Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Linai Žiupsnienei, dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui Giedriui Kriūnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje, kurioje M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) įgaliotu asmeniu, leido darbuotojams A. J. (gim. (duomenys neskelbtini).) bei N. G. (gim. (duomenys neskelbtini).) dirbti 2016 m. lapkričio 25 d., bendrovės statybos objekte, adresu Šilo g. 92B, Vilnius, esant darbo sutarties požymiais, tačiau nesudarius rašytinių darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie minėtų asmenų įdarbinimą. Šiais savo veiksmais M. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 98 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ATPK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. K. administracinio nusižengimo protokolu buvo informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Pažeidėjas neatvyko nurodytu laiku, nepranešė neatvykimo priežasčių, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kadangi bus išvykęs iš Lietuvos, todėl vadovaujantis ANK 629 straipsnio 2 dalimi, 630 straipsnio 2 dalimi, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Institucijos atstovas G. K. teismo posėdyje palaikė protokole nurodytas aplinkybes. Taip pat nurodė, kad pažeidimas padarytas 2016 metais, kai patikrinimo metu buvo nustatyta, kad nelegaliai dirba du asmenys. Pagal pažeidimo metu galiojusio administracinio teisės pažeidimo kodekso 41³ straipsnio nuostatas, įstatymas numatė minimalią baudą nuo 868 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį, o nuo 2017 metų įsigaliojusio administracinio nusižengimo kodeksas nenumato, kad už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį būtų skiriama bauda, bauda skiriam už nelegalų darbą, todėl pagal naują kodeksą bauda gaunasi švelnesnė. Prašo skirti nuobaudą sankcijos ribose.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad M. K. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo M. K. rašytinių paaiškinimų matyti, kad nusižengimo fakto jis neginčija, gailisi, nurodo, kad nusižengimas padarytas dėl patirties vadovaujant stokos ir aplaidumo; taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad gauna mažas pajamas, prašo skirti kuo mažesnę nuobaudą, nes tai jo pirmas nusižengimas (b.l. 4,17). Taip pat M. K. padarytas nusižengimas ir kaltė įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma, t.y. nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 0897-0827 (b.l. 53), darbuotojų A. J., N. G. bei E. P. rašytiniais paaiškinimais (5,6,7), bendrovės direktoriaus M. U. rašytiniu paaiškinimu (b.l. 8), įgaliojimu (b.l. 9), Sodros duomenimis dėl įdarbinimo (b.l. 11), pranešimu apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią (b.l. 10), darbo sutartimis (b.l. 13-15, 16-18), bei kita bylos medžiaga.

Lietuvos Respublikos piliečių dirbamo nelegalaus darbo sąvoka įtvirtinta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje, pagal kurios nuostatas nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris dirbamas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, tačiau nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Nelegalaus darbo konstatavimui pakanka tiek aplinkybės dėl rašytinės darbo sutarties nebuvimo, tiek nepranešimo VSDFV teritoriniam skyriui apie įdarbinimą. Tai, kad A. J. bei N. G. patikrinimo dieną dirbo UAB „MM statyba“ patvirtina byloje surinkti įrodymai. Nustatytų duomenų pagrindu, teismas konstatuoja, kad M. K., būdamas bendrovės įgaliotu asmeniu (b.l. 9), leido A. J. bei N. G. dirbti nesudarius su jais darbo sutarties bei nepranešus nustatyta tvarka apie jų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Taigi, M. K. padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą, jo trukmę, taip pat nusižengimo padarymo aplinkybes, kad buvo leista dirbti nelegaliai 2 asmenims, nesudarius su jais darbo sutarčių, nepranešus „Sodrai“, taip pat į pažeidėjo asmenybę – 29 metų amžiaus, duomenų apie teistumą ar patraukimą administracinėn atsakomybėn nepateikta. M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei tai, kad bendrovėje kitų pažeidimų ar nelegalaus darbo faktų nenustatyta, nusižengimas trūko neilgai, nelegaliai dirbę asmenys įdarbinti iš kart po patikrinimo, M. K. skirtina minimali bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą –1000 € (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 17064502564). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.