Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. B. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugpjūčio 29 d. priimtu nutarimu Nr. RV-23-7289 nutarta taikyti nuteistajam V. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 metų 1 mėnesio 28 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisijos nutarime nurodoma, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Bausmės atlikimo metu nuteistasis siekia save realizuoti darbinėje veikloje, labai aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir tikslinėse programose, nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, per bausmės atlikimo laiką 21 kartą paskatintas, dengia turimus finansinius įsipareigojimus bei vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas. Komisija pažymi ir tai, kad nuteistasis vyksta į trumpalaikes išvykas į namus, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko. Nuteistasis įsitraukia į resocializacijos procesą, elgesys yra nukreiptas į kriminogeninių poreikių mažinimą, todėl Komisijos nuomone, nuteistasis šiai dienai atitinka akivaizdžiai pažangai keliamus kriterijus

V. B. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 straipsnio 1 dalį, BK 150 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 11 punktą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi paskirta galutinė 16 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2011 m. spalio 27 d., bausmės pabaiga – 2027 m. spalio 27 d.

Anskčiau neteistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog lygtinio paleidimo taikymui yra būtini formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos). Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Šie du veiksniai yra neatsiejami ir vertinami kompleksiškai, sprendžiant ar lygtinio paleidimo instituto taikymas, esamu pataisos proceso momentu, jau yra galimas. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad teisė į lygtinį paleidimą yra išimtinė teisė. Net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgti į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą ir tik tada priimti atitinkamą sprendimą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. B., bausmės atlikimo metu, siekia save realizuoti darbinėje veikloje, labai aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir tikslinėse programose, nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, per bausmės atlikimo laiką 21 kartą paskatintas, dengia turimus finansinius įsipareigojimus bei vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, vyksta į trumpalaikes išvykas į namus, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko, įsitraukia į resocializacijos procesą. Ir nors šios aplinkybės nepaneigiamai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teismas pažymi, kad tinkamai elgtis laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra V. B. pareiga ir teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad įstaigos administracija įvertino teigiamą nuteistojo elgesį, nuteistasis yra išleidžiamas į trumpalaikes išvykas į namus.

Nors ir pritartina Komisijos išvadoms, jog jau egzistuoja formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, tai yra tai, kad nuteistasis jau yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo dalį, tačiau įvertinus visus bylos nagrinėjimui pateiktus duomenis, teismas negali vienareikšmiai spręsti, kad materialusis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą jau egzistuoja ir, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas keisti savo nusikalstamą elgesį.

Iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados matyti, kad po atlikto nuteistojo atžvilgiu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, nuteistojo rizika vertinama kaip atitinkanti kriterijų žemą ir ši rizika išliko nepakitusi nuo pirminio jos vertinimo. Tačiau, kaip minėta prieš tai, žema nusikalstamo elgesio rizika nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, todėl teismas įvertina visas teigiamas ir neigiamas nuteistojo elgesyje vyraujančias aplinkybes. Kas, vis tik, šiuo atveju įvertinus byloje esančius duomenis neleidžia daryti išvados, jog nuteistojo atžvilgiu materialusis pagrindas lygtinio paleidimo instituto taikymui jau egzistuoja. Tokią išvadą teismas daro sekančiai.

Šiuo metu nuteistojo elgesyje, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar vyraujantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys), turi reikšmės nuteistojo pakartotiniam nusikalstamam elgesiui ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai teigiamo pataisos proceso. Minėti veiksniai atskleidžia tai, kad nuteistojo elgesyje išskirtos probleminės sritys vis dar išlieka aktualios ir reikalauja papildomų nuteistojo veiksmų siekiant savo elgesį kreipti išimtinai teigiamos dinamikos link. Be to, nors šiuo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau ankstesniu bausmės atlikimo laikotarpiu buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Ir nors per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis skatintas 21 kartą, tačiau ši aplinkybė nesudaro absoliutaus pagrindo spręsti, kad pataisos procesas asmenį paveikė taip, kad išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Atsižvelgiant į aptartą, nuteistojo elgesys įstaigoje ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti maksimaliai koreguojamas taip, kad nekiltų abejonės dėl jo daromos akivaizdžios pažangos, todėl nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas ir privalo būti tęsiamas jam esant struktūruotoje aplinkoje.

Pažymėtina ir tai, jog Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistojo elgesyje yra nustatyti ir riziką pakartotinai nusikalsti mažinantys apsauginiai veiksniai, o būtent tai, kad ryšių su artimaisiais palaikymas, patvirtinta gyvenamoji vieta, motyvacija darbinei veiklai. Tačiau teismas šių aplinkybių nelaiko itin išskirtinai saugančiomis nuo pakartotinio nusikalstamumo. Tai, kad nuteistasis dirba ir turi teigiamą darbinę motyvaciją, iš esmės teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau darbine motyvacija nuteistasis pasižymėjo ir iki atliekant laisvės atėmimo bausmę, o dėl jo įvykdytų nusikalstamų veikų, nuteistasis turi itin didelius finansinius įsipareigojimus, kurių savanoriškai nedengia. Šią aplinkybę patvirtina byloje esanti Lietuvos kalėjimų tarnybos finansų skyriaus pažyma apie gautus vykdomuosius raštus, iš kurios matyti, kad nuteistasis privalo išmokėti 40 595 Eur sumą išieškotojams, išieškota – 6138 Eur, savanoriškai skolų nedengė. Be kita ko, byloje nėra duomenų apie patvirtintą įsidarbinimo galimybę galimo lygtinio paleidimo atveju, kas galėtų nuteistajam suteikti finansinį stabilumą bei palengvinti socialinė integraciją į visuomenę. Esant šiai aplinkybei kyla pagrįsta abejonė dėl sėkmingos darbinės integracijos, kas gali lemti nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis ir iki atliekant laisvės atėmimo bausmę nebuvo susidūręs su specifiniais sunkumais dėl gyvenamosios vietos, todėl ir lygtinio paleidimo atveju turima gyvenamoji vieta nėra vertinama išskirtinai. Be to, ir iki atliekant laisvės atėmimo bausmę nuteistasis turėjo palaikančius socialinius ryšius, tačiau nei ši, nei prieš tai aptartos aplinkybės nuteistojo nesulaikė nuo priešingų teisei veiksmų, dėl ko nuteistasis ir atlieka laisvės atėmimo bausmę. Tai, kad nuteistasis neigiamai vertina savo gyvenimo būdą bei sukeltas pasekmes ir šiuo metu reiškia palankias nuostatas savęs realizavimui socialiai priimtinai būdais laisvėje, atskleidžia, jog nuteistasis yra linkęs keisti savo elgesį, tačiau vertinant tai nustatytų dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, nėra laikyta išskirtinai teigiamai charakterizuojančia aplinkybe, kuri leistų daryti išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas yra akivaizdus ir toliau tęsti bausmę nuteistasis gali būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Priešingai, kaip jau aptarta aukščiau, aptartų aplinkybių visuma, leidžia daryti išvadą, jog dar nėra pagrindo nuteistojo elgesį koreguoti taikant lygtinį paleidimą. Dabartinėje pataisos stadijoje spręstina, jog įkalinimo bausmė turi būti tęsiama pataisos įstaigoje.

Atsižvelgiant į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo dar gana didelė neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat negali būti nevertinama. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Teismo vertinimu, V. B. neatliktos bausmės dalis (3 metai 1 mėnesis ir 28 dienos), kuri aukščiau aptartų duomenų ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės kontekste, dar laikytina itin didele, o įvertinus nuteistojo elgesyje vyraujančius dinaminius kriminogeninius veiksnius ir nenustačius duomenų apie nuteistojo daromą akivaizdžią pažangą maksimaliai koreguojant savo nusikalstamą elgesį, teismas konstatuoja, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje, nes nėra nustatyta materialaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, nuteistajam V. B. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą Nr. RV-23-7289.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. rugpjūčio d. nutarimą Nr. RV-23-7289 taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.