Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Neringos Malinauskaitės-Posaškovos pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktorius, faktinė gyv. vieta- (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Apklaustas įtariamuoju V. S. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi. 2025 m. balandžio 11 d. buvo su savo tėvu S. Z. Vilniuje – turėjo reikalų. Vakarop (tikslaus laiko nepamena, bet jau buvo tamsu) užvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), pasiimti savo daiktų. Nori pripažinti, kad savo žmoną A. griebė už plaukų, dėl ko ji pargriuvo ant kelio. Taip pat pripažįsta, kad jai sudavė savo ranka per veidą (kiek kartų – tiksliai neprisimena). Tokiu būdu savo žmonai sukėlė fizinį skausmą. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Iš karto savo kaltės nepripažino, nes buvo gėda – tiek prieš save, tiek prieš policijos pareigūnus, tiek prieš A. Be to, labai išsigando. Jo tėvas konflikto metu visą laiką buvo automobilyje, kuris stovėjo nuo namo apie 10 metrų atstumu ir negalėjo nieko matyti, tuo labiau buvo tamsu. Vėliau savo žmonos atsiprašė – ji jam pretenzijų neturi, jam atleido. Dėl šio įvykio daugiau nieko papildyti negali. Labai gailisi ir prašo prokurorės sušvelninti jam bausmę. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju.

Iš byloje esančio pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja A. T., pageidaujanti pranešti apie įvykį, parodė, kad 2025 m. balandžio 11 d., apie 21.15 val., nuosavo namo kieme adresu (duomenys neskelbtini), jos vyras V. S. be jokios priežasties sugriebė su ranka jai už plaukų ir kita ranka sudavė jai su delnu per veidą kiek tiksliai buvo smūgių neatsimena, taip sukėlė jai fizinį skausmą.

Iš byloje esančio pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apklausta kaip liudytoja A. T. parodė, kad ji gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu, su vyru V. S. jie kartu gyveno apie 10 metų, taip pat kartu gyvena jų bendri vaikai D. S., (duomenys neskelbtini) m., I. S., (duomenys neskelbtini) m., S. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. Nuo 2024 m. gegužės mėn. tarp jų vyksta skyrybų procesas, kartu negyvena nuo 2024 m. gruodžio mėn. 2025 m. balandžio 11 d. vaikai buvo pas močiutę adresu (duomenys neskelbtini), ji namuose buvo viena, nusprendė nueiti pas kaimynę, kur jie vartojo alkoholinį. 2025 m. balandžio 11 d., apie 21.16 val. prie namų atvažiavo jos vyras, kokiu automobilių, nežino, nes neįsidėmėjo, tuo metu ji buvo pas kaimynę, kur vartojo alkoholinį gėrimą vyną. Jai paskambino į mobilaus ryšio telefoną vyras V. S. ir paprašė, kad ji atrakintų jų gyvenamojo namo duris. Jai atėjus atrakint durų, vyras stovėjo prie namo ir laukė jos. Jie priėjo prie namo durų. Jų kiemas nėra apšviestas, buvo tamsu, ji pritūpė, kad įstatytų raktą į spyną, tuo metu priėjęs už nugaros vyras pasilenkė ir rusų kalba pasakė „ nu čto nevidna?“ ir galimai su dešine ranka griebė jai už plaukų, o su kaires rankos plaštaka sudavė, kiek tiksliai buvo smūgių neatsimena, į dešinę veido pusę, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą, taip pat buvo suklupusi ant kelio. Tuo metu buvo labai išsigandusi, nesipriešino tik rėkė. Vyras ją paleido, tuo metu ji paėmė savo telefoną ir pradėjo skambinti bendruoju pagalbos Nr. 112, tuo metu vyras dar bandė prieiti, tačiau suprato, kad ji skambina į policiją ir jis pasišalino automobiliu iš įvykio vietos. Atvykus policijos pareigūnams, buvo patikrintas jos blaivumas, buvo nustatytas 1,07 prom. girtumas, buvo pasiūlyta GMP, tačiau atsisakė. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Civilinį ieškinį pateiks bylos nagrinėjimo metu.

Papildomai apklausta kaip liudytoja A. T. parodė, kad įvykio metu V., kokia ranka, negali pasakyti, nes buvo nusisukusi, griebė ją už plaukų ir savo rankos plaštaka sudavė jai kelis kartus į dešinės pusės veido sritį. Kiek tiksliai buvo smūgių, neatsimena, tačiau jis smogė į dešinę veido pusę, dėl ko pajuto fizinį skausmą (veido skausmą vertina 6 balais iš 10) skausmas buvo momentinis. Kai jis tampė ją už plaukų (skausmą vertina galvos srityje 8 balais iš 10, tačiau, deja, jokių sužalojimų nematyti), ko pasėkoje ji suklupo ant vieno kelio ir nubrozdino savo kairį kelį ( skausmą vertina 6 balais iš 10). Tuo metu dėvėjo sportines storesnes šiltas kelnes. Nežino kas jai butu jeigu jis suduotu jai į veidą kumščių. Prie namo jie buvo dviese ir jų konflikto niekas negalėjo matyti. Atvykus policijos pareigūnams, buvo patikrintas jos blaivumas, buvo nustatytas 1,07 prom. girtumas, buvo pasiūlyta GMP, tačiau atsisakė. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Civilinio ieškinio neteiks. Šiuo metu vyksta skyrybos procesas. Savo sutuoktiniui ji atleisti nesiruošia. Daugiau nieko apie minėta įvyki pasakyti negali.

Papildomai apklausta kaip liudytoja A. T. parodė, kad lieka prie savo ankstesnių parodymų ir nori juos papildyti šia informacija. Įvykio metu, kai skambino į Bendrąjį pagalbos centrą (112), V. ėjo link jos. Ji labai išsigando, todėl pradėjo garsiai šaukti į telefono ragelį. Jis matyt išsigando ir pasitraukė. Taip pat nori paminėti, kad V. atvyko ne vienas – kartu su juo buvo jo tėvas S. Z.. Tėvą pastebėjo tik tada, kai jis buvo išlipęs iš automobilio ir garsiai pašaukė: „baikit konfliktuoti, V., važiuojam.“ Priėjęs jis nebuvo. V. nuėjo link automobilio, atsisėdo į automobilį ir išvažiavo, kas buvo už vairo pasakyti negali, nepastebėjo. Automobilis stovėjo maždaug 10 metrų atstumu nuo namo, o tuo metu jau buvo tamsu, todėl V. tėvas negalėjo matyti, kaip V. ją mušė ir tampė už plaukų. Nori tiksliai paaiškinti, kaip atsirado nubrozdinimai jos kairiajame kelyje. Kai V. pagriebė ją už plaukų, dėl to stipriai pargriuvo ant kairio kelio ir susižeidė, nes danga buvo išklota stambia skalda. Pateiks nuotraukas įvykio vietos, kur būtent pargriuvo. Kodėl ankstesnėje apklausoje neminėjo V. tėvo – tiesiog apie jį visai pamiršo, nes jis visai nedalyvavo konflikte. Savo vyrui pretenzijų neturi, jam atleido, civilinio ieškinio neteiks.

Iš byloje esančio pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad jame užfiksuota įvykio vietos apžiūra. Apžiūros objektu yra gyvenamasis vieno aukšto kotedžas, esantis (duomenys neskelbtini), įėjimo durys yra įstiklintos, baltos spalvos, prie įėjimo guli medinė paletė, namo teritorija yra akmenuota. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis, pusiau aptverta segmentine tvora, laisvai prieinama, dirbtinio apšvietimo nėra. Apžiūrėjus įvykio vieta tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nerasta – nepaimta.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio asmens apžiūros protokolo matyti, kad A. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., leidus apžiūrėti jos kūną, buvo nustatyta, kad yra paraudęs dešinės pusės skruostas, apžiūrėjus kairės kojos kelį matome kraujosruvą ir raudonos spalvos dėmę, galimai kraują. Apžiūrėjus kitas kūno dalis jokių matomų sumušimų neaptikta.

Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. 1260/2025(01) matyti, kad vadovaujantis A. T. apžiūros duomenimis, pateikta išvada: 1. A. T. padaryta poodinė kraujosruva apatinio žandikaulio srityje, odos nubrozdinimai dešinėje ausyje ir kairiame kelyje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2025 m. balandžio 11 d. 2. A. T. padaryti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų jai padarymo melu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. 3. A. T. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas ausyje galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Odos nubrozdinimas kelyje negalėjo būti padarytas suduodant smūgius į veido sritį. 4. A. T. nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais-bukais daiktais, ir galimai paviršiais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo atsirasti ir esant konkrečioms aplinkybėms: suduodant smūgius, griovimo metu, susižalojant pačiai atliekant kokius nors veiksmus. 5. A. T. nustatytų sužalojimų lokalizacija ir pobūdis nenurodo, kokioje padėtyje galėjo būti nukentėjusioji sužalojimų jai padarymo metu. 6. Neatmetama galimybė, kad A. T. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir suduodant smūgius kumščiais, kietais daiktais, ar pačiai nukentėjusiajai griūnant ir atsitrenkiant į kažkokį kietą daiktą, ar galimai, paviršių.

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2025 m. balandžio 11 d. skambučio į BPC garso įrašas. Pradžia 21.20 val., trukmė 1.01 min. Skambinta iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Skambina moteris, sakydama, kad buvęs vyras užpuolė ją prie namų (duomenys neskelbtini). Antrame fone girdisi, kaip ta pati moteris sako kažkam rusiškai „Atstok“. Į operatorės klausimą moteris atsako, kad jis paprašė atrakinti namus ir jis pradėjo ją mušti. Greitoji jai nereikalinga. Vaikų namuose nėra. Pranešėja prisistatė A. T.. Į operatorės klausimą ji atsako, kad jis dabar šalia. Po to antrame fone girdisi, kaip ji kažkam sako rusiškai „„Nesiartink prie manęs“ ir tada pasigirsta jos riksmas. Operatorė prašo laukti. Pokalbis baigtas.

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas pirmas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20250411-213405UTC+0300“. Pokalbiai vyksta lietuvių kalba. Vaizdo įrašo trukmė 03.05 min. Atvykusiems pareigūnams asmuo moterišku balsu (iš ikiteisminio tyrimo duomenų atpažįstama kaip A. T.) pasakoja, kad šiuo metu nesutaria su vyru (iš ikiteisminio tyrimo duomenų atpažįstamas kaip V. S.). Jis paprašė atrakinti namus, kuomet ji rakino vyras pasilenkė prie jos ir pradėjo ją mušti prie namo durų. Tąsė už plaukų, trenkė į veido sritį. Vaizdo įraše nesimato, kur, moteris nurodo, kur vyras trenkė. Po įvykio vyras išvažiavo su jai nepažįstamu automobiliu ir automobilio numerių ji neįsidėmėjo. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota. Apžiūrimas antras vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20250411-213405UTC+0300 (1)“. Vaizdo įrašo trukmė 16.55 min. Vaizdo įraše matoma moteris parodo, kad ji išsitraukė raktus nuo namų, juos rakino. Vyras pasilenkęs prie jos sakė, kad ką ji nemato, tuomet griebė už plaukų, tai parodo kaire ranka atlieka tempimo į apačia už plaukų veiksmą. Papildo, kad daužė per veidą. Užėjusi A. su pareigūne į namus nusivalyti makiažo ir tuomet pasimatė veido srityje iš dešinės pusės, žando srityje aiškiai matomas paraudimas. Tarnybiniame automobilyje papildė, kad vyras trenkė delnu „taip konkrečiai“. Tikrinamas A. girtumas – nustatytas 1.07 promilių girtumas. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota.

Apklaustas kaip liudytojas S. Z. parodė, kad jis ir jo sūnus V. buvo Vilniuje, ir jis pasakė, kad reikia užvažiuoti adresu (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena su savo šeima ir žmona A. Kartais jis nakvoja ir pas juos, adresu (duomenys neskelbtini). Važiuodami atgal iš miesto, apie 21:00 val. (koks tikslus laikas tiksliai neprisimena, tačiau buvo jau tamsu), jie atvyko nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini). V. vairavo Toyota Auris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Atvykus, V. išėjo iš automobilio, o jis liko jame. Po maždaug 7 minučių jis išgirdo A. ir sūnaus riksmus, tačiau nesuprato, kas tiksliai vyko, nes garsai buvo neaiškūs. Jis išlipo iš mašinos ir stovėjo šalia, pasakė jiems „baikit konfliktuoti, sūnau, važiuokime“. Tada atsisėdo į automobilį. Po 2–3 minučių V. grįžo ir jie išvažiavo. Norėtų pabrėžti, kad jis nematė kaip V. sudavė Ai. Jis jam nieko nesakė apie tokius veiksmus. Nori patikslinti, kad mašina stovėjo apie 10 metrų nuo namo. Jie abu buvo blaivūs. A. jis matė tik iš tolo, buvo tamsu, tai pasakyti negali ar ji buvo sumušta.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus sveikatą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje., o būtent, jis 2025 m. balandžio 11 d., apie 21:15 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, žodinio konflikto su sutuoktine A. T. metu, panaudojo pastarosios atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. tyčia nenustatyta ranka sugriebė pastarąją už plaukų bei sudavė delnu ne mažiau kaip tris kartus į dešinę veido pusę, ko pasėkoje nukentėjusioji pargriuvo ant kairio kelio, padarydamas nukentėjusiajai A. T. poodinę kraujosruvą apatinio žandikaulio srityje, odos nubrozdinimus dešinėje ausyje ir kairiame kelyje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Be V. S. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kur ji nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino, kad jai fizinį skausmą sukėlė V. S.; vaizdo įrašuose nufilmuotuose policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuoti duomenys dėl įvykio aplinkybių, liudytojo S. Z. parodymai, kiti byloje esantys duomenys.

Pagal BPK 38 straipsnį asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji A. T. yra kaltinamojo sutuoktinė, todėl, vadovaujantis pirmiau aptartomis BPK 38 straipsnio nuostatomis, konstatuotina, jog kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis, veikdamas tyčia, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – sutuoktinei A. T.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. S. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis).

V. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo.

V. S. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, dirba. Byloje nėra duomenų apie V. S. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, pavartoto fizinio smurto intensyvumą, kilusias pasekmes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. S. už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir dydį – 1 metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros, medicinos įstaigose, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie LR SADM, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

V. S.

dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

VI. Kiti klausimai

V. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skiri 1 (vienerių) metų mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros, medicinos įstaigose, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie LR SADM, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. paskirti galutinę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros, medicinos įstaigose, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie LR SADM, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.