Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės,

dalyvaujant ieškovui R. Ž., trečiajam asmeniui J. R. ir jų bei ieškovų V. K., J. J., T. K., R. A., K. M., V. K. atstovei advokatei R. G., trečiojo asmens UAB „Skania Lietuva" atstovei J. S. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. K., R. Ž., J. J., R. A., T. K., V. K., trečiojo asmens J. R. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. K., R. Ž., J. J., R. A., T. K., V. B., K. M., V. K. ieškinį atsakovams UAB „Grifas", M. Gumbrevičiaus paslaugų ir prekybos įmonei „Gelsva", tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kauno rajono savivaldybei, J. R. dėl įpareigojimų atstatyti tvorą, ir E. K. atsisakymą nuo ieškinio, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Taip pat ieškovų nuomone, teismas priimtame sprendime pacitavo tik dalį LAT nutarties motyvų, nutylėdamas kitą jų dalį ir taip iškreipdamas teismo išvadų prasmę, iš kurios išplaukia, jog sunkiasvorio transporto draudimo negalimumas Muitinės gatve Lietuvos Aukščiausiojo teismo buvo siejamas su atitinkamos kategorijos gatvės suteikimu ir šių apelianto motyvų paneigimu. Kauno rajono apylinkės teismas nevertino aplinkybės, pagrindžiančios aiškų Muitinės gatvės naudojimo neteisėtumą - tai, kad minėti detalieji planai nebegalioja. Tokiu būdu teismas, leisdamas atsakovių įmonėms naudotis Muitinės gatve be jokio teisinio pagrindo, įteisino tai, kas iš esmės yra neteisėta.

Ieškovų įsitikinimu, toks teismo sprendimas, kuriuo yra neatsižvelgta į įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytus faktus, kuriuo paneigta Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarties esmė ir tikslas, o jų teisių gynimas pripažintas tik deklaratyviu, bet ne realiai realizuotinu teisiniu veiksmu, prieštarauja ne tik materialinės ir procesinės teisės normoms, bet pažeidžia ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje, Teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, CPK 6 straipsnyje įtvirtintą teisingumo vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Pažymėtina, kad apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme.

Apeliantas laiko, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, jas netinkamai taikydamas ir aiškindamas – pažeidė CPK 18 str. numatantį, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ieškovai laiko, kad jų teisių pažeidimas buvo konstatuotas įsiteisėjusiu Kauno raj. apylinkės teismo 2002-03-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-27-03/2002, todėl skundžiamu teismo sprendimu atmetus ieškinį, buvo paneigta įsiteisėjusio teismo sprendimo esmė ir paskirtis – realiai apginti ieškovų teises. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. sausio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Z. K. ir kt. v. Kauno rajono savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-29/2003, nustatė, kad, rengiant ir tvirtinant atsakovų UAB ,,Scania Lietuva”, UAB ,,Grifas” ir M.Gumbrevičiaus PPĮ “Gelsva“ žemės sklypų detaliuosius planus, buvo ne tik suformuotos atskiros trys teritorijos (žemės sklypai), bet taip pat suprojektuoti įvažiavimai į šias teritorijas iš Muitinės gatvės, prie kurios 1991 m. suprojektuotas gyvenamųjų namų kvartalas, kuriame yra ieškovams priklausantys žemės sklypai ir pastatyti gyvenamieji namai; detalusis planavimas buvo atliktas nesilaikant Teritorijų planavimo įstatyme ir Detaliųjų planų taisyklėse įtvirtintų reikalavimų, todėl Kauno rajono valdybos 2001 m. liepos 3 d. sprendimas dėl detaliųjų planų patvirtinimo bei jo pagrindu sudarytos žemės sklypų nuomos sutartys buvo panaikintos. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantais dėl CPK 18 str. nuostatų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmens ir turi būti vykdomas visoje LR teritorijoje, tačiau negali sutikti, kad Kauno raj. apylinkės teismo 2002-03-15 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-27-03/2002, kuriuo grindžiamas šis ieškinys, nevykdo atsakovai ir tokiu būdu tęsia ieškovų teisių pažeidimą. Kolegija sprendžia, kad panaikinus Kauno rajono valdybos 2001 m. liepos 3 d. sprendimą dėl detaliųjų planų patvirtinimo, buvo sudarytos sąlygos parengti detalųjį planą, atitinkantį Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir kitų įstatymų reikalavimus. Šios procedūros jau prasidėjo. Tai patvirtina 2004-02-10 Kauno raj. savivaldybės tarybos sprendimas „Dėl detaliojo plano rengimo“ (I t., b.l. 158), kurio 4 p. nuspręsta detaliųjų planų organizatoriaus funkcijas perduoti Kauno rajono savivaldybės administracijai ir atsakovams bei trečiajam asmeniui UAB „Skania Lietuva“. Pagal šį sprendimą turi būti atlikta Muitinės g. transporto srauto intensyvumo visu paros metu tyrimas ir apskaičiuota triukšmo sklaida, įvertinus statinius abipus šios gatvės (1 p.) ir remiantis tyrimo ir skaičiavimų išvadomis rengti detaliuosius planus Muitinės g. teritorijos ir kitos paskirties žemės sklypų tvarkymo režimo reglamentui nustatyti. Iš Kauno apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-467-406/06 esančio trečiojo asmens Kauno rajono savivaldybės administracijos 2004-11-23 rašto atsakovams bei trečiajam asmeniui Nr. (2.16)-3D-2314 (b.l. 6) matyti, kad Kauno raj. savivaldybės administracija atsisakė išduoti planavimo sąlygas detaliajam planui rengti iki bus išnagrinėta ši civilinė byla. Kolegija pažymi, kad Kauno raj. savivaldybė nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 13 d. nutartimi, kurioje buvo konstatavo, kad šio sprendimo priėmimas netrukdo paruošti detaliuosius planus, atitinkančius Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir kitų įstatymų reikalavimus. Be to, nesivadovavo nagrinėjamoje byloje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 30 d. nutartimi (III t., b.l. 135-139), kurioje buvo konstatuota, kad būtent atitinkamos teritorijos detaliųjų planų parengimas gali turėti reikšmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl įpareigojimo atstatyti sugriautą gelžbetoninę tvorą ir suformuotų įvažiavimų iš Muitinės gatvės panaikinimo.

Kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 182 str. 1 d. 2 p. reikalavimus, kai nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems asmenims (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad tam tikras faktas pripažįstamas prejudiciniu pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, kai jis atitinka tokias sąlygas: 1) faktas nustatytas teismo; 2) teismo sprendimas ar nutartis, kuriais nuspręsta dėl bylos esmės, yra įsiteisėję; 3) teismo sprendimas ar nutartis priimti kitoje, negu nagrinėjama, byloje; 4) teismo sprendimas ar nutartis priimti civilinėje arba administracinėje byloje; 5) kitoje byloje dalyvavo tie patys asmenys arba teismo sprendimas sukėlė teisinių pasekmių ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; 6) aplinkybė buvo įrodinėjimo dalykas kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje A. N. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-214/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Vakario transportas“ v. UAB „SEB VB Lizingas“, bylos Nr. 3K-3-125/2009; 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Kauno žydų religinė bendruomenė v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-97/2009; kt.). Byloje, kurioje įsiteisėjo Kauno rajono apylinkės teismo 2002-03-15 sprendimas, buvo įrodinėjamos aplinkybės, susijusios su Teritorijų planavimo įstatymo ir Detaliųjų planų taisyklėse įtvirtintais reikalavimais. Kasacinio teismo nutartyje buvo nuoroda į Kauno visuomenės sveikatos centro 2002-05-31 Triukšmo matavimo protokolą Nr. 060185-1, tačiau ieškovai ieškinį pareiškė daugiau kaip po metų laiko. Be to, nuo 2003-10-01 įsigaliojo nauja higienos norma HN 33-1:2003. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino ieškovų pateiktą rašytinį įrodymą - Kauno visuomenės sveikatos centro 2004-09-10 atsakymą ieškovui J. J. (II t., b.l. 197). Šiame rašte konstatuotas nepastovus triukšmas, viršijantis leidžiamą triukšmo lygį tik prie kai kurių namų, taip pat foninis triukšmas, nenustačius jo šaltinio, kai atsakovai teigia, jog tai Vandžiogalos g. važiuojančių transporto priemonių keliamas garsas, kur sunkiasvorių transporto priemonių eismas daug intensyvesnis negu Muitinės g. Byloje yra 2004-09-08 Cheminių ir fizikinių bandymų laboratorijos Bandymų protokolas Nr. 060289-1 (II t., b.l. 194-195) apie triukšmo matavimą, kuris atliktas higieninės normos HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“ pagrindu (nurodant ekvivalentinį ir leidžiamą triukšmo lygį), galimai buvo pirmiau paminėto rašto pagrindu. Tačiau ši higienos norma nuo 2007-07-08 panaikinta Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2007-07-02 įsakymu Nr. V-555 (Valstybės žinios, 2007-07-07, Nr. 75-2990), patvirtinus naują higienos normos HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“. Pagal šią normą, ribinis triukšmo lygis, naudojamas aplinkos triukšmo kartografavimo rezultatams įvertinti, gyvenamųjų namų aplinkoje dienos metu yra 66, vakaro - 61, nakties – 55, o ekvivalentinis lygis atitinkamai: 65, 60, 55. Akivaizdu, kad leidžiamas triukšmo lygis yra padidintas ir 2004-09-08 Cheminių ir fizikinių bandymų laboratorijos Bandymų protokole Nr. 060289-1 nustatyti duomenys neviršija leistinų normų.

Dėl kitų ieškovų ieškinyje nurodytų aplinkybių - aplinkos užterštumo, dėl poveikio ieškovų nuosavybei (CK 4.99 str.) prejudicinių faktų taip pat nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu taip pat nebuvo konstatuota, kad Muitinės gatvė turi D2 kategoriją ir ja draudžiamas sunkiasvorio transporto eismas, nes tai paneigia bylos duomenys (I t., b.l. 176-180). Atsakant į apeliantų skundo argumentą dėl pirmosios instancijos teismo leidimo atsakovams naudotis Muitinės g. konstatuotina, kad šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl draudimo atsakovams naudotis Muitinės g., kuri yra visuomeninis infrastruktūros objektas ir jokių aplinkybių dėl to pirmosios instancijos teismas neįteisino. Be to, byloje yra duomenys, kad Muitinės g. važinėja Lietuvos kariuomenės karo kartografijos centro, kurio teritorija ribojasi su atsakovų naudojamomis teritorijomis transportas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo įvažiavimai buvo suformuoti tuo metu galiojusio detaliojo plano pagrindu, todėl teisinį pagrindą jie turėjo. Vien detaliųjų planų panaikinimas nėra besąlyginė vada ieškinyje nurodytų įvažiavimų panaikinimui. Analogišką išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė šioje byloje nagrinėjant atsakovų apeliacinį skundą dėl 2004-03-04 teismo sprendimo (II t., b.l. 46). Todėl sprendžiant dėl ieškovų civilinių teisių įgyvendinimo ypač tampa svarbios CK 1.137 str. 2 d. nuostatos, juolab, kad be ginčo įvažiavimų, atsakovų lėšomis buvo atlikta Muitinės g. rekonstrukcija, paklota kelio danga, įrengti šaligatviai ir t.t. (I t., b.l. 28). Naujojo detaliojo plano procedūros jau yra pradėtos ir turėjo būti tęsiamos nepriklausomai nuo šios bylos sprendimo. Atsakovai kreipėsi dėl planavimo sąlygų rengti detaliuosius planus išdavimo. Sprendiniuose turės būti įvertinta ne tik transporto srauto judėjimo organizavimas visu paros metu, triukšmo lygis visu paros metu gyvenamųjų namų atžvilgiu, bet ir jam viršijant normas, numatytos triukšmo slopinimo priemonės ir taip formuojama pilnavertė aplinka, suderinti fizinių ir juridinių asmenų interesai. Dėl nurodytų argumentų, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų nuostata, kad skundžiamu teismo sprendimu buvo panaikinta įsiteisėjusios kasacinio teismo nutarties esmė ir tikslas, nes jos esmė buvo susijusi su detaliojo plano tvirtinimo procedūrų pažeidimo konstatavimu, o panaikinus patvirtintus detaliuosius planus, buvo sudaryta prielaida naujojo detaliojo plano rengimui, todėl teisingumo ieškovai turėtų siekti nepažeidžiant visų byloje dalyvaujančių asmenų teisėtų interesų.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, todėl apeliacinis skundas atmestinas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas patyrė 35,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios į valstybės biudžetą priteistinos iš apeliantų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų V. K., R. Ž., J. J., R. A., T. K., V. K. ir trečiojo asmens J. R. valstybei po 5,13 Lt (penkis litus 13 ct) iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.