- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-14
- Bylos Nr.
- e2S-166-828/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-01676-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Atsakovas
- B. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės B. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-272-1056/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Soteras“ ieškinį atsakovei B. G. dėl skolos,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Soteras“ ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti 9125 Eur skolos, 138,75 Eur kompensacinių palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sulaikyti B. G. priklausantį turistinį automobilį.
2. Nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutartimi parduotas turistinis automobilis, nors ir nebėra registruotas atsakovės vardu, vis tik faktiškai yra atsakovės kaip pirkėjos žinioje, kas ir kokiu pagrindu šiai dienai valdo/naudoja įgytą automobilį nežinoma. Įvertinus, jog atsakovė automobilį pirko tam, kad šį nuomotų tretiesiems asmenims, tikėtina, jog automobilis gali būti ne tik išnuomotas, bet ir perparduotas. Tuo tarpu ieškovė, nesulaukusi skolos padengimo, galimai reikštų reikalavimą dėl restitucijos taikymo ir parduoto automobilio grąžinimo. Esant tokiai situacijai, kai nėra aišku, kur ir pas ką yra įgytas automobilis – ginčo objektas, juolab, jog atsakovė savo vardu automobilio nėra įregistravusi, dėl ko apriboti nuosavybės teisės nėra galimybės, protingiausia būtų pritaikyti sulaikyti atsakovei pagal pirkimo pardavimo sutartį priklausantį automobilį. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tikėtina, jog automobilio atgauti nebebūtų įmanoma, o skolos grąžinimas pasunkėtų. Be to, būtų nesąžininga ieškovės atžvilgiu, jei atsakovė automobilį nuomotų tretiesiems asmenims, gautų iš to pajamų, o ieškovei skolos taip ir negrąžintų. Ieškinyje iki trūkumų šalinimo nurodė, kad automobilis buvo registruotas įmonės vardu, vėliau įmonė jį išregistravo, nes atsakovė pilnai neatsiskaito.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkintas, laikinai sulaikytas turistinis automobilis – kemperis, VIN kodas (duomenys neskelbtini). Teismas išaiškino šalims, kad daikto sulaikymo teisė yra laikino pobūdžio teisė, t. y. kreditorius turi teisę sulaikyti daiktą tik tol, kol skolininkas patenkina kreditoriaus reikalavimą arba pateikia adekvatų savo prievolės įvykdymo užtikrinimą, arba kreditorius praranda valdymo teisę į daiktą.
4. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis, reglamentuojančiomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, taikymo sąlygas.
5. Preliminariai įvertinęs ieškovės reikalavimų pobūdį, reikalavimų faktinį bei teisinį pagrindą, taip pat pridėtų rašytinių įrodymų visetą, teismas sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Pasisakydamas dėl kitos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo, pažymėjo, jog žalos atsiradimą ieškovė kildina iš atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. vengimo mokėti likusį mokestį už turistinį automobilį. Taip pat pagal ieškovės nurodomus duomenis atsakovės turtinė padėtis kečiasi į neigiamą pusę. Tokie duomenys leido teismui daryti išvadą, jog atsakovės turtinė padėtis sunki, ieškinio reikalavimo suma atsakovei yra didelė. Teismas sprendė, kad yra pagrindas išvadai, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių iš esmės gali pasunkėti arba tapti neįmanomas galimo palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas. Teismas vertino, kad yra visos CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos taikyti ieškovei laikinąsias apsaugos priemones.
6. Teismas nurodė, jog laikinosios apsaugos priemonės parinkimas turi būti pagrįstas ekonomiškumo ir proporcingumo principais, jos turi būti parenkamos taip, kad maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo vykdymą, bet kartu nesukeltų ieškovei nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Ieškovei prašant taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą laikinąją apsaugos priemonę – atsakovei priklausančio daikto (automobilio) sulaikymą, teismas pasisakė dėl sulaikymo teisės kaip specifinio prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, su tuo susijusio teisinio reglamentavimo, daikto sulaikymo teisę turinčio asmens pareigų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė B. G. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį.
8. Nurodo, kad ji nėra skolinga ieškovei. 2019 m. balandžio 9 d. pasirašytas „Automobilio perdavimo priėmimo aktas“, 2019 m. gegužės 2 d. pasirašyta „Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis“ nei viename iš dokumentų nėra žymos apie tariamą įsiskolinimą. Teismui pateikti dokumentai neatitinka reikalavimų, keliamų juridiniams dokumentams: vienuose nėra parašų, kituose - įmonės antspaudų, klaidinga dokumentų apskaita, jų kilmę būtų galima ginčyti. Teismas netinkamai vertino ieškinio pagrįstumą.
9. Teismas nepagrįstai išėjo iš ieškinio sumos, kuri lygi ieškovės prašomai 9125 Eur, 138,75 Eur kompensacinių palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nors nutartimi areštuojamo turto vertė yra 54450 Eur, t.y. tariama skola sudaro 1/5 turto vertės.
10. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuo atveju, kai įvykdytos abi sąlygos: tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas bei pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Kemperis yra šeimos transporto priemonė, sudaranti šeimos galimybes turėti pajamas, gyventi. Atsakovė neplanuoja slapstytis ar kemperio parduoti, jis šiuo metu perleistas saugoti, naudoti ir administruoti atsakovės sutuoktiniui Ž. G..
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti.
12. Nurodo, kad preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Nesutinka, kad atsakovė ieškovei neskolinga. Kartu su Pirkimo pardavimo sutartimi kaip neatsiejamas priedas prie jos buvo pateiktas Priedas Nr. 1 prie sutarties „Komercinis pasiūlymas-Sąskaita Nr 2019/0114“, kurio vienoje iš grafų „Mokėjimo informacija“ nurodytos apmokėjimo datos su sumomis ir terminais. Šioje grafoje matyti, jog pirkėjai likusi suma, t. y. 10 450 Eur, buvo suteikta galimybė apmokėti iki 2019 m. gruodžio 25 d., nors pirkimo pardavimo sutartis tarp šalių sudaryta 2019 m. gegužės 2 d. Susitarimas, įtvirtintas raštu, B. G. teigė, kad neturi galimybės sumokėti visą automobilio sumą iš karto, tačiau labai norėjo įsigyti naują, nenaudotą turistinį automobilį pilnai neatsiskaičius ir vykdyti nuomos verslą, t. y. nuomoti kemperį ir per vasarą uždirbti pajamų tam, kad iki 2019 m. gruodžio 25 d. galėtų ieškovei sumokėti likusią skolos dalį. B. G. taip pat prašė laikinai nerašyti PVM sąskaitos-faktūros, kadangi planavo pradėti individualią veiklą ir kartu su sutuoktiniu tapus PVM Mokėtojais ir suforminus turistinį automobilį, kaip PVM objektą, atsiskaityti už automobilį su PVM, šią sumą įvedant į apskaitą. Vis dėlto, B. G. iki 2019 m. gruodžio 25 d. įvykdė tik dalį įsipareigojimų. Iš ieškovės žiniaraščio matyti, jog B. G., be laiku sumokėtų 44 000 Eur (10 000 eur sumokėta 2019 m. sausio 16 d., 34 000 Eur sumokėta 2019 m. kovo 5 d.), 2019 m. gegužės 20 d. sumokėjo 1325 Eur sumą, tačiau daugiau įmokų neatliko, todėl šiai dienai liko skolinga 9125 Eur sumą. Nesutinka, kad 2019 m. balandžio 9 d. pasirašytas automobilio perdavimo aktas įrodo, jog iki automobilio perdavimo dienos buvo sumokėta likusi suma grynaisiais pinigais, tokių įrodymų nepateikta, nėra jokio įrodymo, kad ieškovė 9125 Eur sumą gavo grynaisiais pinigais. Komerciniame pasiūlyme aiškiai sutarta, jog automobilio perdavimo metu nebūtina sumokėti visą daikto kainą, ją galima sumokėti iki 2019 m. gruodžio 25 d. Atsakovė teikia teismui melagingus, vienas kitam prieštaraujančius motyvus, taip siekdama išvengti skolos grąžinimo. 2022 m. vasario 3 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje, kurią pasirašė ir atsakovė, suteikiant atsakovei ilgesnį terminą skolos padengimui, nėra jokios grafos apie tai, jog prekės sumą būtų galima sumokėti grynaisiais pinigais, joje nurodytas ieškovės atsiskaitomosios banko sąskaitos numeris, bankas, kas suponuoja, jog pinigai turėjo būti pervedami tik pavedimu, kas ir buvo daroma sumokant 45 325 Eur sumą. Atsakovė iki šiol nebuvo pateikusi VĮ (duomenys neskelbtini) prašymą dėl automobilio deklaravimo, nors tuo atveju, jei būtų už jį pilnai atsiskaičiusi, tikėtina, jog turėtų ketinimą automobilį persirašyti savo vardu, taip galėdama juo laisvai disponuoti. Pirkimo pardavimo sutartis, komercinis pasiūlymas-sąskaita siųsti atsakovei elektroniniu paštu, juose yra šalių parašai, pardavėjo kaip juridinio asmens antspaudas, 2019 m. sausio 14 d., 2022 m. vasario 3 d. PVM sąskaitos faktūros taip pat pasirašytos, o atsakovė, pagal šiuos dokumentus sumokėjusi dalį prekės sumos, tik patvirtino, jog šių dokumentų neginčija, su jais sutinka, todėl skunde dėstomi motyvai laikomi gynybiniais ir deklaratyviais.
13. Pažymi, kad ieškovė prašė ne areštuoti daiktą, o jį sulaikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. CPK nenumato galimybės taikant laikinąsias apsaugos priemones sulaikyti daikto dalį, t. y. automobilis kaip kilnojamasis daiktas nėra dalomas, todėl buvo prašyta jį laikinai sulaikyti kaip vientisą objektą. Atsakovei už antstolės reikalavimų nevykdymą – kemperio neperdavimą – yra paskirta bauda. Pažymi, kad atsakovė, teigdama, jog kemperį naudoja pajamoms gauti, turėtų pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovė vykdo individualią veiklą, susijusią su kemperio nuoma, ir iš to gauna pajamų.
14. Teigia, jog ieškovė ieškinyje aiškiai suformulavo pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, pateikė įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovei pareikšti reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.
15. Įvertinus, jog dar prieš kemperio pardavimą atsakovė teigė, jog jos šeimos finansinė padėtis yra sunki ir būtent dėl to nori pirkti kemperį, taip siekdami iš jo uždirbti, manytina, jog atsakovė finansiškai verčiasi sunkiai, o aplinkybė, kad kemperis yra išregistruotas ir atsakovė visą sezoną juo negalėjo naudotis, o jei naudojosi, tai nebent nelegaliai, kadangi kemperiui negalioja techninė apžiūra ir jis negali dalyvauti eisme, verčia sunerimti, jog, nesulaikius kemperio, atsakovei kiltų pavojus dėl skolos susigrąžinimo, kadangi atsakovė galėtų ne tik išvykti, slapstytis, bet ir sunaikinti kemperį. Nors atsakovė teigia, jog kemperio neketina parduoti, ko, beje, neįregistravus ir negalėtų padaryti, yra tikimybė, jog atsakovė gali slėptis, paslėpti ar sunaikinti kemperį, kadangi jis yra atsakovės žinioje, o aplinkybė, kas ir kokiu pagrindu šiai dienai valdo / naudoja įgytą kemperį, ieškovei nėra žinoma. Ieškovė, nesulaukusi skolos padengimo, galimai reikštų reikalavimą dėl restitucijos taikymo ir parduoto kemperio grąžinimo. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tikėtina, jog automobilio atgauti nebebūtų įmanoma, o skolos grąžinimas pasunkėtų. Be to, būtų nesąžininga ieškovės atžvilgiu, jei atsakovė šiuo metu kemperį nuomotų tretiesiems asmenims, gautų iš to pajamų, o ieškovei skolos taip ir negrąžintų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).
17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikytos CPK 145 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos laikinosios apsaugos priemonės (daikto sulaikymas), teisėtumo ir pagrįstumo.
18. Nustatyta, kad ieškovė UAB „Soteras“ kreipėsi ieškiniu į teismą, kuriuo prašo iš atsakovės priteisti 9125 Eur skolos, 138,75 Eur kompensacinių palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų. Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovė pilnai nėra atsiskaičiusi už iš ieškovės nupirktą kelioninį automobilį, todėl iš jos turėtų būti priteistas įsiskolinimas. Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei laikinai sulaikyti turistinį automobilį – kemperį, VIN kodas (duomenys neskelbtini). Ieškovės prašymas ginčijama teismo nutartimi patenkintas, dėl ko nesutinka atsakovė, pateikusi atskirąjį skundą.
19. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad būtų galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti nustatytos dvi privalomos sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
20. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti. Taip pat, siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos. Konkrečios rūšies ir masto laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neišeinant už pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimto būtent pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, vykdymą. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų dėl atsakovo taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip pagrįstai nurodo ir apeliantė, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės išeina už šioje byloje pareikšto reikalavimo ribų. T.y. transporto priemonė nėra šios bylos ginčo objektas – ieškovės ieškinys yra pareikštas tik dėl skolos, palūkanų priteisimo. Tuo tarpu, kaip minėta aukščiau, tarp prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir būsimo teismo sprendimo vykdymo turi būti tiesioginis ryšys, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti materialiųjų reikalavimų, jei jie būtų patenkinti, įvykdymą. Ieškovė apsiriboja tik pasvarstymais, kad galimai ateityje reikštų reikalavimą dėl restitucijos taikymo, automobilio susigrąžinimo, tačiau šiuo metu tokie reikalavimai byloje nėra pareikšti. Todėl transporto priemonės, kuri, be kita ko, yra skirta atsakovės ūkinės komercinės veiklos poreikiams tenkinti, siekiant gauti pajamų, sulaikymas būtų nesuderinimas su siekiu užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą pagal ieškovės pareikštus reikalavimus šioje byloje bei proporcingumo ir ekonomiškumo principais.
22. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti ieškovo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises, turi būti pateikti pagrįsti argumentai, kurie pagrįstų šių priemonių taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-373-330/2017). Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo prieš kitą šalį ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
24. Esant anksčiau minėtų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatytas aplinkybes, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (transporto priemonės sulaikymo) taikymo atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis). Pažymėtina, kad toks procesinis sprendimas neužkerta kelio ieškovei kreiptis į teismą su prašymu dėl kitos rūšies laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovės UAB „Soteras“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (turistinio automobilio-kemperio sulaikymo) taikymo atmesti.