Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. A2.11-999-953/2014

2014 m. kovo 7 d.

išnagrinėjęs Š. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovu, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209⁵ straipsnį, 209 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 209¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. N., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, per nustatytą muitinio tranzito procedūros atlikimo terminą, t. y. iki 2014 m. vasario 7 d., neatvyko į paskirties muitinės įstaigą ir nepateikė prekių (neaustinės medžiagos iš sintetinių pluoštų (100% poliesteris), plotis 195 cm. rulonuose, naudojamos čiužinių gamyboje) ir dokumentų muitiniam patikrinimui pagal 2014 m. sausio 24 d. prekių gabenimui įformintą tranzito deklaraciją T1 Nr. (duomenys neskelbtini), o pateikė 2014 m. vasario 13 d. Tranzito termino pažeidimą pateisinančių dokumentų Š. N. nepateikė, tuo pažeisdamas E. K. 1993 m. liepos 2 d. Reglamento Nr. 2454/93 (EEB), išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos Kodeksą, įgyvendinimo nuostatų (EK2000-12-15 reglamento Nr. 2787 2000 metų redakcija) 356 straipsnio 1 dalį.

Be to, Š. N. kaltinamas tuo, kad be muitinės pareigūno leidimo nuo transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuimtas muitinės pareigūno uždėtas identifikavimo ženklas – muitinės plomba b/n ir tokiais veiksmais Š. N. pažeidė E. B. Muitinės kodekso 72 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Be to, Š. N. buvo kaltinamas tuo, kad be muitinės pareigūno leidimo prekės buvo iškrautos iš jas gabenusios transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje, adresu Kupiškio g. 7, Šiauliai, tuo Š. N. pažeidė Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 1992 m. spalio 12 d. nustatančio Bendrijos kodekso 46 straipsnio 1 punktą.

Š. N. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ visą laiką gaudavo krovinius išmuitintus per tarpininkus, išskyrus vieną ar kitą atvejį, kai muitindavo jie patys per muitinę, ir visi darbuotojai buvo tiesiog įpratę, kad visos mašinos atvažiuoja išmuitintos. Darbuotojas – sandėlio vadovas M. R., kaip buvo paaiškinime parašyta, neatkreipė dėmesio, kad transporto priemonė yra neišmuitinta ir išsikrovė produkciją. Kadangi įmonė yra didelė, dokumentai ne tą pačią dieną į buhalteriją pakliūna, tai gali užtrukti kelias dienas. Dokumentus pamatė buhalterė, iškart jį informavo, kad įvyko toks įvykis ir jis iš karto važiavo į muitinę prisipažinti, kas įvyko. Jų įmonė muitinės procedūras vykdo beveik nuo veiklos pradžios. Įmonė registruota prieš trejus metus, bet jie iš pradžių nepirko iš E. S.. Jis pats darbuotojų neinformuoja, kadangi ta informacija buvo darbuotojams duota, jeigu yra neišmuitintos, pasižiūrėti ir tokiu atveju siųsti į muitinę. Šiuo konkrečiu atveju, jis kaip įmonės vadovas, apie kiekvieną importo, eksporto, apie kiekvieną atvažiuojančią mašiną į įmonės teritoriją atvejį, neturi galimybės informuoti darbuotoją. Įmonė, daranti 41 milijoną apyvartos 2013 metais, tai nėra vienas automobilis per mėnesį, kuris atvyksta į įmonės teritoriją. Darbuotojai nėra apmokyti forminti muitinės procedūrų, nes iki šiol visi kroviniai atvažiuodavo išmuitinti, nes veždavo dalinius krovinius. Sandėlio vadovas M. R. savo paaiškinime rašė, kad atvažiavo turkas, kuris nešneka jokio kalba, tik turkiškai, susikalbėti nepavyko, nepasižiūrėjo atidžiai dokumentų ir išsikrovė. Sandėlio vadovui yra deleguota įsakymu, kad jis turi tikrinti atvykstančių krovinių iš ne E. S. ar jos yra išmuitintos, ar ne. Jie neturi samdytų deklarantų savo įmonėje, tačiau naudojasi muitinės tarpininkų paslaugomis nuo pat pradžios, kai pradėjo importą. Šiuo atveju iš šito tiekėjo iki šiol visą laiką prekės važiuodavo per muitinės tarpininkus Kaune, Vilniuje, įvairiuose miestuose, kadangi iki šiol važiuodavo dalinis krovinys jų įmonei, kita dalis mašinos priklausė, gavėjas buvo kita įmonė, tokiu atveju siuntėjas sutvarko, siunčia krovininį automobilį per muitinės tarpininkus ir jie tuo niekada nesirūpindavo, o dabar atvažiavo tiesiai pilnas krovinys jų įmonei, jie tiesiog neatkreipė dėmesio. Sukontroliuoti kiekvieną darbuotoją, kurių yra 120, yra sudėtinga. M. R. kaip darbuotojui yra įsakymas dėl dokumentų tikrinimo, papildomų pareiginių instrukcijų nėra. Šis pažeidimas jokiu būdu nebuvo padarytas tyčia, tai buvo padaryta per aplaidumą, nežinojimą. Jis pats kreipėsi į Klaipėdos teritorinę muitinę Šiaulių skyrių, o ne jie aptiko, kad jie tą krovinį išsikrovė. Dėl plombos, kaip yra teigiama, kad jie ją nuėmė, jis tokių duomenų neturi, nes kaip jam paaiškino žodžiu pats sandėlio vadovas, jis pats jos nekirpo, o tai galėjo padaryti pats vairuotojas, tai yra dar vienas faktas, kas juos suklaidino, nes manė, kad tas krovinys yra išmuitintas.

Klaipėdos teritorinės muitinės teisės skyriaus atstovas V. P. paaiškino, kad dėl pažeidimo tvarkos, įmonės vadovas gali deleguoti savo funkcijas, priklauso nuo konkrečių faktinių aplinkybių, paprastai arba būna konkrečiai įgalioti asmenys su įgaliojimais ir užsiimantys muitinės funkcijų deklaravimu, arba būna kartais ir vadovai. Šiuo atveju, atsakingas už šį konkretų atvejį pagal faktines aplinkybes, yra pats vadovas, nes jis pats ir pateikė muitinei deklaraciją. Tokia situacija, tai kas liečia muitinės procedūras, ant pasienio į Europos bendrijas, yra įforminama tranzito deklaracija ir krovinio. Krovinys, kai atvyksta į paskirties vietą, šiuo atveju į Šiaulius, prieš pradedant iškrovimą, atitinkamai turi būti kreipiamasi į muitinės įstaigą, kad būtų užbaigta tranzito procedūra ir pradėta pasirinkta kita muitinės procedūra, na šiuo atveju importo procedūra, tai vyksta praktiškai vienu metu. Muitinei įforminus muitinės dokumentus, muitinės deklaracijas, yra leidžiama iškrauti krovinį, šiuo atveju, jie neužbaigę tranzito deklaracijos, išsikrovė krovinį, tuo pačiu nuplėšdami ir muitinės plombas. Iš pateiktų dokumentų ir faktinių aplinkybių, kaip ir kreipėsi pagal importo deklaraciją, kurią pateikė pats vadovas Š. N., todėl manoma, kad jam ir tenka atsakomybė už šį pažeidimą.

Iš 2014 m. vasario 13 d. Š. N. pasiaiškinimo matyti, kad jis nurodė, jog 2014 m. vasario 5 d., adresu (duomenys neskelbtini), esančio sandėlio vadovas M. R. galvodamas, kad krovinys yra išmuitintas, išsikrovė krovinį iš Turkijos (tranzito deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini)). Dokumentams patekus pas buhalterę, nedelsiant buvo kreiptasi į Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių skyrių, prisipažino padarę klaidą ir 2014 m. vasario 13 d. pateikė dokumentus tranzito procedūros užbaigimui. Iki šiol visi, išskyrus vieną, kroviniai iš Turkijos važiuodavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ per muitinės tarpininkus Vilniuje, Kaune, kadangi kroviniai buvo daliniai. Šį kartą vairuotojas su pilnu kroviniu atvažiavo į jų teritoriją ir tai suklaidino darbuotojus (3 b. l.).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus Š. N. 2013 m. vasario 19 d. įsakymo matyti, kad nuo tos pačios datos M. R. priimamas sandėlio vadovo pareigoms, paskiriamas atsakingu už sandėlio materialines vertybes, dokumentų patikrą, susijusią su muitinės procedūromis bei atstovavimą muitinėje (4 b. l.).

Iš M. R. 2014 m. vasario 12 d. pasiaiškinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui matyti, kad 2014 m. vasario 5 d. atvyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtas krovinys iš Turkijos. Vairuotojas M. R. pateikė pluoštą dokumentų turkų kalba. Tokio tipo dokumentai jam buvo matomi pirmą kartą, o vairuotojas nekalbėjo nei lietuvių, nei anglų kalbomis. Per daug pasitikėdamas savimi nesikreipė į kolegas dėl konsultacijos pasirašant krovinį lydėjusius dokumentus, nenorėjo trukdyti, kadangi buvo pakankamai vėlus metas. Labai gailisi dėl savo aplaidumo (5 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktų deklaracijų matyti krovinio turinys, paskirtis, deklaracijos numeris bei pateikimo muitinei data, priedai pateikti ne lietuvių kalba (8 b. l.).

ATPK 209¹ str. 1 d. 1 p. numatyta administracinė atsakomybė už muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimą, neatvykimą per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą į muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą vietą, kad būtų atliktas muitinis tikrinimas. E. K. 1993 m. liepos 2 d. Reglamento Nr. 2454/93 (EEB), išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos Kodeksą, įgyvendinimo nuostatų (EK2000-12-15 reglamento Nr. 2787 2000 metų redakcija) 356 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prekės ir T1 dokumentas turi būti pateikti paskirties įstaigai. ATPK 209¹ str. 1 d. 1 p., numatyto pažeidimo sudėtis nenumato specialaus šio pažeidimo subjekto, tačiau E. T. reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 96 straipsnyje numatyta, kad už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako procedūros vykdytojas, prekių vežėjas arba gavėjas. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas. Vykdytojas atsako: a) už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą, deramai prižiūrint, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės; (b) už nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, laikymąsi. Antroje šio straipsnio dalyje numatyta, kad be procedūros vykdytojo prievolių, prekių vežėjas arba gavėjas, priėmęs prekes ir žinantis, kad jos gabenamos taikant Bendrijos tranzito procedūrą, taip pat atsako už visų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą ir už deramą priežiūrą, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės.

Š. N. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 209¹ str. 1 d. 1 p., kadangi nustatyta, jog per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą (iki 2014 m. vasario 7 d.) neatvyko į muitinės įstaigą muitiniam tikrinimui.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn.

ATPK 209⁵ str. numatyta administracinė atsakomybė už muitinės pareigūno uždėtų plombų, spaudų ir kitų žymų padirbimą, nuplėšimą, sugadinimą ar praradimą. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą 72 str. 2 d. numatyta, kad ant transporto priemonių uždėtus identifikavimo ženklus turi teisę nuimti ar muitinė arba tai gali būti padaryta tik muitinei leidus. Kaip vieną iš prekių identifikavimo priemonių Muitinės įstatymo 64 str. numato muitinės plombų naudojimą. 2004 m. spalio 27 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1332 patvirtintų 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento Nr. 2913/92 nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą ir 1993 m. Komisijos reglamento Nr. 2454/93 išdėstančio tarybos reglamento Nr. 2913/92, nustatančio muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių 48 p. numatyta, kad muitinės įstaigų uždėtas arba pagal teisės aktus joms prilygintas plombas ir (arba) identifikavimo ženklus nuima prekių muitinį tikrinimą atliekantys muitinės pareigūnai. Kiti asmenys, įskaitant kitų valstybės institucijų pareigūnus, gali nuimti šias plombas ir (arba) kitus identifikavimo ženklus, kai tai tiesiogiai numatyta teisės aktuose, arba muitinei sutikus. E. B. Muitinės kodekso 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ant prekių arba transporto priemonių uždėtus identifikavimo ženklus turi teisę nuimti ar sunaikinti tik muitinė arba tai gali būti padaryta tik jai leidus, išskyrus atvejus, kai juos nuimti arba sunaikinti būtina dėl nenumatytų aplinkybių arba force majeure, norint išsaugoti prekes arba transporto priemones.

ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta administracinė atsakomybė už muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo vietų tvarkos pažeidimą, tai yra muitinės prižiūrimų prekių (daiktų) ir kitų vertybių iškrovimą iš jas gabenančių priemonių, įskaitant ir jų perkrovimą į kitas transporto priemones, muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno raštiško leidimo. Nurodytos administracinio teisės pažeidimo normos taikymas susijęs su materialinės teisės normų, kuriose nustatyti atitinkami draudimai, taikymu, todėl nagrinėjant šią administracinio teisės pažeidimo bylą būtina vadovautis materialinės teisės normomis: Bendrijos muitinės kodekso 46 straipsnio 1 dalimi ir 47 straipsniu. Bendrijos muitinės kodekso 46 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prekės turi būti iškraunamos iš jas gabenančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba patvirtintose vietose; tačiau tokį leidimą gauti neprivaloma neišvengiamo pavojaus atveju, kai būtina nedelsiant iškrauti visas prekes arba jų dalį; tokiu atveju apie tai turi būti nedelsiant informuojama muitinė. Bendrijos muitinės kodekso 47 straipsnis nustato, kad prekės negali būti išgabentos iš jų pirminės buvimo vietos be muitinės leidimo. Aiškinant šias nuostatas pažymėtina, kad jos yra suformuluotos imperatyvo (be minėtos išlygos) būdu ir nėra nukreiptos kokiu nors būdu apibrėžtiems subjektams. Tai leidžia daryti išvadą, kad visi asmenys, kurie ketina atlikti ar atlieka šiose normose nurodytus veiksmus, privalo laikytis šių nuostatų. ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų taikymo požiūriu tai reiškia, kad bet koks asmuo, atlikęs šiuose punktuose nurodytus veiksmus (o šie veiksmai atitinka minėtose Bendrijos muitinės kodekso nuostatose aptartus veiksmus), yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas. Todėl konstatuotina, kad nagrinėjamojoje byloje yra reikšminga nustatyti, ar aukščiau aptarti veiksmai iš tikrųjų buvo atlikti, tai nustačius, nustatyti, kas juos atliko ar organizavo jų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinės teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. nutartis, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N143 – 1093/2008).

Iš bylos medžiagos matyti, kad sandėlio vadovas M. R., kaip nurodo, per klaidą priėmė krovinį iš Turkijos, manydamas, kad yra baigtos visos su muitine susijusios procedūros. Iš įsakymo dėl priėmimo į darbą matyti, kad M. R. buvo paskirtas atsakingu už dokumentų patikrą, susijusią su muitinės procedūromis. Savo paaiškinime jis nurodė, kad priėmė krovinį, t. y. krovinys buvo iškrautas sandėlyje, nuimant muitinės plombą. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad pažeidimas buvo padarytas, t. y. be muitinės pareigūno leidimo buvo nuimta muitinės plomba ir iškrautas krovinys, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pagal direktoriaus įsakymą dėl priėmimo į darbą M. R. buvo paskirtas atsakingu už dokumentų patikrą, susijusią su muitinės procedūromis, daroma išvada, kad Š. N. negali būti atsakingas už veiksmus, kuriuos tiesiogiai atliko kitas asmuo, todėl ši administracinio teisės pažeidimo teisenos dalis jo atžvilgiu nutrauktina, kadangi jo Š. N. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimų, numatytų ATPK 209⁵ str. ir 209 str. 1 d. 4 p., įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d.).

Š. N. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis nėra baustas už tos pačios rūšies pažeidimus. Atsižvelgiant į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į pažeidėjo asmenybę, įvertinus tai, kad pats kreipėsi į muitinės pareigūnus, kai tik buvo pastebėtas pažeidimas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, Š. N. už pažeidimą, numatytą ATPK 209¹ str. 1 d. 1 p., skirtina bauda, mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytos baudos minimumas (ATPK 30¹ str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teisėjas

nutaria:

Š. N. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209¹ str. 1 d. 1 p., pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas, skirti administracinę nuobaudą – 500 Lt ( penkių šimtų litų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo teiseną, pagal ATPK 209⁵ str. ir 209 str. 1 d. 4 p., Š. N. atžvilgiu nutraukti nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.