- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-01
- Bylos Nr.
- 2S-786-258/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-45019-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- G. I.
- Kategorijos
- 3.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, suinteresuotas asmuo G. I..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
pareiškėja skundu prašė panaikinti patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0179/16/01934 ir grąžinti lėšas į pareiškėjos banko sąskaitą. Pareiškėja skunde nurodė, kad antstolis 2016 m. lapkričio 15 d. priėmė patvarkymą nuskaičiuoti lėšas nuo pareiškėjos sąskaitos banke, apie kurį pareiškėja sužinojo tik pastebėjusi lėšų trūkumą sąskaitoje. Pareiškėja nesutinka su lėšų nuskaičiavimu, teigdama kad jos atstovas kreipėsi elektroniniu paštu į antstolį, nurodydamas, kad reikalavimas išieškotojai yra įvykdytas, t. y. buvo atlikti du mokėjimo pavedimai, atitinkantys teismo sprendimą, pervedant lėšas į išieškotojos G. I. depozitinę sąskaitą Vilniaus miesto apylinkės teisme. Pareiškėjos nuomone, antstolis, žinodamas apie įvykdytą sprendimą ir pradėdamas jį vykdyti pasielgė nesąžiningai. Be to, antstolis patvarkymą priėmė standartine forma, nors turėjo priimti patvarkymą forma mažesnei nei 57 Eur sumai. Pasak pareiškėjos, antstolis taip pat neinformavo jos, kaip to reikalauja CPK 655 straipsnio 1 dalis, kad vykdo sprendimą, neišsiuntė raginimo bei nepateikė įrodymų apie turėtas vykdymo išlaidas. Antstolis patvarkyme, kuriuo netenkino pareiškėjos skundo nurodė, kad jis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-2519-432/2015 dėl 38,42 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės V. M. išieškotojos G. I. naudai. Nurodė, kad išieškotoja, pateikdama vykdyti vykdomąjį dokumentą, kartu pateikė ir 2016 m. lapkričio 10 d. prašymą, kuriuo prašė išieškoti tokią sumą, kuri nurodyta vykdomajame dokumente. Jokių aplinkybių, kad skola yra sumažėjusi ar visiškai sumokėta prieš pateikiant vykdomąjį dokumentą, išieškotoja nenurodė, vykdymo metu tokios informacijos išieškotoja taip pat nenurodė. Nenustačius akivaizdžių kliūčių, 2016 m. lapkričio 11 d. buvo priimtas patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos, mažesnės nei 57 Eur, išieškojimo ir užvesta vykdomoji byla Nr. 0179/16/01934. Vadovaujantis CPK 661 straipsnio 2 dalimi, raginimas šiuo atveju siunčiamas neturėjo būti, nes išieškotinos skolos suma mažesnė nei 57 Eur. Skolininkės atlikti du mokėjimai neatitinka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. vykdomajame rašte Nr. 2-2519-432/2015 nurodytų sumų, t. y. sumokėta 38,11 Eur, o išieškotiną sumą sudaro 38,42 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 gruodžio 30 d. nutartimi pareiškėjos V. M. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų atmetė.Teismas nurodė, kad išieškotoja G. I. 2016 m. lapkričio 10 d. pateikė antstoliui prašymą priimti vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-2519-432/2015 būtent dėl visos 38,42 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės V. M. išieškotojos naudai, todėl antstolis neturėjo pagrindo atsisakyti priimti vykdomojo dokumento vykdyti. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad išieškotoja būtų pateikusi vykdomąjį dokumentą vykdyti, prašydama išieškoti mažesnę nei vykdomajame rašte nurodytą sumą ar kad būtų tokį prašymą pateikusi vykdymo proceso metu, todėl konstatuotina, kad antstolis pagrįstai priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-2519-432/2015.Teismas taip pat nurodė, kad skolininkė aukščiau nurodytas pinigines lėšas pervedė į teismo, kuris nepatenka į CK 6.56 straipsnio 1 dalyje numatytų subjektų ratą – notaro, banko ar kitų kredito įstaigų, depozitinę sąskaitą. Teismas, kaip teisingumą vykdanti institucija, šioje byloje nėra išieškotoju, taip pat nepriskirtinas prie CK 6.56 straipsnio 1 dalyje numatytų kitų kredito įstaigų, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad teismo sprendimu iš skolininkės priteistų sumų sumokėjimas į teismo depozitinę sąskaitą nelaikytinas tinkamu prievolės įvykdymu. Be to, vykdomajame rašte išieškotina iš skolininkės suma sudaro 38,42 Eur, o pavedimas į teismo depozitinę sąskaitą padarytas 38,11 Eur sumai.Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, kad antstolis, priimdamas vykdyti vykdomąją dokumentą dėl mažesnės nei 57 Eur sumos, priėmė ne tos formos patvarkymą, neišsiuntė raginimo pareiškėjai, nepateikė įrodymų apie turėtas vykdymo išlaidas, teismas konstatavo, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 priede nurodyta patvarkymo priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos, mažesnės nei 57 Eur, išieškojimo forma. Analogiška patvarkymo forma buvo priimtas vykdyti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. vykdomasis raštas Nr. 2-2519-432/2015 dėl 38,42 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjos, todėl pareiškėjos teiginius, kad antstolis priėmė ne tos formos patvarkymą teismas atmetė kaip nepagrįstus.Teismas pažymėjo, kad antstolis, vykdydamas vykdomąjį dokumentą dėl 38,42 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės, neturėjo teisinio pagrindo priimti ir siųsti skolininkei raginimą įvykdyti sprendimą geruoju. Taip pat nurodė, kad vykdomojoje byloje yra duomenys apie vykdymo išlaidas, kurios sudaro 23,72 Eur.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu apeliantė (pareiškėja) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-30 teismo nutartį ir panaikinti antstolio patvarkymus vykdomojoje byloje Nr. 0179/16/01934 kaip neatitinkančius reikalaujamos formos.Atskirajame skunde nurodo, kad skunde dėl antstolio veiksmų apeliantė buvo nurodžiusi, kad antstolio forma dėl skolos išieškojimo neatitinka 2014-12-29 įsakymo Nr. 1R-383 Teisingumo ministro įsakymu patvirtintos formos. Antstoliui priėmus netinkamos formos patvarkymą, toks patvarkymas turi būti panaikintas. Taip pat apeliantė antstoliui nurodė, kad išieškotojai teismo priteistą sumą pervedė, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis R. V. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad skundžiami antstolio patvarkymai buvo priimti laikantis Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ priede nustatytos formos reikalavimų, t.y. buvo priimti patvarkymai, kurie atitiko patvarkymų „priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos, mažesnės nei 57 eurai išieškojimo“, „Nurodymo priverstinai nurašyti lėšas“ bei „Patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo“ formas. Be to, apeliantė nenurodo jokių teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą abejoti skundžiamos nutarties teisėtumu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Apeliantės teigimu, skunde dėl antstolio veiksmų ji buvo nurodžiusi, kad antstolio forma dėl skolos išieškojimo neatitinka 2014-12-29 įsakymo Nr. 1R-383 Teisingumo ministro įsakymu patvirtintos formos. Antstoliui priėmus netinkamos formos patvarkymą, toks patvarkymas turi būti panaikintas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka. Sprendimų vykdymo instrukcija įpareigoja antstolį, atliekant vykdymo veiksmus, naudoti patvirtintos formos procesinius dokumentus (Instrukcijos 2 punktas). Susipažinus su antstolio priimtu 2016-11-11 patvarkymu priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos, mažesnės nei 57 eurai, išieškojimo, konstatuotina, kad antstolio priimtas patvarkymas atitinka jam keliamus reikalavimus ir 2005 m. spalio 27 d. Nr. 1R-352 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro antstolio patvarkymo priėmimo metu galiojusios redakcijos reikalavimus (Sprendimų vykdymo instrukcijos 2.2, 2 priedas).Vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad apeliantė būtų išieškotojai sumokėjusi skolą, o apeliantės sumokėti 38,11 Eur į Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitą negali reikšti tinkamo sprendimo įvykdymo. Kaip teisingai pirmos instancijos teismas nurodė, CK 6.56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas turi teisę įvykdyti piniginę prievolę sumokėdamas skolą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, jeigu: 1) vietoje, kurioje turi būti įvykdyta prievolė, nėra kreditoriaus ar kito priimti prievolės įvykdymą įgalioto asmens; 2) kreditorius yra neveiksnus ar neturi globėjo; 3) kreditorius vengia priimti prievolės įvykdymą; 4) kreditorius neaiškus dėl to, jog vyksta kelių asmenų ginčas dėl teisės priimti prievolės įvykdymą. Kadangi teismas nepatenka į CK 6.56 straipsnio 1 dalyje numatytų subjektų ratą, apeliantė neturėjo jokio teisinio pagrindo mokėti skolą į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą. Tuo labiau, kad pervesta suma į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą yra mažesnė nei antstolio išieškoma suma. Taigi, negalima sutikti su apeliante, kad ji yra atsiskaičiusi su skolininke. Pirmos instancijos teismas, išsamiai ir kruopščiai išnagrinėjęs vykdomąją bylą, šias aplinkybes įvertino ir nurodė, kodėl apeliantės 38,11 Eur sumokėjimas į Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitą nelaikytinas tinkamu prievolės įvykdymu pagal antstolio priimtą vykdyti vykdomąjį raštą. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į apeliantės nurodomus argumentus dėl pinigų sumokėjimo į teismo depozitinę sąskaitą.Esant išvardintoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmos instancijos nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartį nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.