- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-10-29
- Bylos Nr.
- A2.9.-4465-843/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03854-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Pažeidėjas
- L. L.
- Kategorijos
- 48.8pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja A. Ž. 2014-03-21 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 13P-9304377-14, kuriame nurodė, jog L. L. 2014 m. vasario 28 d., apie 19.59 val., (duomenys neskelbtini), melagingai iškvietė policijos pareigūnus, pranešė, kad smurtauja, sumušė sūnus. Ši veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 186 straipsnį.
Teismo posėdžio metu L. L. savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad pastaruosius metus turi problemų su sūnumi, kuris jau metai serga depresija, girtuokliauja ir smurtauja, jinai jį išlaiko, jam trūksta pinigų, todėl jis iš jos reikalauja, smurtauja ir rėkia, ji niekam negali pasiskųsti. Vasario 28 d., penktadienį, ji grįžo po darbo ir prasidėjo ginčai dėl pinigų, sūnus prispaudė ją prie sienos. Ji neskambino. Ji kartą skambino ir kvietė pagalbą, bet ne tą dieną, tą dieną į policiją neskambino, gal kaimynė iškvietė, nes pamatė ją lauke su pižama. Pareigūnai buvo atvažiavę. Ji jau miegojo, sūnus pasakė, kad atvažiavo policija. Byloje nurodytas jos telefono numeris, telefonas buvo prie jos. Kai atvažiavo policija, namuose buvo ji, bet jau miegojo, jos tėvas ir jos sūnus Jevgenijus, kito sūnaus nebuvo namuose. Ji nebuvo neblaivi, ji negali vartoti alkoholio. Teismo posėdžio metu išklausius Bendrojo pagalbos centro pateiktą garso įrašą L. L. nurodė, jog garso įraše ne jos balsas. Be jos daugiau moterų namuose nebuvo, mano, kad skambino kaimynė. Namuose nuolat vyksta smurtas, bet ji niekada nesiskundžia. Jai buvo nesaugu. Tą dieną ji su sūnumi ginčijosi dėl pinigų, ji tą vakarą namo parnešė maistą, o ne pinigus. Tą vakarą ji nekvietė policijos, tą dieną jos telefono numeris nebuvo užfiksuotas. Po to, kai buvo atėjęs pareigūnas, ji pasižiūrėjo, ar iš jos telefono buvo skambinta 112, bet skambinta nebuvo. Kai pareigūnas klausė, ji sakė, kad neskambino. Užfiksuoto numerio ji nežino. Mano, kad gal kaimynė skambino, nes kaimynai žino, jog sūnus prieš juos smurtauja, kad jie ne sykį lauke su naktiniais stovėjo.
Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą L. L. nurodė, jog nesutinka su terminu „melagingai iškvietė policiją“. Pareigūnai atvykę į jos butą apkaltino ją, kad ji yra neblaivi, ji buvo įžeista, dėl to pokalbis neįvyko. Jos mobilaus telefono numeris – (duomenys neskelbtini) (b. l. 3).
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas I. L. nurodė, jog L. L. yra jo mama. Apie įvykį jam žinoma, jog mama tą dieną buvo išgėrusi ir buvo iškviesta policija. Nežino, kas iškvietė policiją, nes tuo metu buvo teatro būrelyje. Jam paskambino mama ir pasakė, kad atvažiavo policija ir ją melagingai apkaltino. Grįžęs rado mamą ir ją pažadino, ji verkė, sakė, kad jai pasakė, kad ji iškvietė policiją, nors jos nekvietė. Kiek žino, namuose buvo jo brolis, senelis ir mama. Mama naudojasi savo numeriu (duomenys neskelbtini), tai nuolatinis jos numeris. Kada ji skambino, tiksliai nepasakys. Apie smurtą kalbos nebuvo, mama sakė, kad tą vakarą prieš ją smurtas nebuvo naudotas, bet pas juos šeimoje yra problema, brolis serga alkoholizmu, tai jis kartais smurtauja. Mama nemėgėja išgerti, bet jos draugės vyras buvo miręs, dėl to ji buvo išgėrusi. Nežino, kas įvyko, kai atvažiavo policija.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas V. T. nurodė, kad įvykį atsimena, patvirtina tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. L. L. pasakojo, kad išvis nekvietė policijos, pradėjo juos varyti iš buto. Tada jie susiskambino su budėtoju, jis perskambino į skambinusį telefono numerį ir tada prie jų suskambo L. L. telefonas. Po to ji nieko labai ir nekomentavo, tik juos išvarinėjo iš buto. Jautėsi stiprus alkoholio kvapas, L. L. veiksmai buvo nekoordinuoti. Kiek atsimena, sūnus tuo metu buvo bute, sakė, kad nieko nebuvo. Neaišku, kodėl motina skambino. Jei sūnus buvo išgėręs, tai nesijautė. Nežino, ar jam buvo žinoma apie policijos iškvietimą. L. L. paaiškino, kad išvis nekvietė policijos, dėl jokio smurto nieko nesakė. L. L. buvo su pižama ar chalatu.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas V. P. nurodė, kad L. L. negalėjo paaiškinti, kodėl kvietė policiją, todėl jis skambino budėtojui ir klausė, ar tikrai tuo adresu buvo iškvietimas. Budėtojas atsakė, kad taip, ir paskambino į L. L. telefoną, kuris suskambėjo, jie pasakė budėtojui, kad girdisi skambinantis telefonas. Iš L. L. išvaizdos sprendė, kad ji buvo girta, nes nesiorientavo aplinkoje, o sūnus buvo blaivas. Neatsimena, ar L. L. patvirtino, kad skambėjo jos telefonas. Smurto požymių nesimatė. L. L. nieko nekalbėjo apie smurto vartojimą. Sūnus jį su porininku V. T. įleido į butą, o ji juos išstūminėjo, įžeidinėjo, sakė, kad nekvietė, sūnus dar ją ramino, kaip pradėjo juos stumdyti, juokėsi iš motinos, sakė nesupranta, kodėl ji kvietė policiją, sakė, kad tai ne pirmas kartas. L. L. lygtai buvo apsirengusi džinsais. Buvo klausta, ar yra smurtaujama, bet apie smurtą niekas neužsiminė, iš karto ant jų buvo pradėta rėkti, varyti. Neatsimena, ar ant kūno matėsi smurto požymiai. Jei būtų matęsi, būtų surašytas tarnybinis pranešimas iš karto.
V. P. 2014 m. vasario 28 d. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės (b. l. 5).
Policijos registruojamų įvykių registre 2014-02-28, 19.59 val., registruotas pranešimas, jog neblaivi pranešėja teigia, kad sūnus smurtauja, pokalbis atsijungė, daugiau informacijos nepateikė. Nurodytas vietos adresas (duomenys neskelbtini). Patrulio atvykimo laikas – 2014-02-28, 20.11 val. Taip pat gauta papildoma informacija apie patikrinimą, kad melagingas, tarnybinis pranešimas pateiktas policijos komisariatui (b. l. 6).
Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2014-04-22 rašte Nr. 41D(V)-411 nurodyta, jog 2014-02-28 Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užregistruoti du skambučiai iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 16). Pateiktoje minėtų skambučių skaitmeninėje garso įrašų kopijoje užfiksuota, kaip 2014-02-28, 19.57 val., buvo skambinta bendruoju pagalbos telefonu 112 ir apie 10 s tyliai girdisi kažkokie balsai, niekas garsiai nekalba, taip pat užfiksuota, kaip po keliolikos sekundžių tas pats numeris vėl paskambina bendruoju pagalbos telefonu 112 ir vyriškas balsas pasako, jog jo mama labai nori su jais pakalbėti, tuomet pasigirsta moteriškas balsas, kuris kelis kartus ramiai pakartoja adresą - (duomenys neskelbtini), taip pat kelis kartus pakartoja, kad sūnus prieš ją smurtauja, tada operatorius moters paklausia, ar jai reikalinga policija, ji atsako, kad taip, operatorius taip pat kelis kartus paklausia moters, ar ji prieš tai jau skambino, kvietė kažką ar ne, o ji atsako, kad nesupranta ir pokalbis nutrūksta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs visumą šių byloje surinktų įrodymų, sprendžia, kad jais remiantis nėra pagrindo konstatuoti administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas faktines aplinkybes, jas vertinant kaip ATPK 186 straipsnyje aprašytą administracinį teisės pažeidimą.
ATPK 186 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už žinomai melagingą priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą. Bendrojo pagalbos telefono paskirtis yra nustatyta Lietuvos Respublikos bendrojo pagalbos centro įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad bendrasis pagalbos telefono numeris 112 yra Nacionaliniame telefono ryšio numeracijos plane nurodytas vienas telefono ryšio numeris, skirtas pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialioms, nematerialioms ar kitoms vertybėms ir, jei reikia, iškviesti (išsikviesti) atitinkamoms pagalbos tarnyboms. ATPK 186 straipsnio dispozicijoje esantis terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, tai yra suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis N575-232/2012).
Byloje surinkti įrodymai, o būtent policijos pareigūno V. P. 2014-02-28 tarnybinis pranešimas, išrašas iš Policijos registruojamų įvykių registro, Bendrosios pagalbos centro pateikta informacija ir pateiktos skambučių skaitmeninės garso įrašų kopijos, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų I. L., V. T. ir V. P. parodymai, taip pat iš dalies ir pačios L. L. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai patvirtina, kad 2014-02-28, apie 19.59 val., buvo paskambinta į Bendrosios pagalbos centrą iš telefono numerio +(duomenys neskelbtini), kad moters buvo nurodyta, jog (duomenys neskelbtini), sūnus smurtauja prieš motiną, kad reikalinga policija, ir taip pat, jog minėta informacija nepasitvirtino. Tačiau, teismo vertinimu, iš byloje surinktų duomenų negalima padaryti išvados, jog būtent pati L. L. paskambino Bendruoju pagalbos telefonu ir kad ji iš tikrųjų pateikė žinomai melagingą informaciją. L. L. teismo posėdžio metu nurodė, jog ji pati policijai protokole nurodytu laiku tikrai neskambino, nors paaiškino, kad jos namuose nuolat vyksta smurtas, kad vienas jos sūnus girtuokliauja ir smurtauja, tačiau ji niekam niekada nesiskundžia. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas I. L. nurodė, jog nežino, kas iškvietė policiją, mama jam sakė, kad atvažiavo policija ir ją melagingai apkaltino, nors kalbant su mama ji apie smurtą nekalbėjo, tačiau pas juos šeimoje yra problema, jo brolis serga alkoholizmu ir kartais smurtauja. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai policijos pareigūnai V. T. ir V. P. nurodė, jog L. L. teigė policijos nekvietusi, patvirtino, jog smurto požymių nesimatė, apie smurtą niekas neužsiminė. Kaip matyti iš Bendrojo pagalbos centro pateiktų garso įrašų, pirmasis telefonu su Bendrojo pagalbos centro operatoriumi pradeda kalbėti būtent vyras, kuris pasako, jog jo mama nori pakalbėti ir perduoda ragelį moteriai. Taigi duomenų, patvirtinančių, jog būtent pati L. L. paskambino Bendrojo pagalbos centro numeriu 112, byloje nėra. Teismo posėdyje apklaustų policijos pareigūnų V. T. ir V. P. nurodyta aplinkybė, jog patikrinus skambinusį telefono numerį, skambėjo būtent L. L. namuose esantis telefonas, neįrodo, jog skambėjo būtent pačiai L. L. priklausantis telefonas. Juo labiau, kad teismo posėdžio metu apklaustas jos sūnus I. L. nurodė, jog mama naudojasi nuolatiniu telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Be to, kaip girdėti iš garso įrašo, moteris pateikė informaciją, jog jos namuose jos sūnus prieš ją smurtauja, tačiau pati moteris nei policijos, nei greitosios, nei kitų specialiųjų tarnybų iškvietimo nereikalauja, tik operatoriui paklausus, ar reikalinga policija, atsako, kad taip. Šie duomenys leidžia teismui spręsti, jog policijos iškvietimas apie smurtą pranešusiai moteriai buvo daugiau įsiūlytas, nei jos pačios paprašytas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog tiek iš L. L., tiek iš liudytojo I. L. paaiškinimų matyti, jog iš tiesų L. L. sūnus J. L. kartais namuose smurtauja. Ir nors nurodytu adresu atvykę policijos pareigūnai negavo duomenų apie pavartotą smurtą, tai nereiškia, jog smurtas L. L. atžvilgiu nebuvo naudojamas ir Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užregistruotas skambutis prieštaravo jo paskirčiai, dėl ko reikėtų policijos pareigūnų iškvietimą pripažinti žinomai melagingu. Teismas išnaudojo visas galimybes apklausti visus nustatytus įvykio liudytojus ir kilusių abejonių pašalinti nepavyko. Todėl, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, jos vertintinos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad L. L. veikoje yra ATPK 186 straipsnyje aprašyto pažeidimo sudėtis, todėl byla jos atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
L. L. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti jos veikoje nesant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.