- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-12
- Bylos Nr.
- 1A-741-493-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-00234-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis (pirm.), Daiva Jankauskienė, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- R. K.
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Advokatai
- Valerijus Karpovas
- Kategorijos
Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-741-493-2014
Teisėja Tatjana Butkienė Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00234-2014-6
2014 m. lapkričio 12 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Aušrai Briedienei, dalyvaujant prokurorei Linai Gudonienei, nuteistajam R. K., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, nukentėjusiajai V. K., gestų kalbos vertėjai Vilmai Liukenskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 20 parų arešto.
Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas nuo 2014 m. vasario 17 d. iki 2014 m. vasario 19 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. nuteistas už tai, kad 2014 m. vasario 15 d., apie 17.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto metu, savo sutuoktinei V. K. sudavė vieną kartą delnu į dešinį petį ir vieną kartą spyrė nukentėjusiajai į dešinį šoną, taip mušdamas ir smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui – sutuoktinei V. K. – fizinį skausmą.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. K. skundžia Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nuosprendį ir prašo jį pakeisti, skiriant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Skunde apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai išsprendė bylą, nes paskyrė jam bausmę – trumpalaikį laisvės atėmimą (areštą), neatsižvelgdamas į tai, kad jis yra ne šiaip sau neįgalus, bet būtent kurčnebylys. Nuteistasis nurodo, kad nieko negirdi ir nekalba, jam bendraujant ne su kurčnebyliais reikia gestų kalbos vertėjo, todėl, būdamas patalpintas į pataisos namus, negalės normaliai bendrauti ne tik su kitais nuteistaisiais, bet ir su personalu, dėl ko negalės laikytis vidaus tvarkos ir taisyklių bei tinkamai atlikti paskirtą bausmę. Apelianto manymu, tokia teismo paskirta bausmės rūšis jo atžvilgiu turi būti vertinama kaip kankinimas ar žiaurus elgesys, kas prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijai bei JTO neįgaliųjų teisių konvencijos 15 straipsniui, nes šie tarptautinės teisės aktai yra ratifikuoti Lietuvos Respublikos ir turi būti taikomi tiesiogiai. Apelianto manymu, teismas pažeidė bausmės skyrimo principus, neteisingai parinko bausmės rūšį bei nepagristai jo atžvilgiu netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas, taip pat nukentėjusioji nuteistojo apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė įrodymais pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistojo R. K. atžvilgiu pritaikyti tinkamai.
Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę R. K., minėtas įstatymo nuostatas apylinkės teismas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, teisingai įvertino tai, kad R. K. nedirba, yra kurčnebylys, neįgalus, tačiau už smurto panaudojimą pirmiausia prieš savo mažametį sūnų, o po to prieš sutuoktinę teisiamas jau trečią kartą. Iš bylos duomenų matyti, kad ankstesniu nuosprendžiu nuteistajam buvo paskirtas laisvės apribojimas ir, nors bausmę jis atliko, tačiau vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką. Tai rodo, kad nuteistajam paskyrus švelnesnę bausmės rūšį, bausmės tikslai nebuvo pasiekti. Teisėjų kolegijos manymu, R. K. paskirta trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė – areštas – gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistajam paskirtos arešto bausmės trukmė artima minimaliai, todėl ji nelaikytina aiškiai per griežta ir nėra pagrindo ją keisti.
Nuteistojo skundo argumentai, jog neįgalumas trukdys jam atlikti bausmę, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 182 patvirtintų Areštinių vidaus tvarkos taisyklių 3 punkte numatyta, jog nuteistieji turi teisę gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas, kurią bausmės vykdymo institucija pateikia lietuvių kalba arba nuteistojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią nuteistasis supranta. Be to, nuteistieji areštu pasirašytinai supažindinami su jų teisėmis, pareigomis ir draudimais, taigi R. K. bus privalomai suteikta visa reikiama informacija apie jam paskirtos bausmės vykdymo tvarką. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) yra numatytos tam tikros garantijos neįgaliesiems, atliekantiems arešto bausmę, tarp jų ir geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos bei didesnės mitybos normos (BVK 173 straipsnio 5 dalis).
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį pakeisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.