kadangi net ir turėdamas stiprius socialinius ryšius, M. Š. vis tiek padarė nusikalstamas veikas.

14. Taip pat itin svarbu tai, kad anksčiau M. Š. taip pat buvo teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką (viešosios tvarkos pažeidimas, susimušant su kitais asmenimis). Ir nors bausmės atlikimo metu impulsyvus elgesys nėra stebimas, tačiau vertinant tai, kad šiuo metu M. Š. yra iš esmės struktūruotoje aplinkoje, kurioje jo elgesį kontroliuoja ne tik jis pats, bet ir įkalinimo įstaigoje nustatytos griežtos taisykles, ir kur jis yra atidžiai prižiūrimas, kyla pagrįstų abejonių, ar būdamas laisvėje, jis vėl nepasiduos impulsui padaryti kitą nusikalstamą veiką.

15. Pritartina skunde nurodytam argumentui, kad nuteistojo M. Š. darbinė motyvacija jį apibūdina išimtinai teigiamai, tačiau tai nėra vienintelis veiksnys, dėl kurio būtų pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Vis dėl to, iš M. Š. yra priteistas ne vienas civilinis ieškinys, kuriuos jis turi atlyginti. Taigi, šiuo atveju darbinė motyvacija ir darbas, atliekant bausmę, yra svarbūs ne tik siekiant būti paleistam lygtinai bet ir siekiant realiai atlyginti civilinius ieškinius. Šiame kontekste, svarbu tai, kad kaip nurodė nuteistasis, jis dirbo nuo 2015 metų, taigi, beveik visą bausmės atlikimo laiką, tačiau atlikęs du trečdalius paskirtos bausmės dar yra atlyginęs ne itin didelę dalį iš jo priteistų civilinių ieškinių. Be to, kyla pagrįstų abejonių, ar M. Š. paleidus lygtinai, jis iš tiesų dirbs arba dirbs legaliai, kadangi konkrečių įsidarbinimo dokumentų jis nepateikė, teigė, kad dirbs pas patėvį. Šiuo atveju taip pat svarbu pažymėti, kad M. Š. iki įkalinimo ir nusikalstamos veikos padarymo taip pat dirbo, taigi, šiuo atveju darbinė motyvacija negali būti išimtine aplinkybe, dėl kurios būtų pagrindas M. Š. taikyti lygtinį paleidimą.

16. Aplinkybės, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, turės gyvenamąją vietą taip pat negalima vertinti išimtinai teigiamai, kadangi darydamas nusikalstamas veikas jis taip pat turėjo gyvenamąją vietą, tačiau tai nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų darymo. Be to, M. Š. neatliktos bausmės dalis yra 4 metai 8 mėnesiai 16 dienų, įvertinus visas išvardintas aplinkybes, tokia neatliktos bausmės dalis, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o bausmės tikslai jau yra pasiekti. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Įvertinus visus nuteistąjį M. Š. charakterizuojančius duomenis spręstina, kad jo elgesys dar nespėjo tiek pakisti, kad nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių pakaktų konstatuoti jog būdamas laisvėje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų. Pataisos procesas tęstinas pataisos įstaigoje.

17. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo M. Š. taip pat svarbu tai, kad vertinimo metu buvo nustatyti penki dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, būdingas rizikingas / pavojingas elgesys, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Šie dinaminiai veiksniai gali būti dar labiau sumažinti. Be to, pažymėtina, kad bausmės atlikimo metu M. Š. elgesys nebuvo vien tik teigiamas, vis dėl to, jis yra gavęs drausminę nuobaudą ir nors šiuo metu ji yra išnykusi, tai neleidžia teigti, kad bausmės atlikimo metu jo elgesys buvo išimtinai teigiamas.

18. Lygtinis paleidimas M. Š. atžvilgiu gali būti taikomas tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Atsižvelgiant į visų nustatytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti. Teismas pritardamas apylinkės teismo išvadai konstatuoja, kad pataisos procesas nuteistajam M. Š. turi būti tęsiamas.

19. Aukštesnės instancijos teismas susipažinęs su pateiktos bylos medžiaga ir skundo argumentais, konstatavęs, kad priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas BPK, BVK reikalavimų bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų principų, nepažeidė, taip pat pasisako dėl nuteistojo skunde nurodytų argumentų dėl tarptautinių teisės aktų ir teisminės praktikos nesilaikymo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tas aplinkybes, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes. M. Š. skunde nurodomos teismų nutartys, kuriose lygtinis paleidimas taikytas, nėra reikšmingos, kadangi šių bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamoje byloje esančioms.

20. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo ją naikinti skunde išdėstytais motyvais, todėl ji paliekama galioti, skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.