Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto A. R. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 3 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr.2-416-34/2008 pagal ieškovės V. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Skunde nurodyta, jog atsakovas nebuvo informuotas apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimo laiką bei vietą, nes pranešimas nebūtų sukėlęs jokios realios grėsmės. Atsakovas nurodo, kad yra išskiriamos sąlygos, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. Teismas netinkamai įvertino bylos medžiagą, net neanalizavo visų šiuo atveju reikšmingų aplinkybių. Teismas nesvarstė klausimo, ar vaikui reikalinga parama, bet tik pripažino, kad netaikius laikino išlaikymo gali nukentėti vaiko interesai, t.y. laikinas išlaikymas taikytas pilnamečiam asmeniui vadovaujantis tapačiais, kaip ir nepilnamečiam, kriterijais. Teismas nevertino, kad ieškovės nurodytos turimos išlaidos per mėnesį yra visiškai niekuo nepagrįstos ir neįrodytos, kad visos reikiamos mokymo priemonės jau yra įsigytos rugsėjo mėnesį ir nerealu, kad tam dar kiekvieną mėnesį reikia išleisti po 200 Lt. Neatsižvelgta ir į tai, kad ieškovė gyvena tik penkių kilometrų atstumu nuo mokyklos ir į tai, kad susisiekimas iš jos gyvenamosios vietos į Prienus yra geras ne tik su visuomeniniu transportu, bet ir tai, kad vaikai į mokyklą yra vežami mokykliniu autobusu. Ieškovė gyvena Prienuose ne nuomotame bute, kaip tai nurodo ieškinyje, o pas savo draugą, kuris dirba ir turi pajamų buto mokesčiams sumokėti. Teismas neįvertino ieškovės motinos ir jos vyro turtinės padėties, kuri leidžia užtikrinti ieškovei prabangų gyvenimą. Atsakovas nurodo, jog jo turtinė padėtis yra daug blogesnė, kadangi jo vienintelis pragyvenimo šaltinis yra minimalus darbo užmokestis, iš kurio yra atskaičiuojamas priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui D. R., gim. 1993-01-18, taip pat atskaičiuojamas susidaręs įsiskolinimas dėl priteisto išlaikymo ieškovei, kadangi atsakovas ilgą laiką buvo bedarbis ir neturėjo jokių finansinių galimybių mokėti priteistą išlaikymą. Tai patvirtina aplinkybę, kad atsakovas nėra įgalus teikti teismo priteistą laikino išlaikymo dydį ir kad tai iš esmės pablogins atsakovo ir jo šeimos turtinę padėtį. Be to, atskaičius anksčiau teismo sprendimu priteistą išlaikymą, atsakovui pragyvenimui lieka vidutiniškai tik apie 344 Lt, iš šios sumos jis turi išlaikyti savo mažametį sūnų, teikti paramą tėvui, kuris yra garbaus amžiaus, silpnos sveikatos, pragyvenantis tik iš savo pensijos. Atsakovo žmona taip pat uždirba tik minimalų atlyginimą. Teismas, taikydamas laikiną išlaikymą, neįsitikino, ar ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su paramos priteisimu, yra pagrįstos.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos prevenciniu tikslu. Jomis siekiama užtikrinti kuo maksimalesnį ir efektyvesnį ieškovo teisių gynimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 – 01 – 21 nutartyje civilinėje byloje A. F. S.A. v. Lifosa Nr.3K-3-146/2002 („Teismų praktika“ Nr.17 psl. 217-223) nurodė, kad Lietuvos teisinė sistema pirmiausia grindžiama Lietuos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu teisingumo principu, kuris reiškia, kad turi būti užtikrintas visų asmenų lygiateisiškumas. Teisingumo principas yra universalus principas, kuris, be kita ko, suponuoja ir tai, kad bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui ir turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, be to, teisingumas gali būti įgyvendinamas tik užtikrinant interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus. Teisingumo, kaip universalaus teisės principo, reikšmę ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d. ir 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Civilinėje teisėje ieškinio užtikrinimo priemonių tikslas – užkirsti kelią skolininkui išvengti skolos mokėjimo, t.y. jų taikymu siekiama, kad šalių finansinė padėtis per visą ginčo nagrinėjimo laiką išliktų tokia, kokia buvo prieš bylos nagrinėjimą, ir tai garantuotų galutinio sprendimo įvykdymą. Kadangi ieškinio užtikrinimo priemonių taikymas susijęs su laikinu turtinių ar kitų atsakovo teisių ribojimu bei jo veiklos suvaržymu, todėl čia ypač svarbus teisingumo principo įgyvendinimas. Taikomos ieškinio užtikrinimo priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t.y. teisingumas reikalauja užtikrinti kreditoriaus ir skolininkų teisėtų interesų pusiausvyrą.

Kasacinio teismo suformuluoti precedentinę galią turintys išaiškinimai ankstesnėse bylose sukuria teisės taikymo ir aiškinimo taisykles, kurios turi būti žinomos ir pripažįstamos. Akivaizdu, kad laikinosios apsaugos priemonės taikymas šioje byloje pažeidžia atsakovo interesus. Pažymėtina, kad yra išskiriamos sąlygos, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. Ieškovė V. R. savo ieškinį grindžia CK 3.194 straipsnio 3 dalimi, kuri numato, jog tėvai turi pareigą remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog ieškovė mokosi Prienų „Žiburio“ gimnazijos 4 klasėje (b.l.6), tačiau pateiktoje pažymoje nenurodyta, jog ieškovė mokosi dieniniame skyriuje. Be to, ieškovė nurodo, jog nuomojasi butą už 400 Lt per mėnesį. Jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių šį faktą, byloje nėra pateikta. Vien formalus Prienų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje dėl išlaikymo priteisimo ieškovės pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių vertinimas, priimant nutartį jos prašymą patenkinti, patvirtina, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas, neatsižvelgdamas į kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus ir į Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtinus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, aiškinant įstatymus ir juos taikant. Pirmosios instancijos teismas neišsiaiškinęs, ar pilnamečiui reikalinga parama, nepagrįstai pripažino, kad netaikius laikino išlaikymo gali nukentėti vaiko interesai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 2 p.), ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti.

Panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

I. V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.