Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. I. ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl atleidimo ši darbo pripažinimo neteisėtu ir išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo ir pagal atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priešieškinį ieškovui J. I. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovė ieškinį palaikė. Nurodė, kad ieškovui dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ drausminės nuobaudos nebuvo taikytos, galimybių pašalinti automobilio gedimus, esant dideliam šalčiui, neturėjo, o ir neprivalėjo, todėl mano, kad atleistas iš darbo už šiukštų darbo drausmės pažeidimą neteisėtai. Nesutinka atlyginti atsakovo prašomos žalos dėl sugadintos padangos, priekabos rato disko ir priekabos ašies bei stebulės dingimo, nes nėra ieškovo kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis atmestini.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Ieškovas nuo 2011-08-01 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju pagal 2011-08-01 darbo sutartį Nr. 18. Ieškovas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareigų atleistas 2014-02-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. „Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo skyrimo vairuotojui J. I.“ 2014-02-03, remiantis Lietuvos Respublikos DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 235 straipsnio 11 punktą už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – skirtos darbo priemonės automobilio Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba techninės būklės nepriežiūrą. Galutinis atsiskaitymas su ieškovu išmokėtas 2014-02-03.

Ieškovas ginčija jo atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, DK 235 straipsnio 11 punktą, teisėtumą ir pagrįstumą. Ieškovas nesutinka, kad tinkamai nepriūrėjo automobilio, dėl ko sugadintos kai kurios automobilio detalės, teigia, kad darbo drausmės pažeidimų nepadarė, todėl drausminė atsakomybė negalėjo būti taikoma. Teismui nusprendus, kad ieškovas praleido ieškinio senties terminą, prašo jį atnaujinti.

Atsakovas, nesutikdamas su ieškinui, prašo taikyti ieškinio senatį, ieškovo ieškinį atmesti.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo ieškiniu dėl neteisėto atleisdimo iš darbo pareikšti

Darbo kodekso 297 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbuotojas, nesutikdamas su atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo dokumento gavimo dienos turi teisę kreiptis į teismą. Aiškindamas, nuo kada skaičiuotina ieškinio senaties termino pradžia, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškinio senaties termino eiga turi būti skaičiuojama kitą dieną po tos dienos, kurią darbuotojas gavo darbo sutarties nutraukimą (atleidimą iš darbo) patvirtinantį dokumentą. Darbdavys turi pareigą tinkamai įforminti dokumentus, todėl jam tenka pareiga įrodinėti, jog darbuotojas vengė susipažinti su įsakymu dėl jo atleidimo. Vieno mėnesio termino pradžia siejama su objektyvaus ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo kriterijumi – atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įsakymas dėl ieškovo atleidimo iš darbą priimtas 2014-02-03. Ieškovo teigimu su šiuo įsakymu jis supažindintas tik 2014-02-20, pačiam ieškovui įsakymas nebuvo įteiktas. Tačiau liudyt. G. Ž. parodymais nustatyta, kad su 2014-02-03 įsakymu dėl ieškovo atleidimo jis buvo supažindintas tą pačią dieną, t.y. 2014-02-03. Iš 2014-02-03 įsakymo kopijos dėl ieškovo atleidimo iš darbo matyti, kad ieškovas atsisakė po šiuo dokumentu pasirašyti, padarydamas prierašą „po šiuo dokumentu atsisakau pasirašyti“. Iš byloje esančios darbo sutarties kopijos matyti, kad ties grafa apie darbo sutarties nutraukimą DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 235 straipsnio 11 punkto pagrindu yra ieškovo prierašas „pasirašyti atsisakau”. Byloje taip pat pateiktas ieškovo atsakymas į 2014-02-03 reikalavimą, kuriame ieškovas pateikė pasiaiškinimą dėl darbdavio nurodomų darbo drausmės pažeidimų. Nei viename iš šių dokumentų ieškovas dokumentų pasirašymo datos nenurodė, teigdamas, jog šiuos dokumentus pasirašė 2014-02-20 atvykęs į buhalteriją pasiteirauti dėl darbo užmokesčio, tačiau tokiems teiginiams pagrįsti, įrodymų nepateikia. Dėl ko teismas neturi pagrindo abejoti, kad su šiais dokumentais ieškovas buvo supažindintas ne jų priėmimo dieną, bet vėliau. Juolab, kad atsakovas pateikė atlyginimo žiniaraščius už 2014 m. sausio ir vasario mėnesius, buhalterinę pažymą apie priskaičiuotą kompensaciją už nepanaudotas atostogas, išrašą iš kasos knygos, 2014-02-03 kasos išlaidų orderį, iš kurių matyti, kad pinigai galutiniam atsiskaitymui su ieškovu iš kasos paimti 2014-02-03, t.y. ieškovo atleidimo dieną. Pateikti buhalteriniai dokumentai, ieškovo parašas žiniaraštyje apie išmokėtus pinigus. atsakovo atstovo paaiškinimai, leidžia daryti išvadą, jog su ieškovu buvo atsiskaityta jo atleidimo dieną, ne 2014-02-20 kaip teigia ieškovas.

Be to, iš Telšių teritorinės darbo biržos pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas po dviejų dienų po darbo sutarties nutraukimo 2014-02-05 registravosi darbo biržoje kaip ieškantis darbo. Pildant darbo ieškančio asmens kortelę, nurodytas atleidimo iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindas DK 136 str., ties kuriuo yra ieškovo parašas, kortelė užpildyta 2014-02-05, kas leidžia daryti išvadą, jog ieškovui buvo žinoma atleidimo iš darbo priežastis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pagrindas anksčiau nei nurodo ieškovas. Dėl to pagrįstas atsakovų atstovo argumentas, kad ieškovas sužinojo apie savo teisės pažeidimą atleidžiant jį iš darbo.

Ieškovas teigia, kad dėl atleidimo iš darbo pateikė darbdaviui prašymą, kuriuo prašė nutraukti darbo sutartį paties ieškovo iniciatyva. Atsakovo atstovai nurodė, kad toks prašymas administracijoje nebuvo gautas, liudyt. G. Ž., tvarkanti bendrovėje ir personalo klausimus, parodė, kad ieškovas prašymo nutraukti darbo sutartį nepateikė, toks prašymas nėra registruotas ir bendrovės prašymų dėl priėmimo į darbą, atleidimo iš darbo, atostogų suteikimo registracijos žurnale, dėl ko ieškovo teiginys apie ketinimus nutraukti darbo sutartį jo paties prašymu neįrodytas.

Konstatuotina, kad ieškinio senaties termino ieškiniui pateikti teisme pradžia laikytinas momentas, kai darbuotojas sužino apie atleidimą iš darbo, gaudamas apie tokį faktą išsamią informaciją. Atsakovo pateiktų dokumentų pagrindu, remdamasis liudyt. G. Ž. parodymais, teismas sprendžia, kad atleidimo pagrindas ir su juo susijusios reikšmingos aplinkybės ieškovui tapo žinomos ne gavus dokumentus apie atleidimą iš VSDFV, bet darbo sutarties nutraukimo dieną, t.y. 2014-02-03. Ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi 2014-03-12, paduodamas ieškinį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ieškovas praleido vieno mėnesio ieškinio senaties terminą (DK 297 straipsnio 1 dalis).

Pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą sietinas su aplinkybėmis, kurios sutrukdė asmeniui ginti savo pažeistą teisę. Pastarąsias aplinkybes turi įrodyti šalis, praleidusi ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą ir siekianti teisių apsaugos po šio termino pabaigos (CPK 12, 178 str.). Įstatymuose nenurodyta aplinkybių, neįvardinta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir ar sudaro pagrindą atnaujinti praleistą terminą, teismas sprendžia, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, konkretaus ieškinio senaties termino trukmę, į ginčo esmę, šalikų elgesį, kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos aplinkybės, kurios realiai trukdė asmeniui laiku ir tinkamai ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Praleisto ieškinio senaties termino klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant tik į ieškovo interesus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas savo iniciatyva kreipėsi į Valstybinio socialini draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrių, iš kur gavęs informaciją apie darbo sutarties nutraukimą kreipėsi su ieškiniu į teismą. Tačiau kreipimasis į kitą instituciją dėl aplinkybių išsiaiškinimo nėra reikšmingas, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą, kartu vertinant ir kita bylos aplinkybes. Kaip nustatyta, ieškovas po dviejų dienų po darbo sutarties nutraukimo 2014-02-05 registravosi darbo biržoje kaip ieškantis darbo, užpildydamas darbo ieškančio asmens kortelę. Minėtoje kortelėje yra anketinis klausimas apie darbo ieškančio asmens ketinimus apskųsti teismui atleidimą iš darbo, ties kuriuo ieškovas teigiamo atsakymo nepažymėjo, kas leidžia daryti išvadą, kad apie tokią galimybę ieškovas žinojo. Ieškovas ieškinio senaties termino praleidimą sieja su aplinkybėmis, susijusiomis su informacijos apie atleidimą gavimu. Tačiau teismas sprendžia, kad dėl paties atsakovo kaltės (atsisakymo susipažinti su dokumentais), nebendradarbiavimo su darbdaviu, dokumentai, patvirtinantys ieškovo atleidimą, nebuvo įteikti. Toks ieškovo elgesys neatitinka atidaus ir rūpestingo elgesio standartui, darytina išvada, kad ieškovas įstatymo nustatytą terminą ginčyti 2014-02-03 įsakymą praleido dėl savo pasirinkto elgesio, dėl ko nėra pagrindo šio termino atnaujinti.

Iš ieškovo paaiškinimų seka, kad ketinimą ginčyti atleidimą iš darbo lėmė aplinkybės, susijusios su nedarbo išmokos mokėjimu (sužinojus, jog dėl darbo sutarties nutraukimo atleidimo pagrindo nebus iš kart po darbo sutarties nutraukimo pradėta mokėti nedarbo išmoka). Taigi, ieškovo delsiamas ginti pažeistą teisę nebuvo sąlygotas aplinkybių, nepriklausančių nuo ieškovo valios.

Teismų praktikoje pažymėta, kad darbo teisės normų taikymas nereiškia išimtinai darbuotojui palankių teisės normų taikymo, nes vieno subjekto sąskaita negali būti paneigimai kito subjekto interesai, o turi būti siekiama protingos ir sąžiningos šių interesų pusiausvyros.

Nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, kliudžiusios ieškovui laiku ir tinkami ginti savo pažeistas teises, ieškovo nurodytas priežastis teismas laiko nepakankamai svarbiomis ieškinio senaties terminui atnaujinti, praleistas ieškinio senaties terminas neatnaujintinas.

CK 1.131 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio senaties termino pabaigos teisines pasekmes, 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Ieškovas praleido vieno mėnesio terminą ieškiniui į teismą paduoti, praleidimo priežastys nėra svarbios, dėl kurių šis terminas atnaujintinas, atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį ieškinys dėl neteisėto atleidimo atmestinas.

Teismui atmestu ieškinį dėl ieškinio senaties kt. ieškovo nurodyti argumentai dėl atleidimo tampa nebereikšmingi ir teismas dėl jų nebepasisako.

Dėl darbo užmokesčio priteisimo

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atleidžiant ieškovą, jam nebuvo išmokėtas atlyginimas už 2014 m. vasario 1 ir 3 d., todėl teismas, remdamasis CPK 417 straipsnio nuostatomis. turėtų priteisti darbo užmokestį už minėtas dvi darbo dienas,

Bylose pagal darbuotojo ieškinį, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, teismas gali viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 str.), tačiau nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nebuvo nustatyta.

Kaip nustatyta ieškovo pateikta darbo sutartimi Nr.18, sudaryta 2008-08-18, ieškovui buvo nustatyta penkių dienų darbo savaitė. Ieškovas, reikalaudamas atlyginimo už 2014-02-01, pateikė 2014-02-01 krovinio važtaraštį, patvirtinantį, kad vežė krovinį maršrutu Plungė – Klaipėda. Šis važtaraštis užpildytas paties ieškovo, jame nėra krovinį išdavusio asmens atžymų, dėl ko negalima išvada, kad ieškovas šį krovinį pasikrovė ir pristatė tą pačią dieną. Juolab, kad atsakovo atstovo teigimu šį krovinį ieškovui buvo pavesta pristatyti darbo laiku, o už sausio mėnesį ieškovui darbo užmokestis išmokėtas. Be to, nėra duomenų, kad ieškovas dirbo 2014-02-01 visą darbo dieną, todėl teismo vertinimu nėra pagrindo ieškovo reikalavimą dėl darbo užmokesčio priteisimo už darbo dieną 2014-02-01 tenkinti.

Reikalavimas dėl darbo užmokesčio priteisimo už 2014-02-03 taip pat netenkintinas. Kaip nustatyta šalių paaiškinimais, ieškovas minėtą dieną nebedirbo, jokių darbinių funkcijų neatliko, kilus konfliktui tarp ieškovo ir darbdavio atstovo, buvo atleistas, atleidimas įformintas 2014-02-03 pirmoje darbo pusėje. Teismo vertinimu, ieškovui už nedirbtą laiką atlyginimas nepriskaičiuotas pagrįstai (DK 217 str.).

Dėl priešieškinio

Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo žalos atlyginimą, susijusį su automobilio ir puspriekabės remontu, detalės dingimu. Nurodė, kad dėl netinkamų ieškovo veiksmų, t.y. krovinio masei taikomų apribojimų nesilaikymo, automobilio techninės būklės neužtikrinimo, atsakovas patyrė nuostolius. Dėl to, kad ieškovas neužtikrino tinkamo transporto priemonės ir puspriekabės eksploatavimo, buvo sugadintas priekabos rato diskas, priekinė automobilio apdanga, priekabos ašis, dingo automobilio stebulė. Atlikti puspriekabės remonto darbai kainavo 6459,19 Lt, padangos keitimas ir lydintys darbai – 1325,50 Lt, viso 7784,69 Lt. Remdamasis DK 254 str., šiems nuostoliams iš dalies atlyginti prašo priteisti trijų vidutinių mėnesio darbo užmokestį, t.y. 3000 Lt. Už dingusią detalę prašo priteisti 2100 Lt, už dingusią stebulę – 2100 Lt.

Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo nuostolių atlyginimą, todėl, atsižvelgiant į tai, kad žala nėra preziumuojama, ją privalo įrodyti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo, t.y. atsakovas.

Atsakovas nurodė, kad ieškovui pagal darbo sutartį buvo patikėta transporto priemonė – automobilis Scania su puspriekabe. Ieškovas 2014-02-03 transporto priemonę grąžino sugadintą, buvo sugadintas: priekabos rato diskas, automobilio priekinė padanga, priekabos ašis. Be to, dingo automobilio stebulė. Atsakovo atstovų teigimu dėl nustatytų sugadinimų kaltas ieškovas.

Atsakovas, vykdydamas įrodinėjimo pareigą, pateikė sąskaitas-faktūras, patvirtinančias turėtas išlaidas, fotonuotraukas, kuriose užfiksuota padangos būklė, bei automobilio Scania su puspriekabe 2014-02-03 apžiūros aktą.

Pateiktos sąskaitos-faktūros neatspindi buvusių gedimų pobūdžio. Taip pat pažymėtina, kad atsakovo pateiktoje 2014-02-10 sąskaitoje-faktūroje Nr.EH-1151 nėra apie duomenų guolių pakeitimą.

Automobilio Scania su puspriekabe 2014-02-03 apžiūros metu, atliktu vienasmeniškai bendrovės direktoriaus, nustatyta, kad sugadintas priekabos rato diskas, automobilio padanga, priekabos ašis, nėra automobilio stebulės. Tačiau šių sugadinimų priežastys nebuvo nustatytos. Kaip vieną iš priežasčių, dėl ko galėjo būti sugadinta priekabos ašis, atsakovo atstovai nurodo tai, kad ieškovas vežiojo techninių parametrų neatitinkančius krovinius. Byloje pateikta Klaipėdos teritorinės muitinės 2014-03-20 informacija, kad 2013-12-17 darbuotojui J. I. (ieškovui) surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 145 str. 3 d. Atsakomybė ATPK 145 str. 3 d. nustatyta už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir (ar) leidžiamą bendrą svorį, Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2013-12-17, priekabos ašies sugadinimas nustatytas 2014-02-03, todėl mažai tikėtina, kad vienkartinis pažeidimas, vežant krovinį, galėjo sukelti priekabos ašies gedimą.

Kaip matyti iš vairuotojo pareigybinių nuostatų Nr4, patvirtintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2010-09-03 įsakymu Nr.22, automobilio vairuotojas, kuriam patikėtas automobilis, atsako už jam patikėto automobilio techninę būklę, švarą ir saugą eksploatavimo metu, kelionėje pastebėtus automobilio gedimus darbuotojas šalina pats arba kreipiasi į specializuotas remonto dirbtuves ir apie tai nedelsdamas praneša įmonės vadovui nuostatų 8 p.), automobilio remonto klausimus sprendžia direktorius (nuostatų 5 p.).

Ieškovo teigimu, jis, būdamas Klaipėdoje, pastebėjęs automobilio puspriekabės guolio įtrūkimą, ėmėsi galimų priemonių, nuėmė ratą, grįžo automobiliu į jo saugojimo vietą. Ieškovo nuomone, dėl to nei priekabos rato diskas, nei priekabos ašis negalėjo būti sugadinta. Kuriuo momentu dingo stebulė, nesuprato, galimai tai galėjo atsitikti grįžtant iš Klaipėdos į Plungę. Be to, 2012 m. buvo atliktas priekabos rato disko remontas.

Byloje nėra pateikta jokių išvadų apie galimas automobilio puspriekabės gedimo priežastis, todėl negalima teigti, kad ieškovo sprendimas (užfiksavus gedimą, grįžti automobiliu į bendrovės buveinės vietą ir kreiptis į remonto dirbtuves) buvo neteisingas ir nepateisinamas techniniu požiūriu, kad dėl tokių ieškovo veiksmų buvo sukeltas gedimas (priekabos rato disko ir priekabos ašies), dingo detalė (stebulė). Juolab, kad atsakovo atstovai samprotavimams apie galimas gedimo priežastis pagrįsti jokių kt. įrodymų nepateikė.

Ieškovas taip pat neigia, kad dėl jo kaltės buvo sugadinta padanga. Ieškovo aiškinimu, padanga buvo sugadinta automobilį eksploatuojant.

Byloje nėra duomenų, paneigiančių tokį ieškovo aiškinimą.

Pagal vairuotojų pareigybinių nuostatų 5 p. prieš laiką susidėvėjusios padangos gali būti nurašomos, pateikiant defektinius aktus, kas leidžia daryti išvadą, kad darbdavys, numatė galimybę padangų nusidėvėjimą dėl eksploatacijos. Nesant duomenų apie sugadintos padangos techninę būklę, ridą, tik pagal pateiktas fotonuotraukas apie sugadinimus padangoje spręsti, kad padangos sugadinimai padaryti ieškovui netinkamai eksploatuojant automobilį, nėra pagrindo. Atsakovo pateikti įrodymai nesudaro pagrindą išvadai, kad atsakovo nurodyta žala padaryta dėl ieškovo kaltės.

Sudarius darbo sutartį su ieškovu, automobilio Scania su puspriekabe perdavimas ieškovui nebuvo įformintas perdavimo - priėmimo aktu, dėl ko negalima nustatyti, kokios techninės būklės automobilis buvo perduotas ieškovo žinion priimant į darbą. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad automobilis nebuvo naujas, jį eksploatuojant dėl vienokių ar kitokių gedimų buvo atliekamas remontas, todėl atsakovo nurodyti gedimai galėjo atsirasti ir dėl transporto priemonės amortizacijos.

Vien tai, kad ieškovas buvo atsakingas už patikėto automobilio techninę būklę, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovas privalo atlyginti atsakovo patirtus nuostolius, nes atsakovas nepateikė įrodymų, kad automobilio ir puspriekabės gedimai kilo dėl to, jog ieškovas netinkamai, neatsargiai, nerūpestingai eksploatavo automobilį. Be to, darbdavys taip pat turi atitinkamas pareigas, pav. suteikti reikiamas darbo priemones, užtikrinti techniškai tvarkingų transporto priemonių darbuotojui perdavimą.

Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. DK 246 straipsnis nustato, kad materialinę atsakomybę taikyti galima tuomet, kai yra visos tam reikalingos sąlygos. Nagrinėjamu atveju ieškovą ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai, tačiau sąlygos materialinei atsakomybei taikyti, t.y. atsakovo neteisėta veika, priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys ir kaltė nenustatytos.

Esant tokiems įrodymams ir nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, kad transporto priemonė buvo sugadinta dėl ieškovo kaltės, o nenustačius atsakovo kaltės, nėra pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimo dėl nuostolių, susijusių su sugadintos transporto priemonės remontu, priteisimo (DK 255, 256, CK 6.246-6.249, CPK 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 str. 1 d. analogiškai reglamentuoja ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą. Tiek ieškovo, tiek atsakovo reikalavimai atmetami, todėl, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, bylos išnagrinėjimo rezultatą, spręstina, kad šalys neprivalo viena kitai kompensuoti jų turėtų išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.