Alytaus apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Reginai Tertelytei, Jolantai Ivančikienei, Liubovei Chaleckienei, Rasai Osinskienei, Ritai Tamulienei,

trečiojo asmens, uždarosios akcinės bendrovės „Varėnos komunalinis ūkis“ atstovui Vytui Baranauskui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N.D. ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Varėnos rajono savivaldybei, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Varėnos komunalinis ūkis“ ir D. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp ieškovės N. D. ir Varėnos rajono savivaldybės administracijos kilo dėl nuomos sutarties sąlygų vykdymo. Šiuose teisiniuose santykiuose ieškovė veikia kaip turto nuomininkė, o savivaldybė – kaip turto nuomotojas, o Nuomos teisiniai santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, reglamentuojami Civilinio kodekso XXVIII skyriaus normų.

Nuomos sutartis yra civilinis sandoris, kuriam taikomi visi civilinės teisės principai, kad šalys yra laisvos pačios susitarti dėl sutarties sąlygų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.493 straipsnio 1 dalis numato, kad nuomininkas privalo laikyti išnuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį remontą, jeigu ko kita nenumato įstatymai arba sutartis. Pagal CK 6.477 straipsnio 1 dalies nuostatas, nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.483 straipsnio 1 dalis numato, kad nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Nuomotojas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą, o tapus netinkamu – įspėti dėl daikto netinkamumo, suteikiant kitą gyvenamąją patalpą.

Pagal 2015-11-16 Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl socialinio būsto nuomos sutarties, N. D. sutiko būti 3 kambarių buto nuomininke bei vadovaujantis šiuo 2015-11-16 Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu DV-1168, buvo sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis Nr. GP-608, iš kurios matosi, kad Varėnos rajono savivaldybė, atstovaujama uždarosios akcinės bendrovės „Varėnos komunalinis ūkis“ direktoriaus Vytauto Krukonio, veikiančio pagal Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-11-16 įsakymą Nr. DV – 1168 ir N. D. sudarė socialinio būsto nuomos sutartį, kuria N. D. iš socialinio būsto fondo buvo suteikta 91,90 m² bendro ir naudingojo ploto patalpa (kambarių skaičius 3), es. (duomenys neskelbtini) ( b. l. 9)

CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdymo principas, kuris reiškia, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pagrindinė nuomotojo pareiga – perduoti nuomininkui sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Šios nuomotojo pareigos vykdymas prasideda įsigaliojus sutarčiai ir nesibaigia turtą perdavus nuomininkui, bet išlieka visą nuomos sutarties terminą (CK 6.483 straipsnio 1 dalis).

CK 6.485 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies trukdo naudotis daiktu pagal paskirtį net ir tais atvejais, kai nuomotojas, sudarydamas sutartį, apie juos nežinojo. Nuomotojui tenka atsakyti už daikto tinkamumą naudoti pagal paskirtį, išskyrus CK 6.483 straipsnio 2 dalyje, 6.485 straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus.

Ieškovė teigia, kad socialiniame būste, esančiame (duomenys neskelbtini), esanti krosnis, kuri apšildo jų gyvenamąsias patalpas, yra rūsyje, į kurį veda statūs, nepritaikyti ligoniui laiptai, gyvenamojo namo stogas yra visiškai kiauras, nuolat teka vanduo, gyvenamojo namo langai yra kiauri, per juos pučia vėjai, todėl jai suteiktoms patalpoms yra būtinas kapitalinis remontas, nes tokiame būste yra neįmanoma gyventi. Ieškovė prie ieškinio pateikė įrodymus - medicininių dokumentų kopijas, patvirtinančias, kad jai yra diagnozuota epilepsija, nustatytas netektas darbingumas 65 procentai laikotarpiu nuo 2015-05-28 iki 2017-05-27, o nuo 2017-05-25 iki 2019-05-24 - 60 procentų netektas darbingumo lygis. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinis skyrius išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodęs, kad N. D. gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje (b. l. 15), neįgaliojo pažymėjime nurodoma, kad N. D. iš dalies darbinga, šiuo metu jos darbingumo lygis 40 procentų (b. l. 19).

Ieškovė tvirtino, kad šiame socialiniame būste ji gyvena laikinai bei pateikdama teismui ieškinį pateikė Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 28 d. įsakymą DV-310 dėl laikino apgyvendinimo, tačiau bylos nagrinėjimo eigoje gauti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad su ieškove N. D. 2015 m. lapkričio 25 d., vadovaujantis 2015 m. lapkričio 16 d. Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu DV-1168, sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis Nr. GP-608, iš kurios matosi, kad N. D. sudarė socialinio būsto nuomos sutartį, kuria iš socialinio būsto fondo jai buvo suteikta patalpa (3 kambarių būstas), es. (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartimi nuomininkė N. D. įsipareigojo naudotis socialiniu būstu pagal paskirtį bei mokėti nuomos mokestį. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad 2015 m. ji su atsakove neterminuotai pasirašė būsto nuomos sutartį. Ji nurodė, kad būsto kokybė jos netenkino, tačiau ji neturi kur gyventi, todėl ir pasirašė nuomos sutartį. Ieškovė taip pat patvirtino, kad savivaldybė jai siūlė kitą būstą (duomenys neskelbtini), tačiau ji atsisakė, nes siūlomas būstas blogesnis už dabartinį bei yra užkampyje.

Pažymėtina ir tai, kad byloje esančiais rašytiniais įrodymais patvirtinama, kad ieškovei buvo siūlomi kiti socialiniai būstai, to neneigia ir pati ieškovė, tačiau iš siūlomų variantų ieškovės netenkino nei vienas socialinis būstas. Iš pateiktų dokumentų matosi, kad atsakovė, atsižvelgdama į ieškovės nusiskundimus, 2017 m. sausio 10 d. raštu Nr. PSD - 126 informavo ieškovę, kad bus ieškoma galimybių jai suteikti kitas gyvenamosios paskirties patalpas ir siūlė ieškovei 59,52 m² bendro ploto gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. PSD - 3546 ir 2017 m. spalio 5 d. raštu Nr. PSD-4607, taip pat siūlė apsvarstyti galimybę išsinuomoti kitą socialinį būstą - gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kurio naudingas plotas 64,45 m². Byloje pateiktu Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus A. Verbicko 2017-11-15 raštu Nr. PSD-5508-(3.28) dėl N. D. 2017-10-18 ir 2017-10-25 prašymų, matosi, kad buvo paaiškinta ieškovei, jog Varėnos rajono savivaldybės mero ir Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus ankstesniais raštais (ieškovei) (b. l. 60-62) buvo pateikta išsami informacija apie galimybes rekonstruoti dvibučio gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)), kuriame ieškovė nuomojasi socialinį būstą, šildymo sistemą ir padalinti ją į dvi atskiras bei nepriklausomas sistemas bei iš šio rašto matosi, kad ieškovei buvo pakartotinai siūloma apsvarstyti galimybę išsinuomoti kitą socialinį būstą – gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kurio naudingas plotas 64,45 m² bei savivaldybė galėtų priskirti ir ieškovė galėtų laisvai naudotis namui priskirtu žemės sklypu. Persikėlus į šį gyventi siūlomą būstą ieškovė galėtų savarankiškai saugiai ir patogiai rūpintis būsto šildymu, bei išvengtų šiuo metu iškylančių problemų dėl katilo kūrenimo (b. l. 24-25), tačiau ieškovė šio siūlymo, kaip ir kitų, atsisakė.

Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, N.D. sudarė socialinio būsto nuomos sutartį, kuria iš socialinio būsto fondo jai buvo suteikta 91,90 m² bendro ir naudingojo ploto patalpa (3 kambarių būstas), es. (duomenys neskelbtini). Nuomininkė N. D. įsipareigojo naudotis socialiniu būstu pagal paskirtį bei mokėti nuomos mokestį. Minėtos sutarties 4.8. punkte nurodyta, kad <...4.8. savo lėšomis daryti einamąjį socialinio būsto remontą, kai Nuomotojas, patikrinęs socialinio būsto būklę ir palyginęs su socialinio būsto perdavimo-priėmimo akte apibūdinta socialinio būsto būkle perdavimo Nuomininkui metu, nusprendžia, kad šis remontas yra būtinas. Kitais atvejais Nuomininkas pats sprendžia, ar daryti einamąjį remontą (b. l. 42-45). Nuomos sutartyje nustatyta ne tik atsakovės pareiga savo lėšomis daryti kapitalinį remontą (jeigu toks poreikis būtų), bet ir ieškovės pareiga savo lėšomis daryti einamąjį socialinio būsto remontą, kai atsakovė, patikrinusi socialinio būsto būklę, nusprendžia, kad šis remontas yra būtinas. Kitais atvejais ieškovė pati sprendžia, ar daryti einamąjį remontą.

Nuomos sutarties 4.9. papunktyje nustatyta, kad ieškovė, norėdama pagerinti socialinį būstą, turi gauti rašytinį atsakovės leidimą, kuriame gali būti aptariama pagerinimo apimtis, pagerinimo atlikimo terminas, pagerinimui panaudotų lėšų atlyginimo sąlygos, tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl tokių galimybių būtų ieškovė kreipusis į atsakovę.

Iš civilinėje byloje, esančių dokumentų matosi, kad Varėnos rajono savivaldybės būsto ir socialinio būsto būklės gerinimo darbų vykdymo komisija 2017 m. lapkričio 30 d. posėdyje svarstė klausimą dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) šildymo sistemos pertvarkymo darbų bei visi komisijos nariai vienbalsiai nutarė atskirti šildymo bei nuotekų sistemas (b. l. 54-59). Minėtiems darbams atlikti turi būti numatytos lėšos biudžete bei atliekant tokio pobūdžio remonto darbus atsakovė privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, kuris reglamentuoja viešųjų pirkimų valdymo ir atlikimo tvarką, įskaitant viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymą ir ginčų sprendimo tvarką, nustato viešųjų pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę.

Atsakovė atsiliepime nurodžiusi bei teismo posėdžio metu jos atstovė patvirtino, kad nevengia pareigos pagelbėti ieškovei remontuojant būstą, tačiau teisės aktai reikalauja tam tikrų terminų bei procedūrų laikymosi. Taigi, numatytiems darbams, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos pertvarkymui bei šildymo ir nuotekų sistemų atskyrimui, bus numatytos lėšos bei vykdomi viešieji pirkimai remonto darbų paslaugoms pirkti. Iš atsakovės atstovės paaiškinimo teismo posėdžio metu bei UAB „Elmitra“ 2018-08-27 pasiūlymo Nr. 1 „Dėl gyvenamojo namo, es. (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos pertvarkymo darbų“ (b. l. 130), akivaizdu, kad jau buvo vykdomas viešasis pirkimas dėl šildymo sistemos įrengimo, bet jis nutrūko, nes atsirado tik vienas tiekėjas, kuris pasiūlė, kaip nurodžiusi savivaldybės atstovė - labai aukštą kainą – virš 17 000 Eur, todėl ir buvo atsisakyta UAB „Elmitra“ paslaugų.

Šiuo atveju, akivaizdu, jog atsakovė ketina įgyvendinti Varėnos rajono savivaldybės būsto ir socialinio būsto būklės gerinimo darbų vykdymo komisijos darbotvarkėje priimtą sprendimą atskirti šildymo bei nuotekų sistemas. Savo atsiliepime ji nurodžiusi, bei tai patvirtino ir jų atstovė teismo posėdyje, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos pertvarkymui bei šildymo nuotekų sistemų atskyrimui, bus numatytos lėšos bei vykdomi viešieji pirkimai remonto paslaugoms pirkti.

Sąvoka - kapitalinis remontas apibrėžta STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“, (toliau - Aplinkos ministro įsakymas) VII skyriuje. Aplinkos ministro įsakyme nustatyta, kad statinio kapitalinio remonto tikslas - pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų - ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis.

Byloje pateiktas ir 2018 m. lapkričio 27 d. statinio apžiūros aktas, objektas - gyvenamosios paskirties dviejų butų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogas, kurį atliko Varėnos rajono savivaldybės administracijos turto valdymo skyriaus vyr. specialistas V. Č., UAB „Varėnos komunalinis ūkis“ inžinierius gyvenamų namų eksploatavimui V.B., Varėnos rajono savivaldybės administracijos Jakėnų seniūnijos administracijos Jakėnų seniūnijos seniūnas D. J.. Akte nurodyta, kad stogas šlaitinis, danga sena, asbestcemenčio lakštų, vietomis pasamanojusi. Apžiūros metu, palėpėje dangos trūkimų, vandens pratekėjimų nepastebėta. Matosi atskirų vietų stogo dangos remontas. Gegnės, murlotai, ilginiai, statramsčiai, sąvaržos nesupuvę, būklė gera. Vietomis atsilupusios supuvusios medinės vėjalentės. Pastogės pakalimų, karnizų lentos papuvę. Kraigo, sąlajų skardos parūdiję. Stogo laikančiųjų konstrukcijų būklė gera. Stogos dangos (asbestcemenčio lakštų) būklė patenkinama. 2018-11-27 akte nurodyti rekomenduotini darbai defektams pašalinti – atlikti smulkaus stogo apdailos elementų remonto darbus. Teismo posėdžio metu, trečiasis asmuo, inžinierius gyvenamų namų eksploatavimui V. B. ir liudytojas J. K. (mero patarėjas) patvirtino, kad stogui kapitalinis remontas nereikalingas. Trečiasis asmuo D. B., taip pat patvirtinusi, kad problemų su stogu nėra.

2019 m. sausio 16 d. teismo nutartimi paskirta teismo statybos techninė ekspertizė. Ekspertui pavesta atsakyti į klausimą – ar nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogui yra būtinas kapitalinis remontas?

Teismui pateiktas teismo ekspertės Zitos Beržienės 2019-03-04 surašytas ekspertizės aktas, kuriame ekspertė nurodžiusi, kad pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 10 p. „Statinio kapitalinio remonto tikslas – visiškai atkurti statinio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas iš esmės pagerinti. Statinio savybės atkuriamos ar pagerinamos iš esmės, kai atliekamas bet kuris iš šių darbų: 10.2. pakeičiamos išorės nelaikančios sienos (turiu omeny, šiuo atveju, čytus); 10.5.4. pakeičiama fasado ar šlaitinio stogo danga (apdaila) to paties tipo“. Akte nurodo, kad šiuo atveju stogo danga turėtų būti pakeista į beasbestinę, būtinai pakeičiant pakloto elementus ir hidroizoliacinę dangą, nes šie dangos elementai susidėvėję. Ekspertizės išvada: nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), stogui yra būtinas kapitalinis remontas pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 10 p. ir jo papunkčių reikalavimus. Ekspertė atsakydama į teismo nutartyje dėl ekspertizės skyrimo užduotą klausimą nurodo, kad pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 10 p. reikalavimus būtini stogo dangos pakeitimo darbai, priskiriami kapitaliniam remontui. Stogo būklė neatitinka STR. 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ reikalavimų: 54.4. p., 55.6. p., 62 p., 62.7. p.

CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Šis reikalavimas taikomas ir eksperto išvados įvertinimui (CPK 218 straipsnis), ji neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje. Taigi, eksperto išvadas teismai vertina ir kitų bylos įrodymų, nustatytų aplinkybių kontekste, t. y. kompleksiškai, kartu su byloje esančiai įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2010; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2011; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011; kt.).

Šiuo atveju teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartimi paskyrė ekspertizę, kurią pavedė atlikti teismo ekspertei Zitai Beržienei, pavedant jai atsakyti į klausimą - ar nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogui yra būtinas kapitalinis remontas?

Teismui pateiktame teismo ekspertės Zitos Beržienės 2019-03-04 surašytame ekspertizės akte, ekspertė nurodžiusi, kad pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 10 p. „Statinio kapitalinio remonto tikslas – visiškai atkurti statinio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas iš esmės pagerinti. Statinio savybės atkuriamos ar pagerinamos iš esmės, kai atliekamas bet kuris iš šių darbų: 10.2. pakeičiamos išorės nelaikančios sienos (turiu omeny, šiuo atveju, čytus); 10.5.4. pakeičiama fasado ar šlaitinio stogo danga (apdaila) to paties tipo“. Šiuo atveju nustatyta, jog Statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2010 „Statinio kapitalinis remontas“ 10 p. redakcija (galiojanti nuo 2018 m. birželio 21 d.) įtvirtina, jog statinio kapitalinio remonto tikslas - pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų - ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. Bei aptariamas STR 1.01.06:2010 „Statinio kapitalinis remontas“ 10 p. neturi papunkčių, kuriuos cituoja ekspertė Z. Beržienė.

Šiuo atveju akivaizdu, kad ekspertė ekspertizės akte neteisingai rėmėsi nurodomais STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 10 punktu bei 10.2. ir 10.5.4. papunkčiais, kurie ekspertizės atlikimo metu negaliojo bei šiuo metu atitinka STR 1.01.06:2010 „Statinio paprastasis remontas“ 12 punktą, (redakcija galiojanti nuo 2018 m. birželio 21 d.) kuris įtvirtina, jog statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti VI ir VII skyriuose, tarp jų: <... 12.4. fasado ar stogo dangos ar apdailos keitimas;...>. Todėl konstatuotina, jog ekspertė, neteisingai taikė Statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2010 „Statinio kapitalinis remontas“ 10 punktą bei taikė negaliojančius 10.2. ir 10.5.4. papunkčius, todėl atitinkamai tai sąlygojo nepagrįstą išvadą.

Teismas turi teisę pasiūlyti ekspertui, kad jis savo išvadą išaiškintų žodžiu; eksperto išvadai išaiškinti ir papildyti ekspertui gali būti pateikiami klausimai (CPK 217 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę (CPK 219 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju nustatyta, kad šalys ar jų atstovai nepateikė prašymo apklausti ekspertę, ar atlikti papildomą ekspertizę, todėl teismas šio klausimo nesprendė. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta neaiškumų, kuriuos reikėtų pašalinti apklausus ekspertę. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ekspertė neteisingai taikė Statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2010 „Statinio kapitalinis remontas“ 10 punktą bei taikė negaliojančius 10.2. ir 10.5.4. papunkčius, todėl eksperto išvada atmetama kaip įrodymas. Atitinkamai pagrindų skirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę nėra.

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai yra teisėta ir leistina įrodinėjimo priemonė, tačiau nė vieno iš jų paaiškinimai neturi didesnės įrodomosios galios ( CPK 185 str.2 d.). Kai šalių paaiškinimai prieštaringi, nė vienam iš jų negali būti teikiamas prioritetas, nebent jų tikrumą patvirtintų kita bylos medžiaga. Šalių pareigą pateikti įrodymus ir atsikirtimus į pareikštą ieškinį.

Teismas įvertinęs visus byloje esančius rašytinius įrodymus, bylos šalių bei liudytojo paaiškinamus, daro išvadą, kad iš esmės visi ieškovės nurodomi būste esantys trūkumai, susiję su stogo remonto darbais yra pašalinami, atliekant statinio paprastąjį remontą, kurio tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant, todėl ieškovės prašymas dėl kapitalinio stogo remonto atmestinas.

Šiuo atveju teismas pažymi, kad atsakovė nors ir prašė ieškovės ieškinį atmesti visa apimtimi, tačiau patvirtinusi, kad ketina įgyvendinti Varėnos rajono savivaldybės būsto ir socialinio būsto būklės gerinimo darbų vykdymo komisijos darbotvarkėje priimtą sprendimą atskirti šildymo bei nuotekų sistemas gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodžiusi, kad aptariamo namo šildymo sistemos pertvarkymui bei šildymo ir nuotekų sistemų atskyrimui, bus numatytos lėšos bei vykdomi viešieji pirkimai remonto darbų paslaugoms pirkti. Trečiojo asmens atstovas UAB „Varėnos komunalinis ūkis“ inžinierius gyvenamų namų eksploatavimui V. B. teismo posėdžio metu patvirtinęs, kad šiuo atveju atskirti sistemą – vieną perdaryti, o kitą įrengti naujai (ieškovei N. D. būtų įrengta nauja sistema), pakeisti pakuros vietą būtų galima, nors techninės galimybės prastos ir pakankamai didelės išlaidos. Ieškovės kaimynė, trečiasis asmuo D. B. nurodžiusi, kad N. D. neįgali, o jai reikia eiti per rūsį, ir labai neparanku vaikščioti į katilinę (žiemą į katilo pakurą malkų reikia įmesti pakankamai dažnai).

Šiuo atveju, nors atsakovei ir neatsiranda prievolė pritaikyti būstą neįgaliojo poreikiams pagal Būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarkos aprašą, tačiau visgi Medicininių dokumentų kopijos, patvirtina, kad N. D. yra neįgali, jai diagnozuota epilepsija, krisdama ji buvo susižalojusi nosį, dantis, veidą, todėl jai nesaugu lipti į rūsį, kurio laiptai yra ypač statūs. SOS vaikų kaimo socialinio atvejo vadybininkė R. M. yra nurodžiusi, kad N. D., nešdama malkas, yra nukritusi ir susižalojusi (b. l. 26). Dėl aukščiau išdėstyto, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl atskiro šildymo sistemos įrengimo darbų tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos valstybei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

Nagrinėjamoje byloje buvo suformuluoti 2 reikalavimai: vienas iš jų patenkintas, antras atmestas. Todėl laikytina, kad bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (patenkintų reikalavimų dalis 50 procentų). Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista, pateikdami ieškinį teismui, žyminio mokesčio nemokėjo, todėl šiuo atveju iš atsakovės priteistina 50 Eur žyminio mokesčio.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 92 straipsnis), sudaro 10,17 Eur bei išlaidos susijusios už antrinės teisinės pagalbos teikimu Nijolei D. sudaro 781,57 Eur. Iš dalies patenkinus ieškinį iš atsakovės valstybės naudai priteistina 390,58 Eur (už antrinės teisinės pagalbos teikimą) ir 5,09 Eur (pašto siuntimo išlaidų).

Už teismo statybos techninės ekspertizės aktą mokėtina suma – 1500 Eur. Teismas 2019-01-16 nutartimi skirdamas ekspertizę numatė, kad ekspertizės išlaidas apmoka valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pagal eksperto pateiktą sąskaitą. Toks sprendimas buvo priimtas todėl, kad ieškovei N. D. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji pareiškė byloje prašymą skirti ekspertizę. Kadangi ekspertė neteisingai taikė Statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2010 normas, todėl ekspertės išvada buvo atmesta kaip įrodymas ir toje dalyje ieškinys atmestinas, todėl ekspertizės išlaidos, kaip ir buvo numatyta teismo 2019-01-16 nutartyje turi būti atlyginamos iš antrinės teisinės pagalbos tarnybos, pagal ekspertės pateiktą sąskaitą faktūrą.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę Varėnos rajono savivaldybę, juridinio asmens kodas 111104834, atlikti (įrengti) nekilnojamojo turto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), atskiros šildymo sistemos įrengimo darbus.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės Varėnos rajono savivaldybės, juridinio asmens kodas 111104834, į valstybės biudžetą 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio ir 5,09 Eur (penkis eurus 09 ct) pašto siuntimo išlaidų. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Priteisti iš atsakovės Varėnos rajono savivaldybės, juridinio asmens kodas 111104834, į valstybės biudžetą 390,58 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų 58 ct) išlaidų susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą apmokėti ekspertei Zitai Beržienei už statybos techninės ekspertizės aktą civilinėje byloje Nr. 2-202-547/2019 pagal ekspertės Zitos Beržienės pateiktą sąskaitą faktūrą.

Mokėjimus patvirtinančius dokumentus būtina pristatyti (atnešti arba atsiųsti paštu) į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (111 kab.) arba pateikti per EPP sistemą.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.