Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka bylą išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui R. B. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. B. nei į vieną parengiamąjį teismo posėdį, nei į teismo posėdį neatvyko, teismui išnaudojus visas galimybes atsakovui pranešti apie nagrinėjamą bylą kitais būdais, įteikti procesinius dokumentus tiek Lietuvoje, tiek Jungtinėje Karalystėje, po nesėkmingos atsakovo paieškos per policiją, apie nagrinėjamą bylą ir paskirtus parengiamuosius teismo posėdžius atsakovui pranešta viešo paskelbimo būdu. Ieškovei, jos atstovui ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei neprieštaraujant, byla nagrinėta nedalyvaujant atsakovui, remiantis surinkta medžiaga, ieškovės paaiškinimais, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada ir liudytojų parodymais. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad buvo imtasi procesinių priemonių atsakovo R. B. būtinam dalyvavimui nagrinėjant šią bylą užtikrinti, tačiau atsakovas elgiasi nesąžiningai ir vilkina procesą, todėl teismas taiko CPK 388 straipsnio 2 dalyje nurodytą atsakovo privalomo dalyvavimo teismo posėdyje išimtį ir nagrinėja bylą atsakovui R. B. – spėjamam vaiko tėvui – nedalyvaujant, nes tai šioje byloje yra būtina ieškovės sūnaus interesais.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė išvadoje nurodė, kad atsižvelgiant į vaiko teisę žinoti savo tikruosius tėvus, remiantis byloje surinktais kitais įrodymais, liudytojų parodymais, yra pagrindas tenkinti ieškinį ir nustatyti, kad R. B. yra K. Š. tėvas, nustatyti vaiko gyvenamą vietą su mama, priteisti išlaikymą iš atsakovo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2008-10-02 gimė K. Š., jo motina įrašyta ieškovė D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) duomenų apie vaiko tėvą nenurodyta (5 b. l.).

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija), tiek nacionaliniai teisės aktai (Konstitucija, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau CK), kiti teisės aktai). Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.), pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau CPK) išvardytos įrodinėjimo priemonės (liudytojų parodymai ir kt.). Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.

Teismas atsižvelgia į tai, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad su atsakovu R. B. Lietuvoje pradėjo draugauti nuo 2005 m., nors kartu negyveno, tačiau vienas pas kitą nakvodavo, turėjo intymius santykius, aplinkiniai juos laikė pora, 2008 m. jie buvo išvykę gyventi ir dirbti į Angliją. Būnant ieškovė sužinojo apie savo nėštumą ir pasakė apie tai atsakovui. Atsakovas sūnų jam gimus pripažino ir laikė savu, kurį laiką juo rūpinosi grįžęs į Lietuvą. Vėliau atsakovas ieškovę su vaiku paliko ir grįžo gyventi ir dirbti į Angliją, jais daugiau nesirūpino. Šias ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojos ieškovės giminaitė (pusseserė) S. P., kuri gyvena tame pačiame name kaip ieškovė, taip pat ieškovės draugė nuo mokyklos laikų K. J.. Liudytojos papildomai nurodė, kad ieškovės vaikas tikrai gali būti tik atsakovas, nes kol draugavo jie visada visur būdavo kartu, atsakovas buvo labai pavydus, be to, vaikas turi panašumų su atsakovu – toks pats žvilgsnis, veido forma. Ieškovė pateikė teismui atsakovo ir jos vaiko (apie 4 mėn. amžiaus) nuotraukas, iš kurių matyti, kad jis rūpestingai glaudžia vaiką prie savęs, be to, kaip ieškovė ir liudytojos nurodė, po vaiko gimimo atsakovui grįžus į Lietuvą apie 4 mėnesius jis itin rūpinosi vaiku, jį lankydavo beveik kasdien. Kad atsakovas yra K. Š. tėvas patvirtina ir pačios ieškovės paaiškinimai, kurie yra logiški, nuoseklūs, neprieštarauja kitiems įrodymams, todėl netikėti jais teismas neturi pagrindo.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas, atsižvelgdamas į ieškovės paaiškinimus ir liudytojų parodymus, atsakovo pasyvumą ir nesidomėjimą nuo 2012 m. birželio mėn. nagrinėjama civiline byla dėl ieškovės vaiko tėvystės nustatymo, nors prieš kreipiantis į teismą ieškovė jam apie ketinimus teismine tvarka nustatinėti tėvystę jam pranešė, kam jis neprieštaravo ir nurodė savo adresą Anglijoje, taip pat atsakovui neprašant atlikti tėvystės patvirtinimo ar paneigimo DNR ekspertizę, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas pagrįstas, įrodytas, todėl nustatytina, kad atsakovas R. B. yra K. Š., gim. 2008-10-02, tėvas (CK 3.147 str., 3.148 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-14 nutartis civ. byloje Nr. Nr. 3K-3-279/2011). Ieškovė neprašė, kad vaikui būtų suteikta atsakovo pavardė, todėl ji nėra keistina.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko K. Š. gyvenamąją vietą su ja, nes tai labiausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, be to, nuo pat vaiko gimimo būtent ieškovė rūpinosi vaiku, jį išlaikė. Tokiam ieškovės reikalavimui neprieštaravo vaiko teisių apsaugos skyriaus atsakovė, kuri teigė, kad mama tinkamai rūpinasi vaiku, ieškovės šeima Vaiko teisių apsaugos skyriui nėra žinoma, nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Atsižvelgiant į tai, kad nėra ginčo dėl šio ieškovės reikalavimo, be to, vaikas nuo gimimo gyvena su motina, nepilnamečio vaiko K. Š. gyvenamoji vieta nustatytina su motina D. Š. (CK 3.169 str.). Tuo pačiu nustatytina, kad atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime abiejų tėvų bendru sutarimu, neribojant bendravimo trukmės ir vietos (CK 3.164 str., 3.169 str., CPK 185 str.) .

Dėl išlaikymo priteisimo.

Pripažinus atsakovą R. B. nepilnamečio K. Š. tėvu, atsakovui atsiranda pareiga išlaikyti savo vaiką (CK 3.192 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius bei juos prižiūrėti numato ir CK 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 str. 1 d.). CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus, tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius.

Bylos nagrinėjimo iš esmės metu nustatyta, kad ieškovė viena augina minėtą nepilnametį vaiką jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), jai tenka pagrindiniai rūpesčiai dėl vaiko priežiūros, auklėjimo, sveikatos, mokslais. Ieškovės pajamos yra mažos, kurias sudaro tik kas mėnesį gaunamas darbo užmokestis apie 700 Lt (2, 4 b.l.), jai suteikta teisė gauti Valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pagal pirmąjį asmens turto ir pajamų lygį, kai valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (4-5, 7-9, 10, 12 b. l.). Pridedama pažyma apie vaikui tenkančias kas mėnesį išlaidas, iš kurių maistui 300 Lt, drabužiai ir avalinė 250 Lt, išlaidos būstui (šildymui ir kiti mokesčiai) 100 Lt, kaip teismo posėdžio metu patikslino 70 Lt kas mėnesį už elektrą, taip pat kietam kurui sezonui apie 400 Lt, išlaidos vaiko lavinimui 50 Lt, mokestis už darželį 85 Lt iki 2012 m. rugsėjo mėn. 85 Lt, o po 2012 m. rugsėjo mėn. 120 Lt, higienos priemonės 50 Lt, viso 835 Lt (7 b.l.).

CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatytas orientacinis vaikui priteistino išlaikymo dydis, t.y. jis turi būti ne mažesnis kaip minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 1000 Lt. Nustatant ieškovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, c.b. Nr. 3K-3-303/2008). Atsakovas duomenų apie savo gaunamas pajamas teismui nepateikė, Sodra neturi duomenų apie atsakovo darbovietę, pateikti duomenis apie atsakovo gautą darbo užmokestį tik už vieną mėnesį 2008 m. sausio mėn., t.y. iki vaiko gimimo, Lietuvoje nėra registruota atsakovo vardu automobilių, nekilnojamo turto (12-15 b.l.). Ieškovės teigimu atsakovas Anglijoje turi darbą, kiek gauna kas mėnesį negalėjo pasakyti. Nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų uždirbti pakankamai lėšų savo vaiko išlaikymui, kad turėtų kitų išlaikytinių, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia jam teikti ieškovės prašomą priteisti minimalų išlaikymą vaikui. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo perkelti sūnaus išlaikymo pareigos tik ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios jo prievolės vykdymo.

Pažymėtina, kad ieškovė prašo sūnaus išlaikymui priteisti iš atsakovo nedidelę, protingą, neviršijančią vaiko minimalių poreikių sumą - 400 Lt per mėnesį, todėl esant ieškovės reikalavimui pagrįstam, įrodytam, jis tenkintinas ir iš atsakovo R. B. priteistinas išlaikymas nepilnamečiam K. Š. periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2012-06-11) iki jo pilnametystės (CK 3.194 str., 3.196 str.).

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, skaičiuojant po 400 Lt kas mėnesį (1-3 b.l.). Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo vaiko gimimo jokios materialinės paramos savo nepilnamečiui sūnui neteikė, tik vieną kartą davė sūnaus išlaikymui 400 litų.

Išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškotas ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kas prisidėdavo prie ieškovė ir savo vaiko išlaikymo (CPK 178 str.). Teismas atsižvelgdamas į tai, į ieškovės prašomą priteisti sumą (išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja po 400 Lt kas mėnesį), taip pat atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį už tą laikotarpį, į tai, kad jis neturėjo kitų išlaikytinių, buvo darbingas, galėjo gauti didesnes pajamas, todėl atsižvelgdama į teismų praktiką tokiais atvejais nutaria tenkinti ieškovės reikalavimą, priteisiant iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą vaikui už 3 metus nuo 2009-06-11 iki 2012-06-11, skaičiuojant po 400 Lt kas mėnesį, viso 14 400 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-205/2004, 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-469/2006, kt.).

Tėvai privalo įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimą užauginti vaikus, elgtis apdairiai, rūpestingai ir imtis visų įmanomų priemonių gauti didesnes pajamas, kad galėtų skirti jiems išlaikymą bent minimaliems jų poreikiams tenkinti. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Priteisus iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tenkintinas ieškovės reikalavimas paskirti ją uzufrukto teise tvarkyti sūnaus K. Š. išlaikymui skirtas lėšas (CK 3.190 str. 1 d., 3.191 str.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovei buvo suteikta 100 proc. valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (8-9 b. l.), todėl 480,00 Lt teisinės pagalbos išlaidų (pagal pirmąją pateiktą pažymą pagal ieškovės atstovės prašymą,19 b.l.) ir 860,00 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, priteisini iš atsakovo (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.). 3 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų iš šalių nepriteistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 str., 263-268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti, kad R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) yra K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, K. Š. paliekant „Šimkaus“ pavardę.

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus 14 400 Lt (keturiolika tūkstančių keturis šimtus litų), taip pat išlaikymą po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo gavimo teisme dienos 2012-06-11 iki kol vaikas sulauks pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminei nepilnamečio sūnaus atstovei – motinai D. Š..

Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 480,00 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt litų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 860,00 Lt (aštuonis šimtus šešiasdešimt litų) žyminio mokesčio (bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), “Swedbank”, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.