- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-10
- Bylos Nr.
- II-326-1058/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01270-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Nukentėjusysis
- A. M.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. J. F. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2018 m. gegužės 1 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-12185-2018 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. F. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2018 m. gegužės 1 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-12185-2018 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje. Jam paskirtas įspėjimas. A. J. F. nubaustas už tai, kad 2018 m. gegužės 1 d. 8.55 val. vairuodamas automobilį P. Lukšio g. 16, Vilniuje, buvo neatidus, nepasirinko saugaus atstumo bei neatsižvelgė į važiavimo greitį, neatsižvelgė į tai, kad priekyje važiuojantis automobilis gali stabdyti, į jį atsitrenkė ir apgadino abu automobilius. Tokiu būdu buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 punktas (b. l. 16).
Šalies argumentai
Nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu, A. J. F. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo jį panaikinti. Skunde nurodo, kad skundžiamas nutarimas priimtas policijos pareigūnui neperžiūrėjus jo telefonu daryto kelionės vaizdo įrašo, neperskaičius jo paaiškinimo apie kito vairuotojo manevravimą prieš avariją. Teigia, kad automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas važiavo agresyviai, du kartus trukdė jam vairuoti, važiuodamas priekyje sulėtino greitį ir tada beveik visiškai sustojo prieš jo automobilį. Jo greitis buvo apie 45–50 km/val., todėl jis nebeturėjo galimybės sustabdyti ir įvyko avarija. Visa tai yra užfiksuota jo automobilyje darytu vaizdo įrašu. Mano, jog priešais važiavusio automobilio vairuotojas nesilaikė pareigos vairuoti atsargiai ir nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Eismo įvykio metu buvo apgadintas jo automobilis ir jis patyrė nuostolį (b. l. 4-5).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo jį atmesti. Nurodo, kad pagal KET 126 punkto reikalavimus vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Iš A. J. F. pateikto vaizdo įrašo matyti (nuo 9 min. 15 sek iki 9 min. 30 sek), kad iš antrosios į pirmąją eismo juostą persirikiavęs automobilis, kaip vėliau paaiškėjo „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pristabdo ir tęsia judėjimą, vėliau sustoja ir į automobilio „VW Passat“ galinę dalį atsitrenkia pirmąja eismo juosta važiavęs A. J. F. vairuojamas automobilis „Mitsubishi Galant“. Vaizdo medžiagoje matosi, kad iškilus grėsmei eismo saugumui „Mitsubishi Galant“ faktiškai nebuvo stabdomas. Įforminant pažeidimą A. J. F. policijos pareigūnams nurodė, kad „VW Passat“ pristabdžius, pristabdė ir jis, bet po to pagalvojo, kad „VW Passat“ važiuos ir nestabdys ir nesitikėjo, kad vairuotojas automobilį pristabdys dar kartą, todėl nestabdęs trenkėsi į „VW Passat“ galą. Vairuojamų automobilių greitis nebuvo didelis, atsižvelgdamas į kelyje susiklosčiusią situaciją, atstumą iki „VW Passat“, atliekamų veiksmų intensyvumą, ir tinkamai sureagavęs A. J. F. būtų spėjęs sustabdyti vairuojamą transporto priemonę saugiai (b. l. 1).
Teismo posėdyje A. J. F. palaikė skundo reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Pirmojo teismo posėdžio metu nurodė, kad vaizdo medžiagoje aiškiai matyti eismo įvykio aplinkybės. Kelyje buvo dvi juostos, jis persirikiavo į pirmą juostą, važiavo leistinu greičiu, leido kitam vairuotojui važiuoti antra juosta, kuri buvo laisva. Pirma juosta priešais jį ir už jo taip pat buvo laisva, kitų automobilių ar kliūčių nebuvo. Vairuotojas piktybiškai manevravo ir labai staigiai sustabdė savo automobilį. Prieš sustodamas jis sulėtino savo greitį, o antrą kartą staigiai sustabdė. Jis (A. J. F.) taip pat pradėjo stabdyti, bet atstumas buvo mažas, todėl automobiliai susidūrė. Kai „VW Passat“ automobilio vairuotojas sulėtino greitį, atstumas tarp automobilių sumažėjo, o kai sustabdė, atstumas buvo apie 10-12 metrų. Matė, kad kitas automobilis sulėtino greitį, bet vėliau vėl pradėjo važiuoti, todėl ir jis paspaudė greičio pedalą. Mano, kad tai buvo trukdymas eismui ir tas asmuo pagal taisykles yra kaltas. Kiekvieną kartą važiuodamas automobiliu filmuoja kelionę telefonu, nes jaučia baimę – jau buvo nekaltai apkaltintas, be to, kai kurių žmonių elgesys yra nežmoniškas, diskriminacinis. Teigė, kad vairuotojas neturėjo priežasčių sustabdyti automobilio, abi eismo juostos buvo laisvos.
Nukentėjusysis A. M. teismo posėdyje parodė, kad atvykę pareigūnai įvykio vietoje susipažino su visa situacija. „Mitsubishi Galant“ vairuotojas nestabdė, nors atstumas buvo didelis, kad A. J. F. suspėtų sustabdyti. Jo (A. M.) automobilyje buvo 2 mažamečiai vaikai, žmona ir uošvė, važiavo 5 žmonės. P. Lukšio gatvėje persirikiavęs į pirmą eismo juostą jis pristabdė, paskui visai sustojo, nes vaikai pradėjo springti. Tada įvyko eismo įvykis. Matė, kad „Mitsubishi Galant“ važiavo iš paskos. Kai pristabdė buvo pirmoje eismo juostoje, todėl A. J. F. turėjo vietos jį apvažiuoti. Nuo pristabdymo iki visiško sustojimo pravažiavo 15-20 metrų. Stabdyti pradėjo dar važiuodamas antra juosta, tada suko į dešinę ir stabdė. Po eismo įvykio tuo automobiliu nesinaudoja. Yra įdaužtas galinis bamperis, reikia keisti lempas ir dažyti.
Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas A. J. F. darytas vaizdo įrašas (b. l. 25), iš kurio matyti, kad A. J. F. važiuoja pirma eismo juosta Kalvarijų g. link P. Lukšio g. Priešais Kalvarijų g. ir Ozo g. sankryžą, jo vairuojamas automobilis persirikiuoja į antrą eismo juostą, ties šviesoforu (įvažiuojant į sankryžą) girdisi įspėjamasis automobilio signalas. Pravažiavęs sankryžą automobilis iš karto sulėtina greitį. Priešais automobilį jokių kliūčių važiuoti tiesiai ar persirikiuoti į pirmą juostą nėra. Nuo 8.11 iki 8.26 vaizdo įrašo minutės automobilis važiuoja tieisiai antre eismo juosta, lėtai, po to pagreitėja ir rikiuojasi į trečią eismo juostą, skirtą sukti į P. Lukšio g. Važiuojant P. Lukšio g. tiesiai link J. Kubiliaus g., automobilis juda pirma juosta. Apie 9.14 įrašo minutę iš antros eismo juostos priešais automobilį persirikiuoja kitas automobilis. Matosi kaip raudonai šviečia šio automobilio stabdžių signalinės lempos, automobilis kiek pavažiavęs sustoja vidury pirmos eismo juostos. Tuo metu, kai priešais sustojęs automobilis persirikiavo į pirmą eismo juostą priešais A. J. F. automobilį, A. J. F. vairuojamas automobilis iki pat mašinų susidūrimo juda tuo pačiu greičiu nelėtėdamas. Prieš susidūrimą girdisi įspėjamasis automobilio signalas.
Peržiūrėjus teismo posėdyje vaizdo įrašą, A. J. F. paaiškino, kad Kalvarijų gatvėje prieš Kareivių gatvės sankryžą nukentėjusysis buvo trečioje juostoje, leidžiančioje sukti į kairę, bet jo automobilis staigiai pradėjo sukti į dešinę ir taip trukdė jam važiuoti. Jis paspaudė garso signalą. Nuo to laiko to automobilio vairuotojas pradėjo pyktis su juo. Prieš sankryžą „VW Passat“ buvo kliūtis dešinėje pusėje, o jis (A. J. A. J. F.) važiavo tiesiai. Sutiko, kad pravažiavęs sankryžą sulėtino greitį. Nurodė, kad P. Lukšio g. jį aplenkęs nukentėjusysis staigiai sulėtino greitį, pavažiavo ir visai sustojo, nors ten yra ženklas, kad negalima sustabdyti. Priešais važiuojančio automobilio degančius stabdžių žibintus matė. Persirikiavus nukentėjusiojo automobiliui, atstumas tarp mašinų buvo apie 10-12 metrų. Jis važiavo 45-50 km/val. greičiu ir nespėjo sustabdyti ar staiga persirikiuoti į antrą eismo juostą.
A. M. parodė, kad ties Kalvarijų g. ir Ozo g. sankryža jis persirikiavo iš trečios juostos į antrą juostą. Abu automobiliai beveik tuo pačiu metu persirikiavo į antrą juostą. Čia konflikto nebuvo, jis įvyko jau pravažiavus sankryžą. Jam persirikiavus į antrą juostą, važiuojant tiesiai per sankryžą, pareiškėjas pradėjo stabdyti, galiausiai visai sustojo, o jo (A. M.) automobilis liko stovėti sankryžoje. Važiuojant P. Lukšio gatve jis pakeitė važiavimo kryptį ir persirikiavo priešais A. J. F. automobilį, nes žmona iš pradžių sakė, kad reikia į darbą, paskui, kad į degalinę. Bet springo vaikai, pradėjo kosėti ir jis pravažiavo posūkį į degalinę. Važiuodamas P. Lukšio g., jis pristabdė dar būdamas kairėje juostoje, tada pradėjo rikiuotis į pirmą juostą. Užsuko prieš A. J. F. automobilį, ir nuosekliai stabdė. Jo stabdžių žibintai mirksėjo, nes stabdė „paspaudimais“. Jei iš karto būtų stabdęs, niekas nebūtų spėjęs sustoti.
Eismo įvykio schemoje pažymėta automobilių „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mitsubishi Galant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta po eismo įvykio. Papildomų duomenų apie įvykį lentelėje nurodyta, kad automobiliui „VW Passat“ apgadintas užpakalinis bamperis; automobiliui „Mitsubishi Galant“ apgadintas priekinis bamperis (b. l. 25, 24). Automobilio „Mitsubishi Galant“ apgadinimai matyti ir byloje esančiose nuotraukose (b. l. 6-12, 36-40).
A. J. F. 2018 m. gegužės 1 d. paaiškinime nurodyta, kad 2018 m. gegužės 1 d. apie 9 val. iš namų važiavo automobiliu „Mitsubishi Galant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kalvarijų g. į darbą. Prieš Kalvarijų g. ir Kareivių g. sankryžą, iš kairės posūkio juostos automobilis „VW Passat“, sidabrinės spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su dešininiu vairu, staigiai išvažiavo ir savo manevru sutrikdė jį. Jis parodė vairuotojui ranka „Ką darai?“. Vairuotojas supyko ir pradėjo ranga rodyti blogus ženklus, susinervinęs vairavo savo automobilį. Jis į tai nereagavo ir važiavo savo keliu. Pasuko iš Kalvarijų g. į P. Lukšio g. ir važiavo P. Lukšio g. ir Verkių g. pirma eismo juosta. Staiga „VW Passat“ vairuotojas aplenkė jį iš kairės pusės – iš antros eismo juostos staiga pasuko į pirmą, labai arti jo automobilio, pradėjo jį trikdyti. „VW Passat“ vairuotojas sustabdė prieš jo automobilį pirmą kartą ir važiavo. Jis pagalvojo, kad automobilis važiuos ir viskas, bet jis kartą labai staigiai sustabdė savo mašiną prieš jo mašiną ir jis neturėjo laiko sustabdyti savo mašiną. Automobilis trenkėsi į priekyje sustabdytą mašiną. „VW Passat“ vairuotojui iš priekio nebuvo jokių kliūčių, todėl jis savo mašiną sustabdė be pateisinamos priežasties ir buvo avarijos priežastis. Paaiškinime padarytas prierašas, kad pas A. J. F. yra vaizdo įrašas, kurį pateikė policijos pareigūnams inspekcijos metu – per „bluetooth“ programą iš jo telefono į pareigūno telefoną (b. l. 29).
A. M. 2018 m. gegužės 1 d. paaiškinime nurodyta, kad 2018 m. gegužės 1 d. vairavo „VW Passat“ markės automobilį (duomenys neskelbtini), buvo giedra, sausa, rytas. Važiavo 4-rių eismo juostų keliu, 2 eismo juosta. Prireikus persirikiuoti, persirikiavo į dešinę, nes pasikeitė kelionės tikslai, staiga prireikė pristabdyti. Nepilnai sustojus, ne už ilgo į jo automobilio galą atsitrenkė „Mitsubishi“ markės automobilis (duomenys neskelbtini). Vairuotojas išlipęs demonstratyviai rodė, kad fiksuoja viską video registrotoriumi, bandė pasakyti, kad jis (A. M.) yra kaltas dėl eismo įvykio (b. l. 28).
Kartu su A. M. automobiliu važiavusios J. M. ir I. J. 2018 m. gegužės 1 d. paaiškinimuose nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, t. y., kad 2018 m. gegužės 1 d. J. M. sėdėjo gale su vaikais, o I. J. keleivio vietoje priekyje. Buvo giedra, kelio danga sausa. Kelias 4 eismo juostų. Važiavo 2-a eismo juosta ir rikiavosi į dešinę. Persirikiavus prireikė pristabdyti. Pristabdžius, po kiek laiko į jų automobilio galą atsitrenkė „Mitsubishi“ automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 26, 27).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio S. Balevičiaus 2018 m. gegužės 1 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvykęs į eismo įvykio vietą, prie „Ogmios galerija“ P. Lukšio g., nustatė, kad automobilis „Mitsubishi Galant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). „VW Passat“ vairuotojas A. M. paaiškino, kad važiavo P. Lukšio g. antra eismo juosta link Žirmūnų g., persirikiavo į 1-ą eismo juostą bei pavažiavęs pristabdė ir į jo automobilio galą atsitrenkė automobilis „Mitsubishi Galant“. Automobilio „Mitsubishi Galant“ vairuotojas A. J. F. paaiškino, kad važiuojantis automobilis ta pačia kryptimi gretima eismo juosta persirikiavo į pirmą eismo juostą labai staigiai ir staigiai sustabdė. Jam neliko laiko sustabdyti dėl to atsitrenkė į persirikiavusio automobilio – „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galą. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad įvykio vietoje buvo peržiūrėtas A. J. F. pateiktas telefonu, pritvirtintu ant priekinio stiklo, darytas vaizdo įrašas. Peržiūrint vaizdo įrašą A. J. F. komentavo, kad kai „VW Passat“ pristabdė pirmą kartą, pristabdė ir jis, bet po to nebesitikėjo, kad „VW Passat“ stabdys dar kartą, todėl nestabdęs trenkėsi į „VW Passat“ galą. Su pažeidimu nesutiko, teigdamas, kad „VW Passat“ vairuotojas visą kelią jį trikdė bei stabdė labai staigiai ir jis nespėjo sureaguoti (b. l. 21).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Skundžiamu nutarimu A. J. F. yra nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje. Straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl pagal jį administracinėn atsakomybėn asmenys traukiami už KET nustatytos tvarkos pažeidimą. KET 126 punkte įtvirtinta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Atsakomybė už šių reikalavimų nevykdymą nustatyta ANK 417 straipsnio 8 dalyje.
Nors administracine tvarka nubaustas asmuo savo kaltę neigia, tačiau byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai patvirtina skundžiamo nutarimo išvadą, jog A. J. F. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Teismo posėdyje peržiūrėjus vaizdo įrašą bei išklausius eismo įvykyje dalyvavusius asmenis, akivaizdu, jog tarp automobilių „VW Passat“ ir „Mitsubishi Galant“ vairuotojų įvyko konfliktas ties Kalvarijų-Ozo g. sankryža. Šios aplinkybės neneigė ir abiejų automobilių vairuotojai. A. M. pripažino, kad ties nurodyta sankryža neleistinai persirikiavo iš trečąios, posūkiui į kairę skirtos, eismo juostos į antrą, A. J. F. nurodė, kad toks nukentėjusiojo manevras kliudė jam vairuoti. Tik pravažiavęs sankryžą A. J. F. automobilis ženkliai sulėtino greitį, nors jokių priežasčių tam nebuvo. A. M. parodė, kad dėl tokio A. J. F. vairavimo, jo automobilis liko stovėti sankryžoje. Taigi, tiek A. M., tiek A. J. F. vairavo pavojingai bei kėlė pavojų eismo saugumui bei vienas kitam dar iki eismo įvykio. Tuo pačiu abiejų automobilių vairuotojai įsidėmėjo vienas kitą, teigė rankomis per langus rodę vienas kitam ženklus, susijusius su jų požiūriu į jų vairavimą. A. F. neneigė, kad tuo metu, kai P. Lukšio g. jį aplenkė automobilis „VW Passat“, jis atpažino, kad tai pa pati mašina, todėl jau žinodamas apie šio automobilio vairuotojo važiavimo būdą, būdamas pakankamai atsargus ir rūpestingas, turėjo imtis didesnių atsargumo priemonių ir laikytis didesnio atstumo nuo jo, tuo labiau, kad kaip patvirtina vaizdo įrašas, „VW Passat“ A. J. F. automobilį aplenkė tikrai pakankamai staigiai ir arti automobilio priekinio bamperio. Nežiūrint į tai, persirikiavęs į pirmą eismo juostą „VW Passat“ nuvažiavo pakankamai ilgą atstumą nuo A. J. F. mašinos. Vaizdo įraše užfiksuota, jog priekyje važiuojančio „VW Passat“ automobilio stabdymo žibintų signalai šviečia ryškiai raudonai, tai rodo, kad persirikiavęs į pirmą juostą A. M. palaipsniui stabdė mašiną. Nors teismo posėdyje ir savo paaiškinime A. J. F. teigė, kad persirikiavęs į pirmą eismo juostą „VW Passat“ šiek tiek pavažiavęs pristabdė, tačiau vėliau vėl pagreitėjo prieš sustodamas, vaizdo įrašas tokios aplinkybės nepatvirtina. Teismas neturi duomenų, kokiu greičiu tuo metu iš paskos „VW Passat“ važiavo A. J. F. automobilis, bet vaizdo įrašas rodo, kad „VW Passat“ automobiliui persirikiavus, iki jam sustojant, abi mašinos kurį laiką judėjo tiesiai panašiu greičiu ir pakankamu atstumu viena nuo kitos.
Pagal KET 126 punktą, atstumas nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės turi būti ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas, t. y. būtent toks laikas yra laikomas pakankamu vairuotojui sureaguoti į priešais atsiradusią kliūtį. Šiuo atveju, iš vaizdo įrašo matyti, kad nuo „VW Passat“ automobilio sustojimo iki į jį atsitrenkė A. J. F. automobilis, praėjo apie 3 sekundės. Vaizdo įrašas rodo, kad net ir sustojus „VW Passat“, A. J. F. važiuoja toliau visiškai nelėtindamas greičio, t. y. net nebandydamas sustabdyti transporto priemonės, todėl atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad jis nespėjo sustabdyti. Teismo vertinimu, A. J. F. turėjo pakankamai laiko sustoti kaip ir „VW Pasat“ automobilis, kadangi iki susidūrimo pradėjo daugiau nei dvi sekundės, prieš susidūrimą automobiliai judėjo vienu metu, tuo pačiu greičiu, todėl iš esmės ir stabdymo kelias turėjo būti panašus, priekyje važiuojančios transporto priemonės stabdymo žibintai įspėjo apie vairuotojo ketinimus, t. y. apie stabdymą, be to, tai buvo tas pats automobilis, su kurio vairuotoju A. J. F. neseniai konfliktavo, todėl pareiškėjas turėjo būti ypač budrus, žinodamas jo vairavimo būdą. Nežiūrint į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjas paskui „VW Passat“ važiavo pastoviu greičiu iki pat susidūrimo, jo nelėtindamas. Kaip nurodyta pareigūno S. Balevičiaus tarnybiniame pranešime, iš karto po įvykio A. J. F. pripažino, jog į „VW Passat“ atsitrenkė nestabdęs. Paminėti pareiškėjo veiksmai rodo, kad A. J. F. nepasirinko saugaus atstumo nuo priešais važiuojančio automobilio bei neatsižvelgė į tai, kad pirmoji mašina gali stabdyti ir tai sąlygojo eismo įvykio kilimą. Tuo atveju, jei A. J. F. būtų įvertinęs, kad nors ir netikėtai prieš jį persirikiavęs nukentėjusiojo automobilis lėtina greitį (tai matyti iš stabdžių žibintų) ir pats pradėjęs lėtinti greitį, ar persirikiavęs į kitą eismo juostą, eismo įvykis nebūtų kilęs. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog skundžiamu nutarimu A. J. F. pagrįstai buvo nubaustas už ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą.
ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcija numato, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 10 EUR iki 12 EUR. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog pareiškėjui už nusižengimo padarymą buvo paskirta švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – įspėjimas. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, o taip pat ir abiejų vairuotojų chuliganišką vairavimą iki eismo įvykio, mano, kad pareiškėjui paskirta nuobauda yra teisinga, todėl keisti jos nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. J. F. skundą atmesti. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2018 m. gegužės 1 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-12185-2018 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.