- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-10
- Bylos Nr.
- 1S-546-397/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
nerengdamas teismo posėdžio išnagrinėjo K. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė R.Čivinskaitė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydama ikiteisminiame tyrime Nr.07-1-00105-14 ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatytą terminą pratęsti 3 (trims) mėnesiams iki 2017 m. rugsėjo 20 d.Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartimi prokurorės prašymas tenkintas: ikiteisminiam tyrimui Nr. 07-1-00105-14 užbaigti nustatytas 3 (trims) mėnesiams terminas pratęstas, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. birželio 20 d.Pareiškėjas skundu prašo Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo A.Rauckio 2017 m. birželio 16 d. nutartį byloje Nr. S-188-919/2017 panaikinti, dėl skundo priimti naują sprendimą ir ikiteisminį tyrimą Nr. 07-1-00105-14 nutraukti dėl pernelyg ilgos jo trukmės.
Šalies argumentai
3.1.Skunde nurodė, jog Kauno apskrities VPK KP ENTV buvo atliekami du ikiteisminiai tyrimai Nr. 07-100102-14 ir Nr.07-1-00105-14, kuriuose buvo pranešta apie įtarimus padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje. Vienas pranešimas apie įtarimą buvo įteiktas 2015 m. gegužės 7 d., kitas – 2015 m gegužės 11 d. Ikiteisminiame tyrime Nr. 07-1-00102-14 yra surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota teismui. Šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama Kauno apylinkės teisme.
3.2.Pareiškėjas pažymėjo, jog tuo laiku, kai buvo atliekami du ikiteisminiai tyrimai, jis kreipėsi į teismą dėl jų nutraukimo dėl pernelyg ilgos trukmės. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartimi iš dalies tenkino apelianto skundą ir įpareigojo prokurorą ikiteisminius tyrimus Nr. 07-1-00102-14 ir Nr. 07-1-00105-14 užbaigti per tris mėnesius, t.y. iki 2016 m. gruodžio 20 d. Taigi šis ikiteisminis tyrimas, kuriame 2017 m. birželio 16 d. buvo priimta skundžiama nutartis, turėjo būti baigtas per tris mėnesius. Prokurorė, matydama, jog per ikiteisminio tyrimo teisėjo nustatytus tris mėnesius ikiteisminio tyrimo baigti nepavyks, kreipėsi su prašymu pratęsti ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatytą terminą. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi, tyrimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, deja, per papildomai nustatytą terminą ikiteisminis tyrimas ir vėl nebuvo baigtas - ikiteisminio tyrimo teisėjo nustatytas terminas buvo pratęstas trečią kartą. 2014 m. sausio 22 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas vykdomas trejus metus ir penkis mėnesius, nuo pranešimo padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įteikimo ir pirmosios apklausos praėjo beveik dveji metai bei du mėnesiai.
3.3.Apeliantas išreiškė nuomonę, kad šis ikiteisminis tyrimas nėra nei itin sudėtingas, nei itin didelės apimties, dėl to akivaizdu, jog jis tęsiasi per ilgai, juo labiau kad nėra jokių prielaidų galvoti, jog perspektyvoje bus nustatytos kažkokios tyrimui reikšmingos aplinkybės, kurios leis apkaltinti jį kaip BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo vykdytoją arba vienokį ar kitokį bendrininką. Specialisto tyrimas ir jo rezultatai gal ir galėtų turėti įtakos sprendžiant civilinį – teisinį ginčą tarp darbų rangovo ir užsakovo, tačiau ir tai kelia pakankamai daug abejonių turint galvoje pasibaigusius garantinius terminus. Tuo tarpu nutartyje minimas specialusis asfaltuoto kelio tyrimas negali turėti jokios įtakos sprendžiant klausimą, ar galėjo suklastoti pranešime apie įtarimą išvardytų dokumentų kopijas, nes tos aplinkybės turėjo būti nustatinėjamos kitų faktinių duomenų pagalba. Iš tyrimo medžiagos darosi aišku, kad per keturiasdešimt vieną mėnesį pavyko nustatyti tik tai, jog ištyrus kompiuterinę techniką matosi, kad jos pagalba tų dokumentų kopijų neklastojo, tuo tarpu laboratorijos naudotos techninės priemonės savo laiku tirtos nebuvo. Dėl to akivaizdu, kad kelio dangos tyrimas neduos atsakymo į klausimą, kaip suklastojo dokumentų kopijas. Turint omenyje, kad yra apeliantas įtariamas dokumentų klastojimu, ikiteisminiame tyrime svarbu nustatyti, kaip tie dokumentai buvo klastojami. Tuo tarpu nutartyje minimas specialusis tyrimas su tyrime nustatinėtomis aplinkybėmis praktiškai neturi nieko bendro ir negali pateisinti pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. Beje, skundžiama nutartis nepagrįsta dar ir todėl, kas sprendimas trečią kartą pratęsti ikiteisminio tyrimo teisėjo nustatytą ikiteisminio tyrimo terminą nelabai derinasi su tuo, kas rašoma Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 215 straipsnyje. Minėtoje normoje nustatyta, kad prokuroras gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją, prašydamas pratęsti ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatytą terminą, tačiau įstatyme nerašoma, jog tą prokuroras gali daryti kelis kartus, kad pratęsimų skaičius neribojamas. Lingvistinis teisės normos aiškinimas suteikia galimybę teikti, kad terminas gali būti pratęstas tik vieną kartą. 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis rodo, jog teismas tuo metu sutiko, kad apelianto skundas iš dalies pagrįstas, o tyrimas užsitęsė pernelyg ilgai. Nutartis po pusės metų nuo to laiko, kada pagal jį tyrimas turėjo būti baigtas arba nutrauktas, ir vėl pratęstas, prieštarauja procesinio įstatymo, kuris taikomas tada, kai įtariamasis skundžiasi dėl pernelyg ilgos tyrimo trukmės prigimčiai, juo labiau kad tada ikiteisminiai tyrimai buvo du, o dabar tik vienas.
Atsiliepimas į skundą negautas. Skundas netenkintinas.Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-00105-14 medžiaga, bylos Nr. S-188/2017 medžiaga bei skundo argumentais, konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Skundžiamoje nutartyje teisėjas išsamiai motyvavo savo sprendimą, kodėl nutarė tenkinti prokurorės prašymą ir pratęsti ikiteisminiam tyrimui Nr. 07-1-00105-14 užbaigti nustatytą terminą 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. birželio 20 d.Tiek nacionaliniai, tiek tarptautinės teisės aktai skatina kuo greitesnį ir trumpesnį baudžiamąjį procesą. Proceso greitumo principas yra vienas iš baudžiamojo proceso principų, garantuojančių žmogaus teisės į teisingą teismą (procesą) užtikrinimą. Šio principo realizavimą užtikrina Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, BPK 1 straipsnio 1 dalis. Proceso greitumo principas, detalizuojamas kitų BPK straipsnių nuostatose, įpareigoja teisėsaugos institucijų pareigūnus bei teismus visus procesinius veiksmus atlikti ir sprendimus priimti kaip įmanoma greičiau. Tam procesas numato ir visą eilę procesinių terminų (BPK 176 straipsnis, 215 straipsnis), tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad suėjus procesiniams terminams ikiteisminis tyrimas vienareikšmiškai yra vilkinamas ir turi būti nutrauktas. Kaip matyti iš įtariamojo skundo, jis mano, kad ikiteisminio tyrimo terminas pratęstas ir ikiteisminis tyrimas tęsiamas nepagrįstai, todėl turi būti nutrauktas.Ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-00105-14 pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalies požymius pradėtas 2014 m. sausio 29 d. Pranešimas apie įtarimą K. S. įteiktas 2015 m. gegužės 11 d. Taigi, jis tęsiasi jau ilgiau nei nustato BPK 215 straipsnio 1 dalis, t.y. ilgiau nei 6 mėnesius po pirmosios įtariamojo apklausos, tačiau šiuo atveju ikiteisminio tyrimo trukmė visiškai pateisinama, nes kaip teisingai pastebėta skundžiamoje nutartyje, ne visi tyrimo veiksmai priklauso nuo ikiteisminio tyrimo ar prokurorės veiksmų, todėl ne visais atvejais jie gali įtakoti ikiteisminio tyrimo veiksmų trukmę. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog ikiteisminis tyrimas atliekamas be nepateisinamo delsimo, jokių duomenų, patvirtinančių, kad prokurorė vilkina procesą ikiteisminio tyrimo medžiagoje nenustatyta. Proceso greitumo principas suponuoja atitinkamų valstybės institucijų ir jų pareigūnų pareigą daryti viską, kad procesas nebūtų vilkinamas, visgi, proceso vilkinimu gali būti apibūdinamas tik toks proceso laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai, arba tam tikri veiksmai atliekami nepagrįstai ilgai, tai yra, kai ikiteisminis tyrimas užsitęsia dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neveiklumo. Šiuo atveju, ikiteisminio tyrimo metu iki šio momento surinkta medžiaga tokiai išvadai nesudaro pagrindo.
9.1.Įtariamas K. S. savo skunde akcentuoja, jog šiuo atveju ikiteisminis tyrimas nei itin sudėtingas, nei didelės apimties. Tačiau proceso greitumo principas negali būti priešpastatomas kitiems baudžiamojo proceso principams. Pavyzdžiui, proceso legalumo principui, kuris reikalauja reaguoti į turimą informaciją apie nusikalstamos veikos padarymą, visapusiškai ištirti kiekvieną bylą ir nubausti kiekvieną teisės pažeidėją. Proceso greitumo negali būti siekiama reikšmingų bylai aplinkybių neišaiškinimo sąskaita. Tarptautiniuose bei nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas proceso greitumo principas nepaneigia ikiteisminio tyrimo pareigūnų pareigos išsamiai išaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes. Nepaisant to, kad kiekvienas asmuo turi teisę į greitą procesą, būtina akcentuoti, kad bet koks procesas, norint, kad jis baigtųsi teisingo sprendimo priėmimu, reikalauja atitinkamo laiko ir yra neįmanomas be pakankamai visapusiško ir objektyvaus bylos duomenų ištyrimo, išnagrinėjimo. Asmens teisė į greitą procesą yra tik teisės į teisingą teismą dalis, kurios visapusiškas, o ne vien tik minėtu aspektu užtikrinimas suponuoja tikro, o ne tariamo teisingumo įvykdymą byloje. Dėl šios priežasties galima pateisinti ilgesnį, bet teisingesnį procesą (Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) sprendimas 2004 m. rugsėjo 21 d. byloje Kušmierek v. Poland).
9.2.Vien ta aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas 2014 m. ir yra suėję BPK 176 ir 215 straipsniuose nustatyti terminai, nereiškia, kad ikiteisminis tyrimas yra nepateisinamai vilkinamas. Nei nacionalinių teismų, nei EŽTT praktikoje nėra apibrėžta, koks būtent ikiteisminio tyrimo terminas laikytinas nepriimtinu, kuriam suėjus byla privalo būti nutraukta. Pagal EŽTT praktiką, proceso trukmės priimtinumo kriterijai yra bylos sudėtingumas ir pareiškėjo bei valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesą. Kiekvienu atveju reikia analizuoti ir vertinti susidariusias bylos aplinkybes ir atsižvelgti į sprendžiamų klausimų reikšmę pareiškėjui (Grauslys v. Lithuania, Nr. 36743/97, 2000 m. spalio 10 d. sprendimas; Jablonski v. Poland, Nr. 33492/96, 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas).
9.3.Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 07-1-00105-14 matyti, kad dėl dokumentų klastojimo pagal BK 3000 straipsnio 1 dalį ikiteisminis tyrimas K. S. atžvilgiu pradėtas dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2012-08-13 iki 2012-12-14 UAB „duomenys neskelbtini“ atliekant valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2610 Kazlų Rūda – Pažėrai, ruožo nuo 5,136 iki 10,474 km, rekonstrukcijos darbus suklastojo tikrus dokumentus – žvyro/skaldos bandymų rezultatų protokolus, kuriuose užfiksavo žinomai neteisingus duomenis, o toliau tęsdamas nusikalstamą veiką pagamino netikrus dokumentus – žvyro/skaldos bandymų rezultatų protokolus, nors tie bandymai nebuvo atlikti. Skundžiamoje nutartyje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad 2016 m. lapkričio 4 d. raštu ikiteisminio tyrimo įstaiga kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį komisarą dėl lėšų asfaltuoto kelio tyrimui atlikti skyrimo. 2016 m. gruodžio 12 d. policijos resursų valdymo grupės posėdžio metu buvo nutarta Kauno apskrities VPK prašymui pritarti iš dalies ir papildomai skirti 6 tūkstančių eurų objekto asfaltuoto kelio tyrimui atlikti. Todėl tik 2016 m. gruodžio 23 d. buvo skirta užduotis atlikti objekto – asfaltuoto kelio tyrimą. Teismas akcentavo, kad šis tyrimas iki šiol neatliktas ir specialisto išvada negauta. Teismas taip pat pastebėjo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnei susisiekus su UAB „duomenys neskelbtini“ ekspertu S. M., kuris atsakingas už minėtą tyrimą, pastarasis informavo, jog asfaltuoto kelio tyrimo specialisto išvadą galės pateiki iki 2017 m. pabaigos. Ikiteisminio tyrimo teisėjas minėtų faktinių aplinkybių pagrindu pagrįstai konstatavo, jog pagrindine priežastimi, trukdžiusia užbaigti ikiteisminį tyrimą per Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 20 d. nutartimi nustatytą terminą, yra tai, kad neatliktas objekto – asfaltuoto kelio tyrimas.
10. Pažymėtina, susipažinus su teismui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 07-1-00105-14 ir įvertinus joje surinktus duomenis, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad procesiniai veiksmai atliekami savalaikiai ir jokio nepateisinamo neveikimo periodo nenustatyta. Šiuo metu specialistams yra skirta užduotis atlikti objekto tyrimą – asfaltuoto kelio tyrimą, ir tik gavus specialistų išvadas, jos bus vertinamos kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu gautais duomenimis ir galima bus spręsti dėl tolimesnės tyrimo eigos.
11. Įtariamasis skunde išreiškė nuomonę, jog atliekamo tyrimo rezultatai gali turėti įtakos sprendžiant civilinį – teisinį ginčą tarp darbų rangovo ir užsakovo, tačiau specialusis asfaltuoto kelio tyrimas negali turėti jokios įtakos sprendžiant jo atsakomybės pagal BK 300 straipsnį klausimą. Atsakant į šį argumentą pabrėžtina kad būtent prokuroras pasirenka tyrimo strategiją ir sprendžia, kokie procesiniai veiksmai privalo būti atlikti, kokie duomenys gauti, taip pat nusprendžia dėl duomenų pakankamumo ir tyrimo užbaigimo, todėl K. S. samprotavimai bei išankstinis dar neatlikto tyrimo rezultatų vertinimas šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje, kai yra sprendžiamas teismo nustatyto ikiteisminio tyrimo termino pratęsimo klausimo pagrįstumas, teisiškai nėra reikšmingas.
12. BPK 215 straipsnio 5 dalis, be kita ko, nustato, jog prokuroras gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją, prašydamas pratęsti ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatytą terminą. Apelianto vertinimu, vadovaujantis lingvistiniu teisės normos aiškinimu, terminas gali būti pratęstas tik vieną kartą, tuo tarpu nagrinėjamu atveju tai buvo padaryta kelis kartus. Tačiau aukštesnysis teismas su tokiu teisės normos aiškinimu nesutinka, kadangi minėtoje normoje nėra imperatyviai nustatyta, jog terminas gali būti pratęstas tik vieną kartą. Priešingai, šiuo atveju termino pratęsimų skaičiusi nėra ribojamas įstatymu. Aukštesnės instancijos teismas dar kartą pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinti ne tik greito ir operatyvaus, bet ir objektyvaus ir išsamaus ikiteisminio tyrimo tikslai. O sisteminė BPK nuostatų analizė rodo, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas dėl pernelyg ilgos jo trukmės – tai kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma išnaudojus visas galimybes užbaigti ikiteisminį tyrimą per tinkamą laiką. Šiuo atveju, nenustačius ikiteisminio tyrimo vilkinimo ir konstatavus, kad tyrimas nėra užbaigtas dėl objektyvių priežasčių, skundžiama nutartis paliekama galioti, o įtariamojo K. S. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
įtariamojo K. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.