- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-07
- Bylos Nr.
- 2A-44/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- G. K., S. K., D. B., S.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto 11-ajam notarų biurui
- Advokatai
- Darius Pocius, Leonidas Zubanovas, Rimvydas Paulauskas
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 20 d. sprendimo, kuriuo ieškinys buvo atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-78-123/2008 pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovams G. K., S. K., D. B., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 11-ajam notarų biurui dėl 0,0902 ha žemės sklypo ir jo priklausinio – nebaigto statyti gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalies pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir 35/100 dalių nustatymo ieškovės nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė pripažinti 0,0903 ha žemės sklypą, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), ir jo priklausinį – nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), jos ir atsakovų G. K. ir S. K. bendrąja daline nuosavybe ir nustatyti, kad jos bendrojoje nuosavybėje yra 35/100 dalys, o jų – 65/100 dalys (CK 4.72 str., 4.73 str., 4,75 str.), bei namo pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia CK 6.66, 3.39 str. 2 d., 6.307 str. pagrindu. Ieškovė nurodė, kad atsakovas G. K. yra jos buvęs sugyventinis, su kuriuo ji nepertraukiamai gyveno nuo 1992 iki 2005 metų. 1991 m. liepos 16 d. teismine tvarka buvo nutraukta jo ir S. K. santuoka, o 1992 m. jis jau apsigyveno ieškovės bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Savo ištuoką su S. K., jai padedant, jis įregistravo tik 1993 metais. Tuo metu, kai G. K. pradėjo gyventi su ieškove, jam jau buvo paskirtas 0,0902 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei išduotas leidimas individualiam namui statyti. Iki 1996 m. namo korpusas buvo pastatytas. Statybai išleido visus G. K. ir ieškovės pinigus, namo dalyje ieškovė apsigyveno. 2003 m. ieškovė su G. K. nutarė užbaigti namo statybą. Todėl nutarė parduoti ieškovės butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pasiskolinti pinigų. 2003 m. gegužės 22 d. ieškovė pardavė savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir visus pinigus perdavė G. K., kad jis pinigus panaudotų namo statybai. Kadangi ji su G. K. nebuvo susituokusi, ieškovės pinigų sumoms G. K. surašė pakvitavimus, jog šiuos pinigus iš ieškovės pasiskolino. Tokiu būdu G. K. iš ieškovės pasiskolino namo statybai 200 000 Lt. G. K. su S. K. 1997 m. vėl susituokė, o po to išsiskyrė ir pasidalijo turtą, S. K. atiteko gyvenamasis namas, kurį pardavė D. B.. Ieškovė teigia, kad statydami namą ji su G. K. manė, kad namas yra jų bendra nuosavybė, ji tikėjosi gyventi name. Ieškovė nurodė, kad S. K., parduodama namą, pasielgė nesąžiningai, ji žinojo, kad namo dalyje gyvena ieškovė, pažeidė CK 6.400 str. reikalavimus. Pirkėjas taip pat elgėsi nesąžiningai, pažeidė ieškovės turtinius interesus.
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovė 2005 m. kovo 21 d. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš G. K. 200 000 Lt skolos ir ieškinyje nurodė, kad G. K. buvo jos sugyventinis, jis buvo gavęs žemės sklypą namo statybai, todėl pradėjo statyti namą, statybai buvo išleisti tiek ieškovės, tiek G. K. pinigai, 2003 m. įrengus 2 kambarius kartu apsigyveno, 2004 m. pritrūkus pinigų norėjo namą parduoti. Ieškovė pati nurodė, kad G. K. jos pinigų sumoms surašydavo paskolos raštelius, ir šalys žinojo, kad namas bus asmeninė G. K. nuosavybė, todėl pareikšdama ieškinį prašė priteisti tik 200 000 Lt. Ieškovės ieškinys, kuris buvo pagrįstas ir įrodinėjamas šalių paskoliniais santykiais, buvo išnagrinėtas, ir teismas kitoje civilinėje byloje priteisė ieškovei 100 000 Lt, teismo sprendimas yra įvykdytas ir įsiteisėjęs. Ieškovė, žinodama apie teismo sprendimą ir jo įvykdymą, patikslindama ieškinio dalyką, prašė priteisti 35/100 nebaigto statyti namo nuosavybės dalių ir nurodė, kad ji yra teisėta namo valdytoja, tikėjosi name gyventi, todėl investavo pinigus į namą, ir jos pinigų dalis, investuota į namą, sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę (CK 4.72 str., 4.73 str., 4,75 str.). Ieškovė taip pat prašė CK 6.66 str. 1 d., 3.96 str., 6.307 str. pagrindu pripažinti negaliojančia namo pirkimo-pardavimo sutartį, nes jis parduotas nesąžiningai ir yra pažeisti jos interesai. Teismas ieškovės reikalavimų netenkino, nes ieškovė, reikšdama reikalavimus dėl skolos priteisimo, nurodė, jog tarp ginčo šalių buvo susiklostę tik paskoliniai santykiai. Tokią pat išvadą priėjo ir bylą išnagrinėję teismai. Ieškovė nesiekė susikurti bendrosios dalinės nuosavybės, ji nebuvo susituokusi, o skolindama pinigus suprato, kad galės jų reikalauti kaip skolos grąžinimo. Teismas nurodė, kad ieškovė, pakeisdama ieškinio dalyką (prašydama priteisti namo dalį), iš esmės rėmėsi tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir neteikė jokių kitų įrodymų, kurių pagrindu jai atsirado teisė į nuosavybę, juolab kad skola jai atiduota. Teismas taip pat nusprendė, kad tenkinti ieškovės reikalavimą (actio Pauliana) CK 6.66 str. pagrindu nėra pagrindo, nes skolininkas su ieškove atsiskaitė, ieškovė nėra kreditorius, ir nėra įrodymų, kad namo pirkėja buvo nesąžininga ir žinojo, kad bus pažeisti skolininko kreditoriaus teisės. Teismas nurodė, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgijo nepaneigiamumo, nenuginčijamą savybę, nes ieškovė rėmėsi faktais, jau teismo nustatytais anksčiau nagrinėtoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, ir šiuo atveju teismo sprendimo prejudicialumas turi subjektines ribas, kurios liečia ieškovę ir atsakovą, ir jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai kitaip nebeįrodinėjami, kaip prašo ieškovė pakeisdama ieškinio dalyką.
Apeliaciniu skundu ieškovė A. Š. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad:
1. Ieškinio reikalavimas dėl namo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia buvo atmestas be motyvų ir tai pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. CPK įpareigoja teismą ne tik ištirti įrodymus, bet ir motyvuotai juos įvertinti. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno bylos šalies argumento ir įrodymo, kurie, objektyviai įvertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Teismas, išnagrinėjęs bylą, neįvertino visų bylos aplinkybių. Neįvertino to, kad byla pagal ieškovės ieškinį dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia buvo iškelta 2006 m. gegužės 2 d., o civilinė byla dėl skolos priteisimo, pagal kurią iš atsakovo G. K. buvo priteista ieškovei 100 000 Lt buvo išnagrinėta 2007 m. rugsėjo 10 d. apie tai, kad ieškinys dėl sutarties pripažinimo negaliojančia buvo pagrįstas, liudija tai, kad už G. K. pinigus (100 000 Lt) į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėjo S. K., nes jis pats buvo nemokus. Priešingai negu nurodė teismas, G. K. nėra atsiskaitęs su ieškove. Teismas visiškai nevertino 4 000 Lt paskolos sutarties. Pagal minėtą sutartį ieškovė yra kreditorė ir gali ginti savo teises pareikšdama Actio Pauliana. Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 1 d. nutartimi procesas G. K. ir S. K. santuokos nutraukimo bylos dalis dėl turto padalinimo yra atnaujinta ir ši bylos dalis yra sustabdyta iki paaiškės ieškovės reikalavimų apimtis ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Nors ši bylos dalis dar nėra išnagrinėta, S. K. Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra iškėlusi ieškovei civilinę bylą dėl iškeldinimo iš gyvenamojo namo, tačiau ši byla yra sustabdyta iki bus išnagrinėta kitos bylos dalis dėl turto padalinimo. S. K. 2006 m. sausio 26 d. sutartimi 0,0902 ha žemės sklypą ir jo priklausinį – nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), pardavė D. B. už 345 000 Lt. S. K., parduodama namą, dėl kurio padalinimo yra atnaujinta civilinė byla, elgėsi nesąžiningai, apie tą aplinkybę, jog name gyvena kiti asmenys, pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodė, nutylėjo, kad dėl šio namo vyksta teisminiai ginčai. Bylą išnagrinėjęs teismas dėl žemės sklypo ir namo pardavimo aplinkybių ir pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų nepasisakė.
2. Priešingai nei nurodyta teismo sprendime, žemės sklypo ir namo pirkėja taip pat buvo nesąžininga. Ji namą įsigijo per įgaliotą atstovą R. P. G., kuriam buvo žinoma, kad šiame name gyvena ieškovė ir dėl šio namo vyksta teisminiai ginčai, todėl preziumuojama, kad šios aplinkybės taip pat buvo žinomos pirkėjai D. B.. Be to, S. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį namą pardavė viena, nors šis sandoris galėjo būti sudarytas tik abiejų sutuoktinių (CK 3.96 straipsnio 2 dalis), todėl jis gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant to, ar kita sandorio šalis buvo sąžininga ar nesąžininga. Minėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė ir dėl jų nepasisakė.
3. Pagal CK 6.307 straipsnio 1 dalį pirkimo-pardavimo sutartis gali būti pripažinta negaliojanti pagal daikto savininko, valdytojo ar pirkėjo ieškinį. Šiuo metu žemės sklypo ir namo valdytoja yra ieškovė. Pagal ieškovės ieškinį 2006 m. sausio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti pripažinta negaliojančia, tačiau teismas, nagrinėjęs bylą, net nepasisakė dėl šios sutarties nuginčijimo pagrindo.
4. Pagal CK 6.225 straipsnio 1 dalį, sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė), jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir viešieji interesai. Nagrinėjamu atveju buvo pažeistas sąžiningumo principas (CK 6.158 straipsnis). Tai, kad buvo pažeistas viešas interesas patvirtina ta aplinkybė, jog atsakovė ginčo namą pardavė tuo metu, kai buvo atnaujinta civilinė byla dėl turto padalinimo, ji viena pardavė bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą, nuslėpė, kad dėl namo vyksta teisminiai ginčai. Šiuo atveju teismas sutarties negaliojimo faktą ir teisines pasekmes turėjo patvirtinti ex officio, tačiau jis dėl šių aplinkybių nepasisakė.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas 2008 m. vasario 4 d. nutartimi atnaujino sustabdytos civilinės bylos Nr. 2-44-123/2008 nagrinėjimą ir prie šios bylos prijungė civilinę bylą Nr. 2-78-123/2008 pagal ieškovės ieškinį dėl namo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Tokiu būdu nutartis atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą buvo priimta ne atnaujinamoje byloje, o kitoje byloje. Be to, teismas galėjo atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą tik tada, kai yra išnykusios aplinkybės, dėl kurių byla buvo sustabdyta (CPK 167 straipsnio 1 dalis), tačiau nagrinėjamu atveju minėtos aplinkybės nebuvo išnykusios. Ieškovė, reikalavimui tapus neteismingam, prašė perduoti jį nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos miesto apylinkės teismui, tačiau Klaipėdos apygardos teismas, pažeisdamas teismingumą, šią bylą išnagrinėjo ir sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.
6. Teismas iš ieškovės priteisė 2 900 Lt žyminį mokestį, tačiau ieškovei Klaipėdos VGTP sprendimais yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba ir apmokama 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl teismas negalėjo iš ieškovės priteisti žyminį mokestį valstybei. Teismas taip pat nepagrįstai priteisė atsakovui 2 000 Lt atstovavimo išlaidų, nes sutartis su atstovu sudaryta 2008 m. kovo 7 d., o kvitas, pagrindžiantis šias išlaidas, išrašytas maždaug prieš metus, kuomet dar nebuvo susitarimo atstovauti, todėl šis kvitas galėjo būti pateiktas iš anksčiau išnagrinėtos bylos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė S. K. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovės argumentai, kad teismo sprendimas yra be motyvų ir tai yra absoliutus jo negaliojimo pagrindas, nepagrįsti. Ieškovė reiškė reikalavimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu (actio Pauliana). Ieškovė procesiniuose dokumentuose reiškė reikalavimą dėl 200 000 Lt skolos priteisimo, nurodė, kad pardavus namą nukentės jos turtiniai interesai, nes atsakovas G. K. neturi jokio kito turto. Išnagrinėjus bylą su ieškove buvo visiškai atsiskaityta, tačiau ji teismo posėdžių metu pakeitė savo nuomone, nurodė galinti grąžinti priteistą 100 000 Lt paskolos sumą ir prašė pripažinti jai nuosavybės teisę į dalį pastato ir žemės. Teismas tinkamai įvertino minėtas aplinkybes ir nusprendė, kad atsakovė nėra ieškovės ir G. K. kreditorius, todėl Actio Pauliana institutas negali būti taikomas. Nepagrįsti apeliantės argumentai dėl G. K. 4 000 Lt skolos, nes kitose bylose ne kartą buvo pažymėta, kad atsakovas nėra skolingas ieškovei šių pinigų. Tokiam reikalavimui pareikšti teisme ji yra praleidusi ieškinio senaties terminą. Ieškovė nėra atsakovų kreditorė, su ja yra visiškai atsiskaityta, todėl atsakovai gali disponuoti jiems priklausančiu turtu savo nuožiūra. Šios bylos išnagrinėjimas nėra kliūtis išspręsti iš civilinę bylą dėl A. Š. iškeldinimo, nes pasikeitus nuosavybės teisių į pastatą ir žemę subjektui, galimas procesinių teisių perėmimas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė D. B. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės advokato atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad tiek prieš sudarant žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį, tiek šios sutarties sudarymo metu nei atsakovei, nei jos atstovui nebuvo žinoma apie atsakovo G. K. skolas ieškovei ir apie vykstantį ginčą dėl turto pasidalinimo. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė nepateikė jokių atsakovės nesąžiningumo įrodymų. Ieškovė kitoje byloje reikalavo priteisti 200 000 Lt skolos, nurodė, kad šie pinigai buvo pasiskolinti namo statybai. Šis ieškovės reikalavimas buvo išnagrinėtas, tesimo sprendimas dėl 100 000 Lt skolos priteisimo įvykdytas, tačiau ieškovė, pakeitusi ieškinio dalyką ir prašydama priteisti namo dalį, rėmėsi tokiomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir išnagrinėtoje byloje, o naujų įrodymų, kurių pagrindu jai atsirado nuosavybės teisė ji nepateikė. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė turėjo teisėtą pagrindą namą valdyti ir, pasikeitus namo savininkui, juo naudotis, todėl ji neturi teisės reikšti reikalavimų CK 6.307 ir 6.400 straipsnių pagrindu. Be to, pagal statybos įstatymo nuostatas, statinį galima naudoti tik tuo atveju, jeigu jis atitinka minėto įstatymo 24 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra jis pripažintas tinkamu naudoti. Už šio reikalavimo nesilaikymą atsakovo statinio savininkas, todėl už tai, kad ginčo name, kuris nėra pripažintas tinkamu naudoti, gyvena ieškovė, administracine tvarka gali atsakyti atsakovė, o tai prieštarauja sąžiningumo ir protingumo kriterijams.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Ieškovė 2005 m. kovo 21 d. teismui pateikė ieškinį atsakovui G. K. dėl 200 000 Lt skolos priteisimo. Ieškinio reikalavimą priteisti 200 000 Lt skolą grindė aplinkybėmis, kad atsakovas G. K. yra jos sugyventinis nuo 1992 metų, kad gyvendami kartu pradėjo statyti namą esantį (duomenys neskelbtini), kuriame 2006 m. gruodžio mėn. apsigyveno kartu su atsakovu, kad namas buvo statomas už abiejų pinigus, kad ji į namo statybą yra investavusi 200 000 Lt savo asmeninių pinigų, ką patvirtina atsakovo G. K. paskolos rašteliai apie pinigų gavimą. Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškovei iš atsakovo G. K. priteista 50 000 Lt skolos, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 10 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo sprendimas pakeistas priteisiant iš atsakovo G. K. ieškovės naudai 100 000 Lt skolos (Klaipėdos apygardos teismo civ. byla Nr. 2-480-125-2005).
Ieškovė 2006 m. gegužės 2 d. teismui pateikė ieškinį dėl namo esančio (duomenys neskelbtini), 2006 m. sausio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties, pagal kurią S. K. (buvusi G. K. sutuoktinė) pardavė namą atsakovei D. B.. Ieškinio reikalavimą grindė aplinkybėmis, kad atsakovas G. K. yra buvęs jos sugyventinis, kad kartu su juo gyveno nuo 1992 iki 2005 metų, kartu gyvendami bendromis lėšomis statė namą, kad į namo statybą ji yra investavusi 200 000 Lt ir šiai pinigų sumai G. K. yra surašęs pakvitavimus apie pinigų gavimą. Pirkimo-pardavimo sutartį ginčija CK 6.66 str. pagrindu, motyvuojant tuo, kad G. K. kito turto grąžinti skolą neturi, o S. K. taip pat yra jos skolininkė, nes ginčo namas, į kurį ji investavo 200 000 Lt, teisiniu požiūriu yra G. K. ir S. K. bendroji jungtinė nuosavybė (b. l. 3-6, t. 1). Ieškovė 2006 m. birželio 28 d. ieškinio reikalavimą papildė ir reikalauja pripažinti ne tik ginčo namo, bet žemės sklypo, ant kurio stovi namas, pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia CK 6.66 str., CK 3.96 str. 2 d., CK 6.400 str. pagrindais (b. l. 67-69, t. 1).
Ieškovė 2006 m. spalio 6 d. teismui pateikė ieškinį atsakovams G. K. ir S. K. dėl 70/100 dalių nuosavybės teisės pripažinimo į žemės sklypą ir namą, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 2-4, t. 2), 2008 m. kovo 6 d. ieškinio sumą sumažino ir prašo pripažinti 35/100 dalių nuosavybės teisės į minėtus objektus (CK 4.72 str., 4.73 str. ir 4.75 str. pagrindu (b. l. 87-89, t. 2).
Dėl žemės sklypo ir namo pripažinimo bendrąja daline nuosavybe
Ieškovė nurodė, kad su atsakovu G. K. namą, esantį (duomenys neskelbtini), pradėjo statyti 1993 metais ir statė iki 2003 metų. Nurodė, kad namo statybai išleido 200 000 Lt savo asmeninių lėšų. Tačiau, teismui priteisus iš atsakovo G. K. ieškovės naudai tik 100 000 Lt skolos, ieškinio reikalavimus, atsižvelgdama į priteistą sumą sumažino. Prašo pripažinti minėtą nekilnojamąjį turtą bendrąja daline jos, G. K. ir S. K. nuosavybe ir nustatyti jai 35/100 dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
Pagal ieškovės paaiškinimus namo statyba buvo vykdoma nuo 1983 metų. Pagal tuo metu galiojusio CK 472 str. ir 474 str. nuostatas keli piliečiai galėjo sudaryti bendrosios jungtinės veiklos sutartį statyti individualų namą, tapsiantį jų bendrąja daline nuosavybe. Ieškovė įrodinėja bendrosios nuosavybės kūrimą gyvenimu kartu su atsakovu G. K., siekimu kartu pastatyti namą, jos asmeninių lėšų namo statybai įnešimu, siekiu gyventi pastatytame kartu su atsakovu G. K. name. Rašytinė sutartis dėl namo statybos tarp ieškovės ir atsakovo G. K. nebuvo sudaryta. Tačiau įstatymais įsakmiai nenustatyta, kad rašytinės formos nesilaikymas susitarimą dėl bendros veiklos sukurti bendrąją dalinę nuosavybę daro negaliojantį. Todėl susitarimas dėl bendros veiklos sukurti bendrąją dalinę nuosavybę gali būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais. Ieškovė dalyvavimą bendro turto kūrime įrodinėja asmeninių lėšų namo statybai įnešimu, ką, jos manymu, patvirtina rašytiniai įrodymai – atsakovo G. K. pasirašyti pakvitavimai apie pinigų gavimą.
Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad tarp šalių buvo susiklostę paskoliniai santykiai, ieškovės reikalavimą dėl ginčo turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe atmetė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti žemės sklypą ir namą, esančius (duomenys neskelbtini), bendrąja jos, atsakovų G. K. ir S. K. nuosavybe ir nustatyti jai 35/100 dalį bendrojoje nuosavybėje. Ieškovė 2006 m. kovo 21 d. pareiškė atsakovui G. K. ieškinį dėl 200 000 Lt skolos priteisimo. Ieškinio pareiškime ieškovė nurodė aplinkybes, kad namas buvo statomas iš jos ir atsakovo G. K. pinigų. Ieškovės panaudoti pinigai namo statybai buvo skaičiuojami atskirai atsakovui G. K. surašant skolos raštelius ir taip buvo daroma turint omenyje, kad namas yra asmeninė G. K. nuosavybė. Taigi, iš pačios ieškovės nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė su atsakovu G. K. nebuvo susitarę sukurti bendrąją dalinę nuosavybę. Iš skolos raštelių turinio taip pat matyti, kad tarp ieškovės ir atsakovo G. K. nebuvo susitarimo sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, nes pinigų, kurie, kaip nurodė ieškovė, atsakovui buvo duodami namo statybai, perdavimas buvo įforminamas surašant skolos raštelius. Skolos rašteliuose nurodyta, kad atsakovas G. K. iš ieškovės skolinosi atitinkamas pinigų sumas, nurodytas skolų grąžinimo terminas (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-480-125-2005, t. 1, b. l. 8-12).
Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge ir bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą sukurti bendrąją dalinę nuosavybę. Tačiau šiuo atveju dėl jau aptartų argumentų pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tarp šalių buvo susiklostę paskoliniai santykiai, t. y. kad ieškovė G. K. pinigus namo statybai paskolino, kas yra nustatyta įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. lapkričio 7 d. sprendimu civilinėje byloje pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui G. K. dėl skolos priteisimo.
Dėl žemės ir namo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia
Vertinant, ar atsakovė S. K. pardavusi ginčo nekilnojamąjį turtą pažeidė ieškovės interesus CK 6.66 str. prasme, reikalinga nustatyti, ar ieškovės skolininkai (ieškovė teigia, kad jos skolininkai yra G. K. ir S. K.) tapo nemokūs arba jų turtas sumažėjo ir dėl to ieškovė prarado galimybę patenkinti savo reikalavimą. Minėta, ieškovei iš atsakovo yra priteista 100 000 Lt negrąžintos skolos. Teismo sprendimas įvykdytas 100 000 Lt pervedant į antstolio depozitinę sąskaitą. Apie pinigų pervedimą į antstolės depozitinę sąskaitą antstolė ieškovę informavo pranešimu (b. l. 126, t. 1). Taigi ieškovės, kaip kreditorės reikalavimas, yra patenkintinas, todėl jos interesai CK 6.66 str. prasme nėra pažeisti ir ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu nėra pagrindo. CK 3.96 str. pagrindu ginčijamą sandorį taip pat nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu. Atsakovė S. K. ginčijamo sandorio sudarymo metu 2006 m. sausio 26 d. su G. K. buvo išsituokusi. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 4 d. sprendimu santuoka tarp sutuoktinių Kaselių nutraukta ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, t. y. turto tarp sutuoktinių padalijimas, vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo nustatymas (Klaipėdos m. apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-7561²⁸/2004). Minėto teismo sprendimu patvirtintos sutarties pagrindu žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), atiteko atsakovei S. K. ir ji tapo šio turto savininke. Todėl 2006 m. sausio 26 d. atsakovei S. K. parduodant žemės sklypą ir namą buvusio sutuoktinio G. K. sutikimas dėl sandorio sudarymo nebuvo reikalingas.
Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena ir gyveno tuo metu, kai buvo sudaroma ginčijama namo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Pagal CK 6.400 str. viena iš esminių gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, kai parduodamame name gyvena asmenys, kurie pagal įstatymą ar sutartis išsaugo teisę naudotis gyvenamąja patalpa ir pasikeitus jos savininkui, yra šių asmenų išvardijimas ir jų teisės naudotis parduodama gyvenamąja patalpa turinys.
Ieškovė CK 6.400 str. pagrindu prašo namo pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia, nes šioje sutartyje nebuvo nurodyta, kad ji ginčo name gyvena. Nustačius, kad ieškovė neturi dalinės nuosavybės teisės į ginčo gyvenamąjį namą, o kitų aplinkybių, jog pagal įstatymą ar sutartį ieškovė išsaugojo teisę naudotis gyvenamąja patalpa, ieškovė šioje byloje nenurodė, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia CK 6.400 str. pagrindu netenkintinas.
Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo
CPK 329 str. 2 d. 6 p. nustatyta, kad rūšinio ir išimtinio teismingumo taisyklių pažeidimas yra absoliutus pagrindas pripažinti teismo sprendimą negaliojančiu. Šioje byloje vieno iš reikalavimo pripažinti žemės sklypo ir namo pirkimo pardavimo sutartį suma viršija 100 000 Lt. Todėl Klaipėdos apygardos teismas, nepažeisdamas teismingumo taisyklių, išnagrinėjo ieškinį dėl visų ieškovės reikalavimų, tame tarpe ir reikalavimo, kurio suma neviršija 100 000 Lt (CPK 32 str. 4 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovės valstybės naudai priteisė 2 900 Lt žyminio mokesčio, nes ieškovė pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d. nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista, kaip asmuo, gaunantis antrinę teisinę pagalbą.
Pirmosios instancijos teisme atsakovus S. K. ir G. K. atstovavo advokatas R. Paulauskas. Teismas advokato su atsakovais sudarytas atstovavimo sutartis laikė tinkamomis ir jų pagrindu leido advokatą dalyvauti teismo posėdyje. Pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad 2008 m. kovo 7 d. advokatui už atstovavimą sumokėta 2 000 Lt (b. l. 92, t. 2). Atstovavimo sutartis su G. K. sudaryta taip pat 2008 m. kovo 7 d. (b. l. 91, t. 2). Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad apmokėjimo kvitas išrašytas, kai G. K. neturėjo susitarimo su advokatu.
Už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme atsakovės D. B. naudai iš ieškovės priteisiama 1 600 Lt (CPK 98 str. 1 ir 3 d.). Atsakovės S. K. naudai iš ieškovės priteisiama 1 000 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 ir 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n utaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 20 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės A. Š. priteista valstybei 2 900 Lt žyminio mokesčio, panaikinti.
Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš ieškovės A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 600 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus litų) išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.