- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-24
- Bylos Nr.
- e2YT-25753-1032/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10116-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Zubrickaitė
- Pareiškėjas
- L. L.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“
- Kategorijos
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė
rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. L. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad tėvas S. S. po mamos L. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą į jai priklausantį 1/2 dalies turtą; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. L. po tėvo S. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą į jam priklausantį turtą.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama L. S., gim. (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties jos tėvas S. S., gim. (duomenys neskelbtini) nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, kadangi jos vardu nebuvo jokio turto registruoto Valstybės įmonės Registrų centre. (duomenys neskelbtini) mirė mano tėvas S. S., gim. (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po tėvo S. S. mirties į notarų kontorą nesikreipė dėl palikimo priėmimo, kadangi nežinojo, kad reikia kreiptis per 3 mėnesius dėl palikimo priėmimo. Po tėvo mirties norėjo parduoti žemės sklypą, todėl kreipėsi pas notarą. Notaras susipažinęs su dokumentais nurodė, kad norint parduoti žemės sklypą, kuris priklauso tėvui iš pradžių reikia jį paveldėti. Notarė išsamiai susipažinusi su dokumentais nurodė, kad kai mirė mama L. S. tėvas S. S. nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Taip pat notarė nurodė, kad yra praleistas terminas palikimui priimti ir po tėvo S. S. mirties, kadangi po jo mirties praėjo daugiau kaip 3 mėnesiai. Notarė pasiūlė kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, kad tėvas po mamos mirties palikimą priėmė, bei kad aš po tėvo mirties palikimą priėmiau. Šiuo metu tėvo S. S. vardu Valstybės įmonės Registrų centre yra registruotas (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), pavadinimas: (duomenys neskelbtini). Šį turtą santuokos metu įgijo tėvas S. S. ir L. S., todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tėvas S. S. nežinojo, kad jam reikia kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo po mamos L. S. mirties ir paveldėti mamai priklausančią 1/2 dalį turto. Nors tėvas nesikreipė dėl palikimo priėmimo po mamos mirties, tačiau jį faktiškai paveldėjo, kadangi ir toliau valdė, bei prižiūrėjo žemės sklypus. Kai mirė tėvas S. S., faktiškai pareiškė priėmė palikimą po jo mirties, kadangi ji yra vienintelė paveldėtoja - dukra. Teigia, kad po tėvo mirties ir toliau valdė šiuos žemės sklypus, juos prižiūri.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonės Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) palikimo perėjimą valstybei. Taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, valstybės įmonė Turto bankas neprieštarauja pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas
4. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.
5. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.
6. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad L. S. mirė būdama santuokoje su S. S., L. S. (iki santuokos turėta pavardė – (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini)., ir S. S., (duomenys neskelbtini)., santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) CM biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja L. L., (duomenys neskelbtini), yra L. S., gimusios (duomenys neskelbtini)., ir S. S. (duomenys neskelbtini) dukra.
8. L. S., gimusi (duomenys neskelbtini)., mirė (duomenys neskelbtini). ((duomenys neskelbtini) medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Mirties liudijime nuolatinė mirusiosios gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Po jos mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė.
9. Iš 2025 m. lapkričio 17 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus L. S. sudarytų testamentų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų.
10. S. S., gimęs (duomenys neskelbtini)., mirė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Mirties liudijime nuolatinė mirusiojo gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Pareiškėja L. L., gimusi (duomenys neskelbtini). Pareiškėja po tėvo mirties į notarų kontorą nesikreipė dėl palikimo priėmimo, kadangi nežinojo, kad reikia kreiptis per 3 mėnesius dėl palikimo priėmimo. Po tėvo mirties norėdama parduoti žemės sklypą kreipėsi į notarą, kuris informavo pareiįkėją, kad norint parduoti žemės sklypą, kuris priklauso tėvui iš pradžių jį reikia paveldėti.
11. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, L. S., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu registruoto nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje nėra. S. S., (duomenys neskelbtini) vardu, nuosavybės teise registruotas nekilnojamasis turtas: (duomenys neskelbtini).
12. LR Gyventojų registro duomenimis L. S. nuo (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – mirusi santuokoje. Sutuoktinis - S. S., gimęs (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), kitų duomenų apie santuokų įregistravimą registre nėra. Vaikai L. L., gimusi (duomenys neskelbtini). ir O. S., gimęs (duomenys neskelbtini)., kuris mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini mirties liudijimas)
13. Pareiškėja po tėvo S. S., gimusio (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini)., prižiūri aukščiau nurodytus žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) jais rūpinasi, išlaiko bei valdo juos kaip savo.
14. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja bei jos tėvas S. S. priėmė L. S. palikimą, pradėję faktiškai jį valdyti, kadangi valdė ir naudojo turtą: (duomenys neskelbtini).
15. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, pareiškėjos tėvas S. S., tai yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nors įstatymo nustatytu terminu ir nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po savo sutuoktinės L. S. mirties, tačiau po savo sutuoktinės L. S. mirties faktiškai priėmė visą jos palikimą ir faktiškai jį valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini)., nes atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybę į paveldimą turtą, o būtent prižiūrėjo žemės sklypus jį iki pat savo mirties (CPK 178, 185 straipsniai).
16. Byloje taip pat nustatyta, jog pareiškėja po tėvo S. S. mirties, žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (Nutarties 11 p.) valdė kaip savus ir rūpinosi palikėjų turtu, todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėja L. L. po tėvo S. S. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdami įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.
2. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, pareiškėja ir jos tėvas S. S. (L. S. sutuoktinis) po (duomenys neskelbtini) mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdami faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
3. Byloje nėra duomenų, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pažeistų suinteresuotų asmenų teises ir interesus.
4. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas pareiškėjui turint tikslą paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
5. Pažymėtina, jog teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių. Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 442, 443, 576 – 578, straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, mirusios (duomenys neskelbtini)., priėmė palikimą į jam priklausantį turtą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjai siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.