- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-14
- Bylos Nr.
- I-2146-554/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- A.D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2017 m. kovo 1 d. ir nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2017 m. spalio 25 d.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad Alytaus pataisos namuose (toliau – Alytaus PN) už padarytą pažeidimą buvo nubaustas 15 parų patalpinant jį į kamerų tipo patalpų 8 kamerą. Kameroje ant sienų buvo pelėsis, ant lubų grybeliai, tualetas buvo sulaužytas, higienos reikmenų nebuvo, buvo priverstas kamerą tvarkyti naudojant savo priemones ir rankšluosčius, pats pirko higienos priemones. Kameroje nebuvo vietos, kur pavaikščioti, ko pasėkoje pareiškėjas buvo priverstas 15 parų gulėti lovoje. Dėl tokių kalinimo sąlygų paskelbė bado akciją, administracija žadėjo, kad visi pažeidimai bus panaikinti per porą dienų. Bet atlikinėjant paskirtą nuobaudą jokių veiksmų administracija nesiėmė. Nurodė, kad ne kartą kreipėsi į Alytaus PN administraciją tiek žodžiu, tiek raštu.
Nurodė, kad praėjus daugiau kaip 8 mėnesiams vėl buvo nubaustas drausmine tvarka ir buvo 15 parų patalpintas į 11 kamerą. Kameroje buvo nuolat drėgna, kadangi už sienos yra įrengta pirtis. 11 kameroje visas 15 parų teko šalti, drabužiai nuolat buvo drėgni, sanitarinio mazgo kabinoje nuo sienų bėgto vanduo, kameroje nebuvo radiatoriaus. Teigė, kad šiame skunde neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, netinkamo pareigūnų elgesio, nuolatinių provokacijų. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė psichologinius ir fizinius nepatogumus.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Alytaus PN prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 13-17) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2017 m. kovo 1 d. pareiškėjas paskirtas į 8 kamerą, kurios plotas 6,45 kv. m, joje įrengta 1 miegamoji vieta, todėl pareiškėjui teko 6,45 kv. m. Nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2017 m. spalio 25 d. pareiškėjas paskirtas į 11 kamerą, kuri yra 12,14 kv. m ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms lovoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4,04 kv.m. Alytaus PN baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas. Remontas vyko keliais etapais. Dalis kamerų pradėta eksploatuoti 2009 m. sausio mėnesį, kita dalis – 2010 m. birželio mėnesį. Remonto metu visose baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo kamerose buvo pakeisti langai plastikiniais, durys, naujai įrengti tualetai, tualetuose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija ir apšvietimas, prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Kameros aprūpintos naujais baldais ir inventoriumi. Valymo priemones pareiškėjui būnant būryje išduodamo to būrio viršininkas, bausmę atliekant kamerų tipo patalpose taip pat išduodavo būrio viršininkas, iš kurio jis patekdavo į kamerų tipo patalpas.
Pažymėjo, kad pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų gyvenimo sąlygų nesikreipė. Alytaus PN atskirajame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą atitinkančią higienos normas visuose pataisos namuose. Kamerų tipo patalpos Nr. 8 ir Nr.11 ginčo laikotarpiu Visuomenės sveikatos centras netikrino. Uždarosios zonos kameros ventiliuojamos atidarius langus. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam kalint netinkamomis sąlygomis Alytaus PN KTP 8 ir 11 kamerose. Atsakovo pateikti duomenys patvirtina, jog 8 kameroje pareiškėjas buvo kalinamas nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2017 m. kovo 1 d., o 11 kameroje - nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2017 m. spalio 25, todėl byloje vertintini tik šie paminėti laikotarpiai.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildina iš to, jog kamerose nebuvo kur pasivaikščioti, todėl buvo priverstas gulėti lovoje.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 p. nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv.m. (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).
Administracinėje byloje esantys įrodymai (b. l. 13-14, 18, 22) patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2017 m. kovo 1 d. pareiškėjas gyveno 8 kameroje, kurios plotas 6,45 kv. m, joje įrengta 1 miegamoji vieta, todėl pareiškėjui teko 6,45 kv. m. gyvenamojo ploto. Nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2017 m. spalio 25 d. pareiškėjas gyveno 11 kameroje, kuri yra 12,14 kv. m ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms lovoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4,04 kv.m gyvenamojo ploto. Atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo ir konstatuoja, jog pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTĮ 56 str.).
Pareiškėjas teigia, kad 8 kameroje buvo pelėsis, grybelis, tualetas sulaužytas.
Byloje nepateikta įrodymų - Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų dėl Alytaus PN 8 kameros būklės. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento (toliau – ir Departamentas) 2017 m. gruodžio 19 d. rašto Nr. 2.1-1630(4.331.12) (b. l. 4-5) matyti, jog pareiškėjas į Departamentą su skundu dėl laikymo sąlygų Alytaus PN kreipėsi tik 2017 m. lapkričio 19 d. ir Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 5 punkto nuostatomis, skundo dėl sąlygų 8 kameroje nenagrinėjo, kadangi nuo pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos buvo praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Šiuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamąsias sąlygas 8 kameroje nėra objektyvios galimybės, todėl pareiškėjo argumentai dėl pelėsio, grybelio ir sulaužyto tualeto 8 kameroje atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad 11 kameroje buvo drėgna ir šalta.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C.
Departamentas, 2017 m. gruodžio 8 d. atlikęs operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę kameroje Nr. 11, konstatavo, kad kameroje esantys langai atsidaro, yra pritaikyti natūraliam patalpos vėdinimui, santykinė oro drėgmė 54,1 – 56,1 procentų, oro temperatūra 18,4 – 18,6 ? C. Taigi, Higienos normos HN 134:2015 16 punkto nuostatos pažeistos nebuvo ir nėra pagrindo šiuo aspektu konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad valymo inventorius ir priemonės nuteistiesiems yra išduodami (b. l. 4-5, 32-34, 40-43, 19), todėl pareiškėjo argumentai, jog jis turėjo kamerą valyti su savo priemonėmis ir asmeniniais rankšluosčiais atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjo teiginys, jog jam nebuvo išduodami higienos reikmenys atmestinas kaip deklaratyvus ir abstraktaus pobūdžio, kadangi pareiškėjas konkrečiai nenurodė kokie higienos reikmenys jam nebuvo išduodami, neindividualizavo, kokios konkrečios neigiamos pasekmės jam dėl to kilo.
Pareiškėjo argumentai dėl pareigūnų netinkamo elgesio, nuolatinių provokacijų, yra abstraktaus pobūdžio, konkretūs atvejai nenurodyti, todėl, jų neįrodžius, nėra pagrindo pripažinti pagrįstais.
Nenustačius Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A.D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.