Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Valauskui, gynėjui advokatui A. Š., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui P. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. A., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, neteistas,

E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistas 1995-02-20 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams, teistas 1997-06-04 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 3 d., 241 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams 3 mėnesiams su 300 Lt vertės turto konfiskavimu, teistas 2000-12-05 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams su 200 Lt vertės turto konfiskavimu, teistas 2002-05-30 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams su 1/3 dalies turto konfiskavimu, teistas 2002-09-11 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams su ½ dalies turto konfiskavimu, teistas 2004-03-05 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams, teistas 2004-10-22 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 145 str. 1 d. 15 parų areštu, teistas 2004-11-12 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 85 parų areštu, 2005-03-08 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi nuosprendis pakeistas ir paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams 15 dienų, teistas 2005-03-30 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams 15 dienų, teistas 2005-11-04 Šiaulių apygardos teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams, teistas 2005-11-29 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 metams, 2006-05-02 Šiaulių apygardos teismo nutartimi subendrinus 2005-11-04 ir 2005-11-29 nuosprendžiais paskirtas bausmes, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 metams, 2010-12-17 paleistas iš Alytaus pataisos namų, atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal LR BK 178 str. 2 d., 180 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji M. A. ir E. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2011 m. sausio 18 d., apie 22 val., Pakruojo rajone, P. seniūnijoje, D. kaime, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą – pinigus, įsibrovė per nerakintas duris į P. J. gyvenamąjį namą, bei pasinaudodami nukentėjusiojo P. J. silpnu regėjimu, iš miegamajame kambaryje buvusios spintelės stalčiaus pagrobė bevertę piniginę su joje buvusiais 220 litų, tuo padarydami nukentėjusiajam P. J. 220 litų turtinę žalą.

Be to, kaltinamieji M. A. ir E. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2011 m. sausio 21 d., apie 16 val. 30 min., Pakruojo rajone, P. seniūnijoje, R. kaime, turėdami tikslą plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą – pinigus, per nerakintas duris įsibrovė į N. M. gyvenamąjį namą, panaudodami fizinį smurtą – M. A. jėga laikant apglėbus už kaklo ir burnos N. M., vėliau laikant ją prispaudus prie sofos atlošo, taip atimant galimybę nukentėjusiajai priešintis, pagrobė 103 litus, žirklutes 3 litų vertės ir pradėtą kepalą duonos 3 litų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai N. M. 109 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis M. A. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis tada su E. K. gėrė pas M. L., o pritrūkus gerti ir negavus pasiskolinti pinigų iš D., K. sugalvojo, kad reikia apvogti J., nes K. žinojo, kur senukas laiko pinigus, o jis pas J. niekada nebuvo buvęs. K. buvo sugalvojęs, kad pas J. reikia patekti bet kokiu būdu, netgi jeigu būtų užrakintos durys, jas būtų išlaužęs, tačiau durys buvo nerakintos. Įėjus į J. namo vidų, J. apsirengęs gulėjo lovoje ir paklausė, ar atėjo A. K. pasakė, kad A. Dar prieš įeinant į namą K. sakė, kad reikia pasiūlyti užkurti krosnį, ką jie ir darė, tačiau tai liko tik kalbomis, nes kol jis buvo prie pečiaus, iš kito kambario atėjo K. su pinigine rankose, kurią apžiūrinėjo, tačiau jam nerodė, kiek piniginėje buvo pinigų. S. J. tuo metu atsikėlęs skutosi barzdą virtuvėje ir K. tuo momentu iš kambario paėmė piniginę. Pas J. jie užtruko gal 10 minučių ir jiems išėjus į lauką, K. suplėšė ir išmetė piniginę, paskui abu nuėjo į „tašką“, kur K. nupirko du „bambalius“ alaus ir parsinešę alų pas M. L., jį išgėrė. Kiek K. sumokėjo už alų jis nežino, tačiau kitą dieną jie abu ėjo į parduotuvę, kur K. pirko maisto ir jis matė pas K. 100 litų kupiūrą ir kelias kupiūras po 20 litų. Už visus tuos pinigus K. pirko maisto, kurį jie nusinešė pas M. L. Po kelių dienų pritrūkus pinigų gėrimui ir maistui, K. jam pasiūlė nueiti apiplėšti R. kaime gyvenančios N. M. Pirmiausia K. pasakė, kad reikia nueiti pas ją pasibeldus ir paprašyti atsigerti vandens, nes taip paaiškės, ar durys užrakintos. Kai M. juos įleido ir davė atsigerti vandens, tada jie atsigėrę išėjo, tačiau po kurio laiko grįžo ir į vidų pateko per nerakintas duris. K. jam buvo liepęs senutę laikyti užėmus burną, kad nešauktų, o jis tuo laiku ieškos pinigų. Jis laikė M. apkabinęs už kaklo ir užėmęs burną, prispaudęs ant sofos, ant kurios ji sėdėjo, kai jie pas ją įėjo, o K. ieškojo pinigų. Pirmiausia K. rado 10 litų virtuvėje po stalo staltiese, po to iš kito kambario atsinešė daugiau pinigų, bet kiek jis nematė, ir tada tuos 10 litų paliko. Dar K. paėmė kažkokios mėsos, duonos, o jis paėmė žirklutes, kurias eidamas pametė. Jam K. pinigų nedavė, tačiau už tuos pinigus pirko maisto, gėrimo ir jie kartu gėrė ir valgė. Jis nusikaltimus padarė tik dėl girtumo, blaivus taip nebūtų daręs. Dėl padarytų nusikaltimų labai gailisi, pasižada užsidirbęs pinigų, atlyginti nukentėjusiems žalą.

Kaltinamasis E. K. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai ir parodymus duoti atsisakė, nurodydamas, jog viską papasakojo ikiteisminio tyrimo metu. Perskaičius kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodymus jis patvirtino, nurodydamas, kad viskas surašyta teisingai. Taip pasielgė tik dėl girtumo, blaivus nebūtų taip daręs. Dėl padarytų nusikaltimų gailisi, pasižada išėjęs į laisvę atlyginti nukentėjusiems žalą.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. J. parodė, kad tą rytą atsikėlė anksčiau, nes žadėjo atvažiuoti giminaitė iš Šiaulių ir nuvežti jį pas daktarus. Pinigų pasigedo, kai atvažiavo giminaitė, kai ruošėsi važiuoti pas daktarus. Pinigus buvo pasidėjęs iš vakaro, kadangi iš vakaro pas jį buvo atėjusi jo prižiūrėtoja G., kuri padėjo jam pasiruošti, pinigus pasidėjo stalčiuke, piniginėje, 220 litų. Iš vakaro buvo atėję ir tie (parodo į kaltinamuosius). Jis jų tada nepažino. Jis norėjo apsiskusti barzdą, kambaryje degė šviesa, durys buvo neužkištos ir jie įsibrovė. Jie žadėjo apskusti barzdą, bet jam pasakius, kad apsiskus pats, jie išėjo. Jam spalio 9 dieną bus 90 metų. Pinigai negrąžinti. Nori, kad pinigai būtų grąžinti.

Liudytoja B. G. parodė, kad ji nuėjo pas J., nes jo giminaitė T. buvo prašiusi sudėti rūbus, kadangi važiuos pas gydytoją. Ji yra J. kaimynė ir jį prižiūri. Sudėjus rūbus, senelis paprašė, kad sudėtų pinigus. Didelėje piniginėje buvo daug pinigų, iš kurių paprašė paimti 220 litų ir įdėti į juodą mažą piniginę. Ji pinigus sudėjo ir su pinigine įdėjo į stalčiuką, esantį prie lovos. Įdėjo 100 litų kupiūrą ir dar po 20, po 10 litų kupiūromis. Tai buvo po pietų, gal apie puse keturių. Kartu su ja buvo senelio giminaitis A. T. Kai ji nuėjo pas J. ryte, atvažiavo Virga ir tos piniginės stalčiuke jau nebebuvo. Visi pradėjo piniginės ieškoti, o senelis pasakė, kad vakare buvo atėję du vyrai. Iš pradžių sakė, kad atėjo A. T. su sūnum S. V. paskambino A. ir išsiaiškino, kad jis nebuvo atėjęs pas senelį. Iš J. pasakojimo ji suprato, kad iš vakaro pas jį buvo kažkas atėjęs. J. blogai girdi, prastai mato, ją jis pažįsta iš balso. Visą laiką duris jis užsirakina pats, o kodėl šį kartą neužsirakino durų, ji nežino. Durys yra ne rakinamos, o užremiamos iš vidaus ilga stora kartimi, kuri yra atremiama į laiptus.

Liudytoja V. T. parodė, kad turėjo vežti dieduką pas ausų gydytoją. Atvažiavo apie 8 valandą ryto, rado brolį A. T., kuris jau kūreno pečių. Pradėjo dieduką rengti, atėjo B. G., kuri dieduką prižiūrėdavo, ir pradėjo sakyti, kad nebėra pinigų, kuriuos iš vakaro buvo padėję į spintelę. 220 litų buvo padėti į juodą mažą piniginę. Jie visur apieškojo, tačiau niekur nerado. J. sakė, jog žino kas buvo atėjęs ir paminėjo brolį A., kad A. buvo atėjęs. Ji nulėkė pas tėvus, išsiaiškino su kitu broliu, kad A. niekur iš vakaro nebuvo išėjęs. Matomai seneliui kažkas prisistatė A. vardu. J. nelabai gerai mato, nelabai girdi, žmones atskiria iš balso. Seneliui yra 89 metai. Vėliau jie išgirdo, kad kitame kaime buvo dar vienas apiplėšimas, kurį padarė K. ir M., ir nusprendė, kad jie galėjo apiplėšti ir dieduką. Diedukas sakė, kad vienas vyras buvo aukštas, o kita žemesnis. K. ji buvo anksčiau mačiusi, nes kaime dirbdavo kažkokius darbus, vaikščiojo po gatvę ir buvo apsivilkęs nei tai geltonos, nei tai oranžinės spalvos striukę. Kaime K. vadina „J.“. Jau vieną kartą “J.“ iš senelio namų buvo išnešęs arbatą, duoną ir dar kažką, tačiau pinigai nedingo, todėl pareiškimo nerašė.

Liudytojas A. T. davė analogiškus parodymus, kaip liudytojos B. G. ir V. T.

Liudytoja A. V. parodė, kad buvo žiemos laikas, penktadienis, apie 17 val., kai ji savo kaimynės N. M. kieme pamatė du vyriškius. Vienas buvo apsirengęs su tamsios spalvos striuke, o kitas gal smėlio spalvos striuke. Jie stovėjo ir lūkuriavo prie durų. Paskui abu vyriškiai buvo kažkur išėję link Joniškio pusės, grįžo atgal ir vėl lūkuriavo prie durų. Ką jie tenai darė, ji nežino. Vienas iš vyriškių jai buvo panašus į M. giminaitį, todėl ji nėjo pasižiūrėti. Rytą iš U. V. sužinojo, kad kaimynę N. M. apvogė. Po to įvykio jai teko bendrauti su M., kuri verkdama pasakojo, kad ją apvogė, išgąsdino, kad vienas vyriškis prirėmęs ją laikė, o kitas kratė, purtė visus daiktus. Sužalojimų nesimatė, tik ji buvo labai išsigandusi, dideliame šoke. Gal po 10 dienų M. buvo išvežta į ligoninę.

Liudytoja V. U. parodė, kad nukentėjusioji N. M. yra jos kaimynė. Atsimena, kad buvo rytas, gal šeštadienio, ji ėjo keliu ir M. labai smarkiai su lazda beldė į savo namo langą, kad net stiklai išbyrėjo, ir tada ji užsuko pas ją į kiemą. M. pradėjo prašyti ją išleisti, nes buvo iš lauko pusės durys užkištos. M. pasakė, kad pas ją iš vakaro buvo vagys ir išeidami užkišo duris. M. pasakojo, kad ją pargriovė, nemušė, tik prašė pasakyti kur yra pinigai. Ji pasakė, kad neturi pinigų, tačiau jie rado pinigų. M. dar pasakė, jog geri vagys, nes paliko 10 litų duonai. M. pasakojo, kad ją pargriovė ant miegamos sofos, užspaudė burną, kad nešauktų, prispaudęs vienas laikė, o kitas ieškojo pinigų ir pavogė 100 litų, du po 50 litų. Sakė, kad dar kraustė spintelę ir kažką dėjosi į maišelį. Taip pat sakė, kad tų vyrukų nepažino, kad buvo jauni, vienas buvo didesnis, o kitas mažesnis, jog jie išeidami pasakė, kad ji eitų užsikabinti durų, tačiau ji nėjo, nes iš išgąsčio neklausė jos kojos. Tada ji M. pasakė, kad reikia pranešti policijai, o ji atsakė, kad nereikia, kadangi jie jos neprimušė, nenuskriaudė ir išeidami pasakė, kad niekur nesikreiptų ir nieko nesakytų. Buvo žiema, langas kiauras, todėl ji paskambino ir pranešė seniūnei, kuri yra M. dukterėčia, kad atvažiuotų įstiklinti lango. M. buvo labai išsigandusi dėl to įvykio, jai pasakojo, kad prabudusi naktį kartais matydavo, jog kambaryje kažkas stovi, o po to susirgo insultu.

Liudytojas A. D. parodė, kad jis buvo pas J. N. svečiuose ir jam paskambino J. L., kad jeigu nori gali atvažiuoti. Pasakė, kad eis pėsčiomis, kad atsiųstų mašiną jų paimti. Juos paėmė A. U. ir atvežė pas L. Visi gėrė. Besėdint E. K. („J.“) pasakė, kad turi kažkokį darbą. E. prie stalo visiems girdint pasakė, kad turi kažkokio darbo. E. buvo apsirengęs su rudos spalvos striuke ir iš nugaros pusės, už kelnių juosmens užsikišo peilį, kadangi striukę buvo apsivilkęs ant nuogo kūno. Kai K. užsikišo peilį, jis suprato, kad gal ką nors nori gąsdinti. K. buvo ilgais plaukais, su barzda. K. išvažiavo dirbti to darbo, apie kurį kalbėjo. Po kurio laiko grįžo, pasakė, kad jau grįžo, lygtai minėjo pinigus, sakė, kad 200 litų iš kažko pavogė, ir tada davė pinigų J. L., kad parvežtų alaus. Alaus parvežė daug, gal kokį 15 litrų (5 litrų, 2 litrų, 1,5 litrų talpos), o kiek iš viso parvežė butelių nežino, neatsimena. Tą vakarą pas J. buvo visą naktį, o prieš rytą atvažiavo policija ir juos išvežė.

Liudytojas A. U. parodė, kad J. L. yra jo draugas ir būdamas P. kaime, kur turi namą, Jonas jam tą vakarą paskambino ir paprašė atvežti iš L. du jo draugus: Justę ir dar vieną vaikiną. Jis juos atvežė apie 21.30 val. Pas J. L. buvo M. A. ir E. K. J. davė 80 litų ir paprašė parvežti alaus. Jis nuvažiavo pas N. L. ir parvežė už visus pinigus alaus. Grįžus J. paprašė pavežti iki Joniškio ir su juo važiavo E. K. Už važinėjimą jam mokėjo J. L. Nuvažiavus į Joniškį, degalinėje alkoholio jau nebepardavinėjo, todėl E. K. pirko kažkur už 50 litų kramtomos gumos, šokoladų. Grįžus į P., J. vėl nusiuntė į tašką alaus, nors alaus jie dar turėjo. Alaus jis nupirko už 45 litus. Iš kur jie turėjo pinigų jis nesidomėjo, nes pas J. neužsibuvo ir su jais negėrė. Grįžęs paskutinį kartą su alum, matė, kad M. jau miegojo girtas, o visi kiti girti kažką kalbėjo, tai yra, E. J. sakė, kad su M. pavogė kažkokią tvorą, bet kaltę suvertė M. Jis nelabai girtų kalbą suprato ir nesigilino, nes pats su jais niekur nedalyvavo ir į nusikaltimus jų nevežiojo. Gali pasakyti, kad visa tai buvo 2011 m. sausio 21 d. ir kad E. K. su juo važinėjo apsirengęs šviesiai rudos spalvos odinę striukę.

Liudytojas J. L. davė analogiškus parodymus, kaip liudytojai A. D. ir A. U., papildomai nurodydamas, kad jam buvo keista, jog M. A. su E. K. grįžę iš lauko, pradėjo užkabinėti iš vidaus niekad nerakinėjamas jo duris ir jam pasirodė, jog jie kažko bijo, o kai kitą dieną jo namuose pasirodė policijos pareigūnai su kratos protokolu, tai jis suprato, kad čia kažkas rimta, nes M. su E. liepė jam nedaryti durų ir E. dar buvo užlipęs ant aukšto slėptis, po to policijos pareigūnai rado E. K. atsineštą maišelį, kuriame buvo pomidoras ir kažkoks gabalas mėsos.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentelėmis (b.l. 10-13, I t.) matyti, kad buvo įvykdyta pinigų vagystė iš P. J. gyvenamojo namo, esančio D. kaime, Pakruojo rajone.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentelėmis (b.l. 39-44, I t.) matyti, kad R. kaime, Pakruojo rajone buvo įvykdytas plėšimas iš N. M. gyvenamojo namo.

Iš kratos protokolo su foto lentele, apžiūros protokolo ir pakvitavimo (b.l. 74-79, I t.) matyti, kad iš J. L. namų P. kaime, Pakruojo rajone, buvo paimtas plastikinis maišelis su užrašu „TAU“ ir viduje esančiu 1 pomidoru bei gabalu mėsos, kurie po apžiūros grąžinti nukentėjusiajai N. M., kadangi buvo pagrobti iš jos namų plėšimo metu.

Iš daiktų pateikimo protokolo su foto lentele, daikto apžiūros protokolo (b.l. 105-107, I t.) matyti, kad iš kaltinamojo E. K. buvo paimta šviesiai rudos spalvos striukė, kurią jis vilkėjo darydamas nusikalstamą veiką, kuri saugoma prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo su foto lentelėmis (b.l. 124-130, I t.) matyti, kad kaltinamasis E. K. patvirtino savo duotus parodymus dėl įvykdytos vagystės iš P. J. ir dėl įvykdyto plėšimo iš N. M.

Motyvuojamoji dalis

ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR VEIKŲ KVALIFIKAVIMAS

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų M. A. ir E. K. kaltė, padarius svetimo turto vagystę ir plėšimą, įsibrovus į patalpą, yra įrodyta.

Kaltinamųjų M. A. ir E. K. padaryta veika dėl vagystės iš P. J. ir dėl plėšimo N. M. atžvilgiu jų pačių prisipažinimu bei kitais byloje esančiais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 2 d., kadangi jie įsibrovę į gyvenamąjį namą, pagrobė P. J. priklausančius pinigus, bei pagal LR BK 180 str. 2 d., kadangi jie įsibrovę į gyvenamąjį namą ir panaudodami fizinį smurtą, pagrobė N. M. priklausančius pinigus ir kitus daiktus.

Kaltinime dėl plėšimo nukentėjusiosios N. M. atžvilgiu patikslintini kaltinamųjų veiksmai, panaudojant smurtą, būtent, nurodant, jog kaltinamasis M. A. laikė apglėbęs už kaklo ir burnos N. M., vėliau laikė ją prispaudęs prie sofos atlošo, kadangi abu kaltinamieji davė tokius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, tokius jų parodymus patvirtino liudytoja V. U., kuriai apie plėšimą papasakojo nukentėjusioji N. M..

BAUSMĖS SKYRIMAS

Kaltinamųjų M. A. ir E. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str., o kaltinamajam E. K. dar ir į bausmės skyrimo recidyvistui ypatumus, numatytus LR BK 56 str.

Kaltinamasis M. A. yra teisiamas pirmą kartą (b.l. 149, I t.), nebaustas administracine tvarka (b.l. 150, I t.), mokėsi (duomenys neskelbtini), kurios charakterizuojamas teigiamai ir kurioje baigė 10 klasių (b.l. 152, I t.), gyvena su motina ir patėviu, kurie nedirba, dažnai išgėrinėja (b.l. 152, 154, I t.), yra dar labai jauno amžiaus, nusikaltimus padarė, būdamas tik 18 metų ir į jų darymą įtrauktas suaugusio ir daug kartų teisto kito kaltinamojo (b.l. 148, 157-164, I t.), padarė vieną apysunkį ir vieną sunkų nusikaltimus (LR BK 11 str. 4 d., 5 d.), yra jo atsakomybę viena lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės, neatlygino nusikaltimais padarytos žalos, tačiau pasižada užsidirbti ir ją atlyginti, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo socialinę brandą, jo auklėjimą šeimoje, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kad pasiekti bausmės tikslus, jis yra baustinas terminuoto laisvės atėmimo bausme, paskiriant bausmę, artimesnę sankcijos už padarytus nusikaltimus minimumui, ją atliekant pataisos namuose (LR BK 41 str., 50 str., LR BVK 62 str., 63 str.).

Kaltinamasis E. K. teisiamas dvyliktą kartą už analogiškus nusikaltimus nuosavybei, nusikaltimus padarė, neišnykus teistumui, tik prieš mėnesį paleistas iš pataisos namų (b.l. 157-184, I t.), nebaustas administracine tvarka (b.l. 186, I t.), gyvena vienas, gyvenamosios vietos seniūnija duomenų apie jį neturi, išskyrus, kad kreipėsi socialinės paramos ir nevykdė įpareigojimų atlikti nemokamus viešuosius darbus (b.l. 186, 187, I t.), padarė vieną apysunkį ir vieną sunkų nusikaltimus (LR BK 11 str. 4 d., 5 d.), yra jo atsakomybę viena lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės, neatlygino nusikaltimais padarytos žalos, tačiau sutinka ją atlyginti, buvo nusikaltimų organizatorius, kuriuos padarė prieš gana senyvo amžiaus žmones, todėl išdėstytos aplinkybės teismui duoda pakankamą pagrindą manyti, kad ir ateityje jis gali daryti analogiškus nusikaltimus ir jam bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą bausmės vidurkiui, numatytam straipsnio už padarytą sunkiausią nusikalstamą veiką sankcijoje, paskiriant bausmę atlikti pataisos namuose (LR BK 41 str., 50 str., 56 str.).

Kaltinamiesiems M. A. ir E. K. į atliktą bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (LR BK 66 str.).

Siekiant užtikrinti netrukdomą nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui, kaltinamajam M. A. iki nuosprendžio įsiteisėjimo keistina kardomoji priemonė iš rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir asmens dokumento paėmimo į suėmimą, o kaltinamajam E. K. paliktina galioti kardomoji priemonė - suėmimas (LR BPK 119 str., 122 str., 123 str. 6 d.).

Nukentėjusiųjų P. J. 220,00 Lt ir N. M. 109,00 Lt civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo yra įrodyti, kaltinamųjų pripažįstami ir tenkintini visiškai, priteisiant juos iš kaltinamųjų M. A. ir E. K. solidariai, kadangi žala nukentėjusiesiems padaryta jų nusikalstamais veiksmais (LR CK 6.249 str., 6.263 str., LR BPK 115 str.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kaltinamojo E. K. striukė, saugoma prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina kaltinamajam (LR BPK 94 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 178 str. 2 d., 180 str. 2 d., ir jį nubausti:

pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal LR BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 4 d. taisyklėmis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo principu, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės laisvės atėmimo bausmės, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į atliktą bausmės laiką M. A. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011 m. sausio 22 d. iki 2011 m. sausio 24 d.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir asmens dokumento paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. A. pakeisti į suėmimą ir jį suimti teismo salėje.

E. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 178 str. 2 d., 180 str. 2 d., ir jį nubausti:

pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal LR BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 4 d. taisyklėmis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo principu, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės laisvės atėmimo bausmės, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į atliktą bausmės laiką E. K. įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011 m. sausio 22 d. iki 2011 m. liepos 8 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą E. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti solidariai iš nuteistųjų M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), šiuo metu suimto, ir E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), šiuo metu suimto, civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo 220,00 (du šimtus dvidešimt) litų nukentėjusiajam P. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), ir 109,00 (vieną šimtą devynis) litus nukentėjusiajai N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), besigydančiai VšĮ Joniškio ligoninės palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kaltinamojo E. K. striukę, saugomą prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamajam E. K.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiems nuteistiesiems nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.