- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-12-23
- Bylos Nr.
- 1A-726-493-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-36-1-00278-2010-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis (pirm.), Regina Majauskienė, Romualdas Lincevičius
- Nuteistasis
- R. M.
- Kaltinamasis
- R. M.
- Nukentėjusysis
- V. S.
Teisėjas Ramundas Krušinys (Proceso Nr.1-36-1-00278-2010-1) Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.4.
2011 m. gruodžio 23 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Elenai Skruodenienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam R. M., jo gynėjai advokatei Vilijai Jurčikonienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-08-24 nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str.1 d. (dėl viešos tvarkos pažeidimo ) ir nuteistas 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausme;
pripažintas kaltu pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. (V. S. nesunkus sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų) ) ir nuteistas 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme.
LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. tvarka bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.
Taikytas LR BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
LR BK 67 str., 71 str. ir 72 str. tvarka skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 10 MGL (1300 Lt.) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią privalo sumokėti per 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir šaunamojo ginklų - dujinio revolverio „ Chief cal.380 ME GUM“, saugomo Marijampolės AVPK, konfiskavimas, kuris turi būti perduotas Ginklų fondui prie LR VRM.
Civiliniai ieškiniai tenkinti dalinai ir iš kaltinamojo R. M. priteista nukentėjusiajam V. S. 15 000 lt. (penkiolika tūkstančių) bei O. K. 3000 lt. (trys tūkstančiai) neturtinės žalos ir 1000 lt. (vienas tūkstantis) advokato atstovavimo išlaidų.
Valstybinės ligonių kasos prie SAM civilinis ieškinys tenkintas ir iš kaltinamojo R. M. priteista 106,08 Lt. (vienas šimtas šeši lt. aštuoni ct.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir BK 138 str. 2 d. 8 p., už tai, kad 2010 m. rugsėjo 12 d., apie 12.30 val., viešoje vietoje, laukuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kalvarijos sav., kilusio tarpusavio konflikto metu, matant kitiems asmenims, be jokio pateisinamo motyvo, t.y., iš chuliganiškų paskatų, elgdamasis įžūliai bei demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia dujiniu revolveriu „Record Chief“, Nr. 1943“, iš arti šovė V. S. į veidą du kartus, bendrai padarydamas jam veido bei kairės akies junginės ir ragenos I-II laipsnio terminius nudegimus, kas sukėlė nukentėjusiajam V. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pribėgusiai ginti savo sūnaus V. S. motinai O. K., kaltinamasis iš dujinio revolverio iš arti šovė O. K. į veidą, padarydamas jai odos nudegimą kaktoje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis iš chuliganiškų paskatų padarė nukentėjusiajam V. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir padarė viešos tvarkos pažeidimą.
Šalies argumentai
Nuteistasis savo apeliaciniu skundu prašė Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti. Nuteistasis nurodė, kad neneigia įvykio vietoje turėjęs dujinį revolverį ir panaudojęs jį V. S. atžvilgiu, galvojo, kad panaudojo ginklą būtinosios ginties situacijoje. V. S. nuolat provokuoja konfliktus, todėl ši aplinkybė, nuteistojo nuomone, yra labai svarbi sprendžiant bausmės, kvalifikacijos, civilinio ieškinio ir kitus klausimus. Jokių chuliganiškų paskatų neturėjo, o O. K. sužalojo netyčia. Kaltę pripažino ir tai, jo nuomone, buvo jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau teismas šią lengvinančią aplinkybę paneigė, nurodydamas, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino. Tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme aiškino, kad gynėsi nuo provokuojančio konfliktą V. S., kuris kelias paras nenusiramiono dėl jo motinos O. K. išartos bulvių vagos. Taip pat gynė jis gynė savo tėvą A. M., kurį su šakėmis puolė A. V., o jį tuo metu puolė V. S.. Jų elgesys buvo neadekvatus.
Nuteistojo nuomone, negali būti panaudotos prielaidos kaltininko nenaudai, V. S. naudai neturtinės žalos dydis bei išlaidos už advokato pagalbą nepriteistinos, kadangi nusikalstama veika buvo nukentėjusiųjų asmenų provokuojančio elgesio pasekmė.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, jog nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo R. M. nusikalstamas veikas, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.) Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
Nuteistasis R. M. ginčija veiką, kaip padarytą iš chuliganiškų paskatų, paskirtą bausmę bei civilinio ieškiniodalyje, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).
Teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad įrodymus teisėjai vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolas ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 str. įtvirtintų įrodymų patikrinimo, vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Visos bylos aplinkybės ištirtos ir įvertintos tinkamai. Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimus, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Šių reikalavimų teismas nepažeidė. Teismas nuosprendyje nurodė, kokie įrodymai patvirtina apelianto kaltumą, nurodė išvadas ir motyvus, kodėl jis kaltas nusikalstamos veikos iš chuliganiškų paskatų padarymu bei nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nėra pagrindo nesutikti su teismo išvada, kad R. M. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, nežymiai O. K. sutrikdė sveikatą ir V. S. nesunkiai sutrikdė sveikatą, bei pagrįstai nebuvo nustatyta aplinkybių, vertinamų kaip būtinoji gintis ar aplinkybių dėl tariamo V. S. provokuojančio konfliktą elgesio.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad, R. M. nuomone, teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pripažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Toks apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas ir atmestinas. Pagal LR BK 59 str. 1 d. 2 p. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama, jei teismas nustato bent du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) bent vieną iš šių alternatyvų: kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką arba padėjimą išaiškinti joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Spręsdamas, ar kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo priėmimą byloje.
Ikiteisminio tyrimo metu R. M. savo kaltę siekė neigti, nurodė kitokias konflikto kilimo priežastis nei nukentėjusieji, tvirtino, kad nukentėjusieji patys išprovokavo jo veiksmus. Remiantis nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, R. M. ikiteisminio tyrimo metu išsakyti teiginiai apie konflikto eigą, buvo paneigti. Todėl įvertinus paminėtas aplinkybes, negalima laikyti, kad R. M., duodamas parodymus, buvo visiškai nuoširdus, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad taikytina LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Nuteistasis taip pat ginčija civilinį ieškinį priteistą nukentėjusiajam V. S. bei išlaidų už advokato pagalbą priteisimą, dėl nukentėjusiojo provokuojančio elgesio.
Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais) vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 straipsniu atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, kitomis teisės normomis, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, tenkinant tokio pobūdžio civilinius ieškinius.
Neturtinės žalos atlyginimo funkcija (paskirtis) yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų vertybių atkūrimą, taip pat socialinio teisingumo atkūrimą.
Teismas, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo iš R. M. nukentėjusiajam V. S. dydžio klausimą, išanalizavo byloje esančius duomenis, įvertino nusikaltimu padarytas pasekmes, patirtus išgyvenimus, atsižvelgė, jog V. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, jog duomenų apie V. S. nuolatinį pastovaus darbingumo netekimą, nėra, kaip ir nėra pateikta duomenų apie galimai esančias ar galimas ateityje sužalojimo pasekmes, todėl atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką bei gaunamas rekomendacijas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nustato, jog atlygintinas neturtinės žalos dydis dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo V. S. mažintinas iki 10 000 Lt., o jo atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teismo buvo priteistos teisėtai ir pagrįstai.
Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam R. M. yra paskirta tinkama laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymas atidėtas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo atžvilgiu bausmė nebus griežtinama, nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, kuomet bausmės vykdymas atidedamas.
Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, Baudžiamųjų bylų skyriaus baudžiamosios bylos Nr. nutartyje Nr.2K-P-6/2010, išaiškinta, jog Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais. BK 75 str. yra BK X skyriuje „Bausmės vykdymo atidėjimas ir atleidimas nuo bausmės“. Pats skyriaus pavadinimas rodo, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo bausmės. BK 75 str. numatytas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu.
Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį ir rūšis reglamentuoja BK 67 str. (2008-06-27 redakcija). Sutinkamai su šio straipsnio 2 dalimi, pilnamečiui asmeniui skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės: tai uždraudimas naudotis specialia teise, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, draudimas prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau jos skiriamos tik asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas, draudimas prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriami kartu su bausme (Baudžiamojo kodekso 67 str. 3 d.), tai yra, ir tuo atveju, kai baudžiamojo poveikio priemonė skiriama atidedant bausmės vykdymą.
R. M. nei nuo baudžiamosios atsakomybės, nei nuo bausmės neatleistas, jam galėtų būti paskirta tik viena iš baudžiamojo poveikio priemonių, numatytų Baudžiamojo kodekso 67 str. 3 d., tačiau pirmosios instancijos teismas jam skyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones, iš kurių - įmoka į nukentėjusiųjų asmenų fondą (BK 72 str.), nėra numatyta BK 67 str. 3 d., todėl šioje dalyje nuteistojo atžvilgiu nuosprendis naikinamas.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, taikant baudžiamojo poveikio priemonę atžvilgiu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 4 p.
nusprendė:
pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-08-24 nuosprendį:
panaikinti R. M. skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL ( 1300 Lt. ) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią privalo sumokėti per 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;
sumažinti priteistą nukentėjusiojo V. S. naudai civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dydį nuo 15000 Lt. iki 10000 (dešimties tūkstančių) litų.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.