Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Furmonui, advokatui gynėjui Audronei Nėniškienei, nukentėjusiajam V. A. V., viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, be pastovios gyvenamosios vietos, teistas: 1) 1987-09-15 Kapsuko rajono apylinkės teismo pagal LTSR BK 90 str. 4 d. -6 m. laisvės atėmimo su turto konfiskavimu; 2) 1990-05-31 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pagal LR BK 118 str. 4 d., 146 str. 2 d., 153 str. 1 d. – 9 m. laisvės atėmimo; 3) 2003-11-04 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 180 str. 1 d. – 2 m. laisvės atėmimo; 4) 2005-03-02 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo, pagal LR BK180 str. 2 d., 22 str. 1 d. 180 str. 1 d. – 6 m. 1 mėn. laisvės atėmimo. Bausmė subendrinta su 2003-11-04 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 6 m. 7 mėn. laisvės atėmimo, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas pagal LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. K. pasikėsino apiplėšti, o būtent: 2014-06-17 apie 00.35 val. per langą įsibrovė į V.A. V. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), rankoje turėtu žoliapjovės peiliu bei žodžiu grasindamas užmušti, t.y. tuoj pat grasindamas panaudoti fizinį smurtą, reikalavo name buvusio V. A. V. atiduoti pinigus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes V.A. V. aktyviai pasipriešinus, jis nebaigęs nusikalstamos veikos, iš namo pasišalino.

Tokia G. K. nusikalstama veika, atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d.

G. K. kaltė įrodinėtina visišku jo prisipažinimu, nukentėjusio ir liudytojų parodymais, byloje surinktais rašytiniais ir daiktinais įrodymais.

Kaltinamasis G. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad būdamas girtas, nusprendė nueiti pas V.A. V. pasiimti 10 litų skolą už parduotą telefoną. Atėjus pas V.A. V., durų niekas neatidarė, nes V.A. V. jo neįsileido. Tada jis prie namo priebučio laiptų rastužoliapjovės peiliu atsidarė langą, ir įlipo į priebutį. Atėję į kambarį, kur lovoje gulėjo V.A. V., pareikalavo atiduoti 10 Lt skolą. Kadangi buvo girtas grasino, tačiau fizinio smurto nevartojo. V.A. V. nuėjo į kambarį sakydamas „palauk atnešiu“. Tačiau jis grįžęs vienoje rankoje turėdamas telefoną, kitoje - kirvuką. Pakėlęs ranką šaukė „ nebandyk artintis nes kirsiu“ ir tuo pačiu metu telefonu kvietė policijos pareigūnus. Po ko jis išėjo į namus. Savo kaltę pripažįsta visiškai, gailisi nusikaltęs, atsiprašė nukentėjusio (b.l. 68-69, 80).

Nukentėjusysis V. A. V. parodė, kad 2014-06-16 namuose, gulėjo lovoje, žiūrėjo televizorių. Staiga per koridoriaus duris įėjo G. K., kuris rankoje laikė metalinį pjaunamosios mašinos peilį. G. K. pareikalavo pinigų sakydamas „ jei neduosi pinigų užmušiu”. Sumos neįvardino. Išsigandęs sutiko duoti pinigų, kad neužmuštų. Keldamasis iš lovos, jis griebė už G. K. turėto peilio, jį atėmė. Tai darydamas susižalojo ranką. Po to pasiėmė koridoriuje buvusį kirvį ir juo pagrasino G. K. ir šis išėjo. Apžiūrėjęs namus pamatė, kad G. K. įsibrovė per koridoriaus langą, kuris buvo išimtas ir padėtas ant žemės. Papildomos apklausos metu V.A. V. parodė, kad G. K. prieš keletą dieną jam pardavė mobiliojo ryšio telefoną už sutartus 30 litų. Jis visus pinigus sumokėjo G. K. iš karto. Pretenzijų G. K. neturi, civilinio ieškinio nereiškia, šis jo atsiprašė (b.l. (b.l. 4-10,13-14, 16-17, 18).

Liudytojas A. B. parodė, kad 2014-06-17 apie 00.30 val., jam paskambino kaimynas V.A. V. ir pranešė, kad per langą įsibrovęs į namus, jį užpuolė G. K.. Atėjęs pas V.A. V., matė, kad jo rankos delnas kruvinas. Jis buvo labai išsigandęs, parodė žoliapjovės peilį kuris buvo virtuvėje ant stalo. Sakė, kad G. K., su šiuo žoliapjovės peiliu grasino ir reikalavo pinigų. Nepastebėjo, kad V.A. V. būtų neblaivus. Po to iš V.A. V. priklausančio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį, ir perdavė kalbėtis V.A. V. (b.l. 28).

Liudytojas A. P. parodė, kad 2014 m. birželio mėnesio viduryje, tikslios dienos nepamena (apie 15-16 d.) apie 24 val., išėjęs į lauką, pamatė kaimyną A. B., kuris, sakė laukia policijos pareigūnų, nes V.A. V. užpuolė G. K.. Sekančia dieną, sutiktas V.A. V., jam sakė, kad jį namuose užpuolė G. K., kuris žoliapjovės peiliu grasino ir reikalavo pinigų. Be to, atimdamas iš G. K. žoliapjovės peilį, susižalojo ranką. Jis matė, kad V.A. V. rankos delne buvo sužalojimas (b.l. 29).

Liudytoja A. R. parodė, kad, 2014 m. birželio mėnesį, tikslios dienos nepamena, nakties metu į budėtojų dalį buvo gautas telefoninis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), savo namuose yra užpultas asmuo. Nuvykus nurodytu adresu, namuose buvo rastas vyriškis, kuris teigė, kad jį su žoliapjovės peiliu užpuolė asmuo. Šio vyriškio ranka buvo kruvina, tačiau jis medikų pagalbos atsisakė. Pas medicinos ekspertus vykti taip pat atsisakė, todėl užduotis nebuvo įteikta, blaivumas asmeniui nustatytas nebuvo, kadangi nesukėlė įtarimo, kad asmuo gali būti neblaivus (b.l. 27).

Be pateis kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai: Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad G. K. įvykio vietoje paaiškino savo duotus parodymus (b.l. 71-77), Bendrojo pagalbos centro užfiksuoto pranešimo iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) garso įrašo suvestine nustatytas pranešimas apie užpuolimą. Asmuo prisistatęs V. V. nurodo, kad K. į namą įlindo pro langą ir paėmęs „tokį dalgiakotį kur pjauna...“, reikalavo pinigų (b.l. 47-48), Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas žoliapjovės peilis, užfiksuoti jo bendrieji ir specialieji požymiai (b.l. 11-12), Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad V.A. V. pateikė kivį (b.l. 24), Daiktų apžiūros protokole nustatyta, kad apžiūrėtas kirvis, užfiksuoti jo bendrieji ir specialieji požymiai (b.l. 25-26).

Nors kaltinamasis teisme savo kaltę pripažino visiškai, teismas laiko, kad ir be to yra pakankamai objektyvių įrodymų kvalifikuoti tokią jų nusikalstamą veiką. Teismui nėra pagrindo abejoti tiesioginių liudininkų ir nukentėjusiojo parodymais, tame tarpe ir paties kaltinamojo prisipažinimu. Jie nebuvo abejotini ar paneigti. Jie visose apklausose, tame tarpe ir teisme nurodė esmines aplinkybes, kurios buvo patvirtintos ir kitais įrodymais.

Visi šie teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti faktiniai bylos duomenys, teismo yra pripažįstami kaltinamojo aktyvių nusikalstamų veiksmų faktinio ir kalto atlikimo (įvykdymo) įrodymais, jie yra neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamasis anksčiau aprašytomis aplinkybėmis, tyčia ir sąmoningai įsibraudamas į patalpas pasikėsino apiplėšti nukentėjusį..

Vagystė kaip ir plėšimas – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant jį panaudoti. Grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Nuteistajam kaltinime inkriminuota BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytas plėšimas, padaromas tik tiesiogine tyčia. Pagal susiformavusią teismų praktiką nustatant kvalifikuotos vagystės sudėtį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius šios veikos požymius. Būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas, ar suvokė, kad turtas yra svetimas. Ištirtų įrodymų pagrindų teismas daro išvadą, kad įrodyta, jog kaltinamasis tyčia, suvokdamas, kad reikalaujami pinigai, jam nepriklauso, pasikėsino paimti svetimą, nukentėjusiajam priklausantį turtą. Nusikalstama veika yra nebaigta, nes nukentėjusiajam aktyviai pasipriešinus kaltinamasis pasišalino.

Todėl aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis G. K. grasindamas panaudoti fizinį smurtą pasikėsino pagrobti svetimą turtą, veikdamas tiesiogine tyčia. Todėl jo veika aukščiau išvardintame epizode teisingai kvalifikuota kaip pasikėsinimas padaryti plėšimą, pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe prokuroras prašė pripažinti tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tačiau teismo nuomone ši aplinkybė teisminio tyrimo metu nepasitvirtino, be to ir pats kaltinamasis nenurodė, kad girtumas neturėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui.

Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgė, kad jis teisiamas penktą kartą, bei turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, pasikėsino padaryti tyčinį sunkų (LR BK 180 str. 2 d. ) nusikaltimą (LR BK 11 str.), bei laikytinas recidyvistu ( LR BK 27 str. ). Be to, kaip asmenį charakterizuojančius duomenis teismas vertina ir jo nusikalstamas veikas už kurias jis buvo teisiamas kitose bylose.

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį ir pavojingumą visuomenei, kaltinamojo asmenybę, kuri laikytina daugiau patenkinama, į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei nustatyta lengvinanti aplinkybė, kad kaltę pripažino, į kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, norimo pagrobti turto vertę kuri yra palyginti nedidelė. Be to, teismas skirdamas bausmę, atsižvelgė į kaltinamojo gyvenimo sąlygas, jo sveikatos būklę, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, kad teismui paskyrus laisvės atėmimo bausmę ir atlikus bausmę, jokių išvadų nepadarė ir vėl nusikalto, tuo prarasdamas teismo pasitikėjimą jį pataisyti neizoliavus nuo visuomenės

Tačiau kaltinamasis nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, laikytinas recidyvistu, todėl teismas negali svarstyti ar jo atžvilgiu taikytinas LR BK 75 str. Teismo manymu, kaltinamasis yra visuomenei pavojinga asmenybė, kurią būtina izoliuoti nuo visuomenės, taikant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismas daro tokią išvadą, nes kaltinamasis pakartotinai padarė tyčinį savanaudišką nusikaltimą, kas rodo jo polinkį nusikalsti, nesilaikyti visuotinai priimtų gyvenimo ir elgesio normų.

Išdėstytos aplinkybės duoda pagrindą pripažinti, kad bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu paskyrimas kaltinamajam yra netikslingas, kadangi nebus pasiekti bausmės tikslai. Kaltinamasis būdamas teistas, neišnykus teistumui, išvadų nepadarė ir vėl įvykdė naują nusikalstamą veiką, todėl už veiką numatytą BK 22 str. 1 d, 180 str. 2 d. kaltinamajam skirtina reali terminuoto laisvės atėmimo bausmė sankcijos ribose, tačiau mažesnė negu bausmės vidurkis kaip prašo prokuroras.

BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d.).

Taikyti LR BK 62 str. ir skirti švelnesnę bausmę kaltinamajam nėra įstatyminio pagrindo.

Bausmės pradžia nuosprendžio paskelbimo diena. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas sulaikyme, kardomajam kalinime išbūtas laikas nuo 2014-07-03 ( 2014-07-03 Vilkaviškio rajono PK nutarimas sulaikyti asmenį ir 2014-07-04 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartis paskirti kardomąją priemonę suėmimą b.l. 53,57-58) iki 2014-10-03 t.y. nuosprendžio paskelbimo dienos ( LR BK 66 str. ).

Kardomąją priemonę paliktina suėmimas, kuris nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas ir vykdytina nuosprendžiu paskirtą bausmė.

Baudžiamojo proceso kodekso ( toliau- BPK) 106 str. 2 dalis, įsigaliojusi nuo 2014-01-01 nurodo, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teisme 2014-05-21 gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-3414, kurioje prašoma valstybės naudai priteisti 200 litų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš G. K..

Kadangi nuteistajam G. K. gynėjas buvo skirtas BPK 51 str. 1 d. 7 p. tvarka, nes byla buvo nagrinėjama baudžiamojo proceso tvarka, kai kaltinamasis yra suimtas, o pagrindų sumažinti valstybės garantuojamos pagalbos išlaidų ar jų nepriteisti, nenustatyta, o nuteistasis parodė, kad jis sutinka dėl šių išlaidų priteisimo, todėl iš nuteistojo priteistina valstybei 260 litų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktinius įrodymus: žoliapjovės peilį kaip netinkamai naudojimui nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, o kirvį nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajam V.A. V. (BPK 94 str. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str. teismas

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. ir nuteisti jį terminuotu laisvės atėmimu 2 ( dviem) metam ir 9 ( devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas ir skiriamą G. K. bausmę sumažinti 1/3 dalimi, t.y. iki 1 (vienerių) metų ir 10 (dešimt) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia nuosprendžio paskelbimo diena. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikyme, kardomajam kalinime išbūtą laiką nuo 2014-07-03 ( 2014-07-03 Vilkaviškio rajono Pk nutarimas ir 2014-07-04 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartis) iki 2014-10-03 nuosprendžio paskelbimo dienos ( LR BK 66 str. ).

Kardomąją priemonę palikti suėmimą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Priteisti iš G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 200 litų, kas sudaro 57 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų ( mokėti į valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką- AB “Swedbank”, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį –įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Daiktinius įrodymus: žoliapjovės peilį kaip netinkamai naudojimui nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, o kirvį nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajam V.A. V. (BPK 94 str. ).

Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.