- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-31
- Bylos Nr.
- 2S-168-262/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Kreditorius
- AB DNB banko
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko (įkeisto turto savininko) UAB „Baltic stages“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2012 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB DNB banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko (įkeisto turto savininko) UAB „Baltic stages“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius pateikė pakartotinį prašymą, kuriuo prašė pradėti priverstinį išieškojimą iš skolininkui priklausančio įkeisto turto. Nurodė, kad skolininkas užtikrindamas suteikto kredito grąžinimą, įkeitė savo turtą- gamybinį pastatą ir tarnybinį pastatą, esančius Trakų g. 1, Rūdiškėse, Trakų r. Skolininkas nebevykdo hipoteka užtikrintos prievolės, todėl yra būtina pradėti priverstinį išieškojimą. UAB „Baltic stages“ įsiskolinimas AB DNB bankui yra 280 215,42 Lt negrąžintos paskolos, 5730,79 Lt nesumokėtų palūkanų, 159,63 Lt delspinigių, iš viso 286 105,84 Lt, 10 Lt už įspėjimo įteikimą, 139 Lt žyminio mokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2012 m. kovo 1 d. nutartimi nutarta: areštuoti įkeistus skolininko UAB „Baltic stages“ daiktus- gamybinį ir tarnybinį pastatus, esančius Trakų g. 1, Rūdiškėse, Trakų r., skolininkas įspėtas, kad negrąžinus skolos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti.
Teismas nurodė, kad į bylą nebuvo pateikta duomenų, kad skolininkas tinkamai vykdo prievoles. Taigi, kreditavimo sutartis tarp šalių buvo nutraukta pagrįstai. Dėl šių priežasčių teismas tenkino kreditoriaus prašymą areštuoti įkeistą turtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Skolininkas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2012 m. kovo 1 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad AB DNB bankas nepagrįstai kreipėsi į hipotekos teismą, prašydamas areštuoti įkeistą turtą, nes dėl šios ir kitų skolų priteisimo iš UAB „Baltic stages“ jis jau yra kreipęsis su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą. UAB „Baltic stages“ savo įsiskolinimą jau iš dalies padengė, minėtoje byloje yra taikos sutarties sudarymo galimybė. UAB „Baltic stages“ pripažįsta skolą, tačiau mano, jog yra galimybė skolą grąžinti neišieškant iš hipoteka įkeisto turto. Įkeistas turtas yra būtinas UAB „Baltic stages“ komercinei veiklai vykdyti ir jo netekimas įmonei padarytų didelę žalą.
Atsiliepimas
Kreditorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš skolininko bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad hipotekos teismai nesprendžia klausimo dėl ginčų tarp šalių. Hipotekos teismas tik patikrina ar yra pagrindas vykdyti skolos išieškojimą iš įkeisto turto. Šiuo atveju taip ir buvo padaryta. Skolininkui nevykdant prievolių, hipotekos teismas pagrįstai areštavo įkeistą turtą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylų iš hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo tvarka nustatyta CPK XXXVI skyriuje. Šis skyriaus nuostatos buvo iš esmės pakeistos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 542, 543, 544, 545, 551, 554, 566, 715, 744, 745, 746, 747 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 546, 547, 548, 549, 550, 552, 553, 555, 556, 557, 558, 559, 560, 561, 562, 563, 564, 565, 567, 568, 569 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu (2011 m. gruodžio 22 d. Nr. XI-1843). Tačiau minėto įstatymo 34 str. 3 d. yra nurodyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtas išieškojimas vykdomas pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo. Todėl pagal analogiją, teismas, spręsdamas, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė teisės normas, remsis CPK redakcija, galiojusia iki minėto įstatymo priėmimo.
Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 straipsnio 1 dalis(čia ir toliau CPK 2010-10-26 redakcija)) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 29 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-523/2005). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad hipotekos teisėjo jurisdikcija yra itin siaura, o byloms dėl hipotekos teisinių santykių netaikoma bendroji bylų ypatingąja teisena nagrinėjimo taisyklė, nustatyta CPK 443 straipsnio 7 dalyje, kad ypatingosios teisenos bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, kyla ginčas dėl teisės. Šis bylų dėl hipotekos teisinių santykių bruožas jas skiria nuo kitų ypatingosios teisenos bylų ir kilusios ginčo įtakos ypatingosios teisenos bylos nagrinėjimo eigai aspektu hipotekos bylos yra kitų ypatingosios teisenos bylų išimtis. Jeigu byloje dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto hipotekos teisėjas nepaiso nurodytos taisyklės išimties ir išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, tai laikytina hipotekos teisėjo jurisdikcijos ribų viršijimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-260/2010).
Skolininkas (įkeisto turto savininkas) atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl tos pačios skolos yra nagrinėjamas ir Vilniaus apygardos teisme, todėl hipotekos teismas nepagrįstai priėmė skundžiamą nutartį. Kaip nurodyta minėtoje teismų praktikoje bei CPK normose, hipotekos teisėjo kompetencija yra ypač siaura, jai nepriklauso spręsti tarp šalių kilusių ginčų, jie yra sprendžiami ginčo teisena. Taigi, hipotekos teisėjas neturėjo ne tik pareigos, bet net ir teisės spręsti tarp šalių kilusio ginčo. Hipotekos teisėjas tik turėjo patikrinti ar kreditorius turi reikalavimo teisę į skolininką, t.y. ar pareiškimo padavimo metu egzistavo sąlygos įkeistam turtui areštuoti. Šiuo atveju taip ir buvo padaryta- hipotekos teisėjas nustatė, kad UAB „Baltic stages“ nesilaikė savo sutartinių įsipareigojimų, kurių užtikrinimui ir buvo įkeistas skolininko turtas, todėl teismas konstatavo, jog kreditavimo sutartis nutraukta teisėtai.
Taigi, teismas, priimdamas 2012 m. kovo 1 d. nutartį, jokių tuo metu galiojusių teisės normų nepažeidė, t.y. teismas, neišeidamas iš savo kompetencijos ribų, įvertinęs jam pateiktus dokumentus, pagrįstai nutarė areštuoti įkeistą turtą ir įspėti skolininką apie neatsiskaitymo su kreditoriumi pasekmes.
Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmestinas.
Atmetus atskirąjį skundą iš skolininko kreditoriui priteisiamos jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos- 363 Lt (CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2012 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš skolininko UAB „Baltic stages“ kreditoriui AB DNB bankui 363 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.