- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-06-22
- Bylos Nr.
- 1A-320-817/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33842-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ieva Gavelytė-Kalytienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, Nida Vigelienė
- Advokatai
- Renata Narbutienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės,
asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, M. M. ir jos gynėjai advokatei Renatai Narbutienei,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Alos Petrenko (toliau – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo M. M., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduota laiduotojos L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.
Paskirta M. M. BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus 3 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 5 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirta M. M. baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jos į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 1 000 Eur.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į M. M. vardu registruotą automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinas.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintos ir vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. M. M. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad ji 2022 m. rugsėjo 3 d., apie 19.20 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,58 promilės (paklaida ± 1,7 proc.) etilo alkoholio koncentracija.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nuosprendžio dalį dėl automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 000 Eur – išieškojimo iš M. M. ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti M. M. priklausantį automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas nuosprendis dalyje dėl sprendimo iš M. M. išieškoti automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dalį (1 000 Eur) yra nepagrįstas, todėl keistinas, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu, todėl tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius ir, kuri pagal šio straipsnio 3 dalį, kaip nuteistajai priklausantis konfiskuotinas turtas, privalo būti konfiskuojama nepriklausomai nuo teismo nuožiūros. Byloje nėra ginčo dėl to, kad transporto priemonė, kuria buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso pačiai M. M. ir pagal BK 72 straipsnio 2 dalį atitinka konfiskuotino turto sampratą. Byloje kyla ginčas dėl šios poveikio priemonės taikymo apimties, o būtent dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo pagrįstumo, kadangi transporto priemonės konfiskavimas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra imperatyvus, išskyrus atvejus, kai yra nustatytos akivaizdžiai išskirtinės aplinkybės, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas nagrinėjamu atveju būtų neproporcinga poveikio priemonė. Nagrinėjamu atveju, prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismo argumentai nesudaro pagrindo šios baudžiamojo poveikio priemonės netaikyti ir iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens išieškoti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą.
5. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, kad atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021). Todėl tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1-4 dalimis, ir tik nesant tokios galimybės arba, kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tokiais atvejais, be kita ko, turi būti motyvuota, kodėl byloje nenustatytos galimybės konfiskuoti pačią priemonę, kodėl tokios priemonės vertės (jos dalies) konfiskavimas yra tikslingesnis. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio išieškojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-107-976/2021, 2K-91- 303/2021). Taigi BK 72 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta išimtis iš bendrosios taisyklės, kai gali būti sprendžiamas konfiskuotino turto vertės išieškojimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-303/2022). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, taikydamas dalies konfiskuotino turto vertės konfiskavimą, o ne automobilio konfiskavimą natūra, išimtinę reikšmę suteikė aplinkybei, kuri negali būti pripažinta išimtine iš bendrųjų taisyklių, taikant turto konfiskavimą. Nors pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, jog išimtimi iš minėtos taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė, tuo tarpu savo išvadą, jog iš kaltinamosios M. M. neturi būti konfiskuotas automobilis, padarė grįsdamas vieninteliu argumentu, kad M. M. automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo paėmusi kreditą, kurio dar nėra viso sumokėjusi, o konfiskavus automobilį, tai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, sudarytų gerokai didesnę konfiskuotino turto vertę, nei nusikalstamos veikos padarymo metu buvo automobilio vertė. Prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismo motyvavimas išieškoti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą, kai įvertinama tik konfiskuotino automobilio vertė nusikalstamos veikos padarymo metu, ir tuo pačiu – kaltininko finansiniai įsipareigojimai, jo finansinė našta, tačiau nevertinant nei kaltininko asmenybės, nei veikos padarymo aplinkybių, nėra pakankamas. Šiuo atveju iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. M. turi būti konfiskuojama transporto priemonė, kuria buvo padaryta nusikalstama veika, o ne jos vertę atitinkanti pinigų suma. Šiame kontekste akcentuojama, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, automobilio vertė nėra laikoma išimtine aplinkybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019) ir turto konfiskavimas nesiejamas su konfiskuotino turto verte ar asmens finansinėmis galimybėmis įsigyti kitą turtą, todėl teismo sprendimas dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo negali priklausyti nuo jos vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, 2K-201-303/2022).
6. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismo sprendimas dėl turto (ne)konfiskavimo, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turi būti argumentuotas, pagrįstas detaliu bylos aplinkybių vertinimu ir individualizuotas, visoms byloje esančioms šiam klausimui išspręsti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurių aplinkybių, nes tokiu atveju būtų pažeisti išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo bei teisingumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315- 303/2018, 2K-77-648/2019). Prokurorės vertinimu, M. M. teigiamai charakterizuojančios ir kitos nusikalstamos veikos aplinkybės (tokią veiką padarė pirmą kartą, kiek daugiau nei 10 metų naudojosi vairavimo teise tinkamai be šiurkščių KET pažeidimų, anksčiau nebuvo bausta už vairavimą esant neblaiviai, savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, pasižada daugiau nedaryti naujų nusikaltimų, savo nusikalstamais veiksmais realios žalos niekam nepadarė, vairavo būdama vidutinio girtumo laipsnio (1,58 promilės pritaikius paklaidą), kuris yra artimas ribai, nuo kurios prasideda baudžiamoji atsakomybė (nuo 1,51 promilės), važiavo poilsio dieną (šeštadienį) vakare, kai eismas mieste mažiau intensyvus, žala niekam nebuvo padaryta) – taip pat negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis netaikyti automobilio konfiskavimo. Akcentuojama ir tai, kad atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės interesai negali būti suabsoliutinami, iškeliami aukščiau visuomenės interesų ir bausmės paskirties. Be to, prokurorės atkreipiamas dėmesys į tai, kad M. M. pirmu pūtimu nustatytas net 2,79 promilių girtumas (priskiriamas prie sunkaus), o antru – 1,58 promilės girtumas; liudytojo T. E. teigimu, kad M. M. automobilis keistai manevravo, į jo kalbinimą ji nereagavo, prie jo akių vartojo alkoholį vairuodama, o, maždaug ties (duomenys neskelbtini), automobilis užvažiavo ant salelės. Nors dėl neteisėtų M. M. veiksmų nebuvo sužaloti asmenys ar sugadintas turtas, tačiau, atsižvelgiant į jai nustatytą neblaivumo laipsnį, pavojingą važiavimą, alkoholio vartojimą važiuojant, neabejotina, kad tokie neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačios M. M. sveikatai ir gyvybei, nelaimingų padarinių išvengta tik dėl atsitiktinumo, o būtent todėl, kaip minėta, kad liudytojas T. E. užkardė tam kelią.
7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra jokių duomenų, jog automobilio konfiskavimas M. M. sukels neproporcingai, palyginus su padaryta veika, neigiamas pasekmes, kurios jos gyvenimą padarytų akivaizdžiai nepakeliamą, apsunkintų arba trukdytų net ir minimalių kasdieninių poreikių įgyvendinimą, atimtų teisę dirbti arba susirasti darbą. Nors prašyme atleisti kaltinamąją M. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jos gynėja akcentavo tai, kad M. M. yra (duomenys neskelbtini), dirba, viena augina nepilnametį sūnų, turi kreditorinių įsipareigojimų, po sunkių gyvenimo įvykių kreipėsi į (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaltinamojo asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019). Todėl visos minėtos aplinkybės, kaip ir tai, kad automobilis buvo įsigytas paimant kreditą, prokurorės vertinimu, nėra laikomos išimtinėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, dėl kurių nukenčia ir šeimos bei turtiniai interesai, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Prokurorės nuomone, netaikius transporto priemonės konfiskavimo ir atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, šiuo atveju M. M. patirtų iš esmės net švelnesnes sankcijas nei numatyta riba už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, nors jos įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra neabejotinai kur kas didesnis.
8. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad sprendžiant turto konfiskavimo proporcingumo klausimą, tuo pačiu pažymėtina, jog M. M. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką jai nebuvo paskirta bausmė, neatsirado teistumas, kita baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, M. M. buvo skirta minimaliam 1 metų 3 mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse yra pasisakęs, kad kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, o ne su kaltininko suinteresuotumu išvengti neigiamų pasekmių, kadangi teisingumo principas, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo ar klaidingos nuomonės dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018 ir kt.). Prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą netaikyti transporto priemonės konfiskavimo, netinkamai motyvavo tokį sprendimą, savo išvadų nepagrindė išsamiu teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių vertinimu, todėl baudžiamąjį įstatymą – BK 72 straipsnį – taikė netinkamai. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas neadekvatus, pažeidžiantis proporcingumo, teisingumo principus ir formuojantis praktiką, paneigiančią baudžiamosios teisės esmę bei paskirtį, formuojančią nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui. Apibendrinant visus apeliacinio skundo argumentus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nuosprendis dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių yra keistinas dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 punktas).
9. Apeliaciniame skunde dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo nurodoma, kad nustačius, jog atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės M. M. priklausantis automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privalo būti konfiskuotas, siekiant užtikrinti automobilio konfiskavimą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas į M. M. priklausantį konfiskuotiną turtą paliktinas galioti iki sprendimo dėl turto konfiskavimo įvykdymo.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, M. M. gynėja advokatė Renata Narbutienė prašo netenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Alos Petrenko apeliacinio skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nuosprendžio skundžiamą dalį palikti nepakeistą.
11. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas M. M. asmenybę apibūdinančiais duomenimis rėmėsi ne tik priimdamas sprendimą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei sprendžiant klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino taikymo, tačiau ir priimant sprendimą taikyti ne turto konfiskavimą, o jo vertę atitinkančios pinigų sumos dalies išieškojimą. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. reikalinga atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją nuspręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315- 303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).
12. Atsiliepime pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas M. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pagrįstai nusprendė taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir konfiskuoti ne visą, o dalį automobilio vertės atitinkančią sumą. Tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas grindė ne tik prokurorės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, tačiau ir kitais reikšmingais teisingam šio klausimo išsprendimui duomenimis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarymo metu susiklosčiusią sudėtingą M. M. gyvenimo situaciją, tai, kad ji viena augina nepilnametį vaiką (gimusį (duomenys neskelbtini)), išgyveno (duomenys neskelbtini), jos gaunamos pajamos, atsižvelgiant į turimą profesiją, nėra stabilios, turi finansinių įsipareigojimų bankui, kas mėnesį privalo mokėti būsto nuomą, karantino metu negalėjo vykdyti veiklos dėl valstybėje įvestų karantino suvaržymų. Be to, pirmosios instancijos teismas vertino ir tai, kad M. M. 10 metų naudojosi vairavimo teise tinkamai be šiurkščių KET pažeidimų, anksčiau nebuvo bausta už vairavimą esant neblaiviai, o savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, darbe charakterizuojama teigiamai. Prokurorė savo apeliaciniame skunde nepaneigė šių pagrįstų ir teisingų pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios buvo padarytos priimant visus procesinius sprendimus M. M. atžvilgiu, t. y. ne tik ją atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės, bet ir pritaikant baudžiamojo poveikio priemones.
13. Atsiliepime nurodoma, kad nors automobilis priklauso pačiai M. M. ir pagal BK 72 straipsnio 5 dalį atitinka konfiskuotino turto sampratą, tačiau jis buvo įsigytas pasinaudojant kredito lėšomis – 9 085,45 Eur dydžio paskola, kurią M. M. grąžina nuo 2018 metų, dalis kredito bei palūkanų sumos paskolą suteikusiam bankui dar nėra padengta. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą skundžiamoje dalyje, įvertino ne tik šią aplinkybę, jog ji vykdo kreditorinius įsipareigojimus (108,04 Eur kas mėnesį), bet atsižvelgė ir į sunkią bei sudėtingą jos materialinę padėtį, į tai, kad ji viena augina nepilnametį vaiką, kuris lanko ugdymo įstaigą – mokyklą, jos pajamos nėra stabilios, ji moka gyvenamojo būsto nuomos mokestį (550 Eur kas mėnesį), moka nuomojamų patalpų nuomos mokestį savo veiklai (450 Eur kas mėnesį), moka komunalinius mokesčius, todėl pagrįstai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti į valstybės biudžetą konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, sudarančią 1 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė išsamiai ištyręs visus bylos duomenis ir atsižvelgdamas į tai, kad M. M. materialinė padėtis nėra tokia gera, jog būtų teisinga konfiskuoti jai priklausantį automobilį arba ji galėtų sumokėti į valstybės biudžetą visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad turto arba viso jo vertės konfiskavimas neatitiktų visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo ir teisingumo principų, o, be to, būtų užkrauta pernelyg didelė finansinė našta, kas iš esmės neatitinka baudžiamosios teisės tikslų.
14. Atsiliepime taip pat akcentuojama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl skundžiamos nuosprendžio dalies, vertino ne tik M. M. interesus, bet visų pirma ir viešąjį interesą, šių interesų pusiausvyros kontekste, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Nepaskyrus M. M. automobilio konfiskavimo, o išieškojus dalį konfiskuotino turto vertės, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė proporcingą baudžiamojo poveikio priemonę, nepažeidžiančią pusiausvyros tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti. Taigi pirmosios instancijos teismo pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės, atsižvelgiant į susiklosčiusią M. M. gyvenimo situaciją, yra pakankamos baudžiamojo proceso paskirčiai užtikrinti ir jo tikslams pasiekti (BPK 1 straipsnis). Sprendimas konfiskuoti transporto priemonę Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip baudžiamojo poveikio priemonė, būtų ne tik neproporcinga M. M. atžvilgiu, tačiau toks procesinis sprendimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, proporcingumo bei teisingumo principų. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotino turto dalies vertės (1 000 Eur) išieškojimą, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos formą buvo įvertintos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios M. M. padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jos asmenybę.
Šalies argumentai
15. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, o asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, M. M. ir jos gynėja advokatė Renata Narbutienė prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Alos Petrenko apeliacinis skundas tenkintinas
16. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
17. Kaip minėta, M. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jai paskiriant dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialiąja teise ir transporto priemonės vertės dalies konfiskavimą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokurorė neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių, veikos kvalifikavimo, taip pat sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis dėl M. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau prokurorė mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, nuspręsta konfiskuoti dalį automobilio vertės, o ne nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
18. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą bei apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje tinkamai neįvertinos aplinkybės, reikšmingos turto konfiskavimo tikslingumo, suderinamumo ir proporcingumo klausimams išspręsti, dėl ko teismas, nuspręsdamas konfiskuoti M. M. priklausančios transporto priemonės vertės dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Todėl pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis keistinas, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti dalį automobilio vertės atitinkančią pinigų sumą, ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).
19. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. balandžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104-1073/2019).
20. BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tačiau šio straipsnio 2 dalis leidžia baudžiamojo poveikio priemones taikyti ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pagal susiformavusią teismų praktiką atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šios kategorijos bylose (dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, derinant ją su turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019).
21. Prokurorė apeliaciniu skundu ginčija M. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, formą. Skundžiamu nuosprendžiu M. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jos į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 1000 eurų. Prokurorė prašo šioje dalyje skundžiamą nuosprendį pakeisti ir konfiskuoti M. M. priklausantį turtą – automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
22. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo klausimas pagal teismų praktiką paliekamas teismo nuožiūrai. Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-250-976/2020).
23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. M. vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, jai nustatytas 1,58 promilių neblaivumas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad minimas automobilis nuosavybes teise priklauso pačiai M. M. ir pagal BK 72 straipsnio 2 dalį atitinka konfiskuotino turto sampratą. Byloje kyla ginčas dėl šios poveikio priemonės taikymo apimties, o būtent dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo pagrįstumo.
24. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas konfiskuotino turto vertės dalies konfiskavimą, o ne automobilio konfiskavimą, išimtinę reikšmę suteikė tam, jog automobilis „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas 2018 m. birželio mėnesį, paėmus iš banko paskolą, tačiau už šį automobilį dar liko neišmokėta 2 802,21 Eur suma (su palūkanomis), kuri bus mokama dar dvejus metus (iki 2025 m. birželio 17 d.) bei nusikalstamą veiką padariusį asmenį charakterizuojančioms aplinkybėms, t. y., kad M. M. už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviai baudžiama pirmą kartą, yra (duomenys neskelbtini), viena augina mažametį vaiką, kuris lanko mokyklą, dirba pagal (duomenys neskelbtini) ir gaunamos pajamos nėra stabilios, turi finansinių įsipareigojimų bankui, kas mėnesį moka būsto nuomą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, susijusios su M. M. asmenybe, jos turtine padėtimi bei pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės leido teismui taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, susidariusi situacija yra tokia, dėl kurios kaltininkui priklausančio konfiskuotino turto, t. y. nusikalstamos veikos priemonės (automobilio „Audi A3“), konfiskavimas būtų netikslingas ir neproporcingas.
25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, asmens asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019).
26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. M. yra darbingo amžiaus, dirba, todėl teigti, kad jos materialinė padėtis ypatingai sunki, nėra pagrindo. Be to, aukštesnysis teismas pažymi ir tai, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės netaikant užstato, todėl papildomos finansinės naštos vykęs baudžiamasis procesas M. M. nesukėlė. Jos vairuoto automobilio vertė 5410 Eur su PVM (t. 1, b. l. 42). Nenustatyta, kad iš jos konfiskuojant automobilį, nebūtų įmanoma užtikrinti būtiniausių jos poreikių ir ji patirtų akivaizdžiai neproporcingas, neigiamas materialines pasekmes. Taigi tai, jog M. M. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimo institutą, kad ji charakterizuojama teigiamai, augina vaiką, nuomoja būstą, automobilio įsigijimui buvo paėmusi kreditą, kurio dar nėra grąžinusi, nesudaro pagrindo automobilio konfiskavimą laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir dėl to galinčias kilti neigiamas pasekmes, už kurias yra atsakingas tik jis pats.
27. Teisėjų kolegija pabrėžia ir tai, kad sprendžiant transporto priemonės konfiskavimo klausimą, būtina įvertinti ne tik atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens asmenybę apibūdinančius duomenis, bet ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. kovo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-676/2019). Kaip jau buvo minėta, buvo nustatyta, kad M. M. vairavo automobilį būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,58 promilės girtumas (pirmu pūtimu nustatytas net 2,74 promilių girtumas). Liudytojas T. E. nurodė, kad jis pastebėjo M. M. vairuojamą automobilį, nes jis keistai manevravo, į liudytojo kalbinimą M. M. nereagavo, vairuodama vartojo alkoholį, o, maždaug ties (duomenys neskelbtini), M. M. vairuojamas automobilis užvažiavo ant salelės, dėl ko automobilį sumėtė. Akivaizdu, kad tokie M. M. veiksmai sukėlė realų pavojų ne tik jai pačiai, bet ir kitiems asmenims bei jų turtui, ji rizikavo tiek savo, tiek ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, buvo abejinga bet kokioms gresiančioms pasekmėms. Vairuoti automobilį M. M. nusprendė nepaisydama to, kad buvo išgėrusi alkoholinio, be to, alkoholį ji vartojo ir vairuodama automobilį. M. M. nurodytos sudėtingos gyvenimo aplinkybės niekaip nepateisina jos vairavimo būnant neblaiviai ir neduoda pagrindo teigti, jog jos veika dėl to buvo mažiau pavojinga, priešingai, M. M. veiksmai rodo jos neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią tvarką, į savo paties bei kitų asmenų saugumą bei įstatymo leidėjo įtvirtintą draudimą vairuoti neblaiviam.
28. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybę, jog M. M. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, darytina išvada, kad sprendimas taikyti dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimą naudotis specialiąja teise ir turto konfiskavimą, nelaikytinas pertekliniu ar neproporcingu, kadangi pastarųjų taikymas šiuo atveju užtikrina interesų pusiausvyrą ir paneigia galimą nebaudžiamumo jausmą. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, byloje nesant ginčo dėl to, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonė priklauso nuosavybės teise M. M., atsižvelgdamas į konfiskuotino turto vertę bei į M. M. charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, be kita ko, proporcingumo principą, iš esmės nenustatęs objektyvių priežasčių, dėl kurių šiuo atveju nebūtų galima paimti konfiskuotino automobilio, nusprendė konfiskuoti pinigų sumą, atitinkančią konfiskuotino turto vertės dalį, kurią sudaro 1000 eurų.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas, – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį kitiems linkusiems nusikalsti asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-719/2022). Išimtis iš šios taisyklės nustatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021), turto vertės išieškojimo taikymas tais atvejais, kai galimas paties turto konfiskavimas, yra išimtinis ir pirmiausia turi būti svarstoma būtent turto konfiskavimo galimybė.
30. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad konfiskuotinas turtas būtų paslėptas, suvartotas, priklausytų tretiesiems asmenims ar dėl kitų priežasčių nebūtų galima jo paimti. Nesant objektyvių priežasčių, ribojančių galimybę konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę ir automobilį paliekant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, nebuvo atsižvelgta į turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, tikslus – atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju neprieštarauja teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams bei dera su kita M. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios taikymo terminas 1 metai ir 3 mėnesiai nustatytas artimas minimaliam įstatyme numatytam laikotarpiui (BK 68 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, prokurorės skundas tenkintinas, M. M. priklausanti transporto priemonė – automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotina kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Alos Petrenko apeliacinį skundą tenkinti.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nuosprendį:
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 1000 Eur ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, M. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalyje dėl šios transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo, o konfiskavus transporto priemonę – panaikinti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.