- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-12-16
- Bylos Nr.
- II-448-586/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00193-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus specialisto 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1371-2020 (ROIK 20120889298).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus specialisto 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu administracinėje byloje 68-ANR_N-1371-2020, G. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalį 600 Eur bauda už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 10 d., apie 20.30 val., Krikštų g. 5, Karklės kaime, Klaipėdos rajone, vairavo transporto priemonę „F. D.“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), su priekaba „Hermann“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga kliudė stovėjusią priemonę „VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir kliudė užpakalinį dešinės pusės bamperį. Po smūgio asmuo išlipo iš transporto priemonės, apžiūrėjo savo automobilio priekabą, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepranešęs apie tai policijai.
Teisme gautas G. N. skundas, kuriame jis nurodė nesutinkąs su nutarimu, nes jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje nepadarė. Nurodė, kad įvykio vietoje buvo, tačiau jokio eismo įvykio nepadarė. Nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d., apie 19.00 val. atvažiavo į kempingo stovėjimo aikštelę, sutiko darbuotoją, kurio paklausė ar yra laisvų vietų. Darbuotojas nuėjo paklausti viršininko, o jis laukdamas važiavo atbuline eiga į tarpą tarp mikroautobuso „VW“ ir lengvojo automobilio „M. B.“. Priekabos kairysis bamperis buvo nematomas, todėl išlipo iš automobilio patikrinti, ar neatsitrenkė į tvorą, ir ar nelietė mikroautobuso „VW“ priekio. Tada išvažiavo su automobiliu iš tarpo į kairę link pagrindinio kelio, ir laukė darbuotojo. Po kelių minučių išėjo darbuotojas, kuris buvo nedraugiškas, sakė, kad turi eiti į barą pasikalbėti su viršininku. Kadangi darbuotojas buvo nedraugiškas, su žmona nusprendė važiuoti toliau, ir ieškoti kito kempingo, kurį rado šalia. Apie 21 val. atvyko pareigūnai, kurie tvirtino, kad jis apgadino „VW“, parodė nuotraukas su apgadinimu, kuris yra aukščiau nei jo priekabos aukštis. Su pareigūnais nuvažiavo į įvykio vietą, priėjo „VW“ savininkas ir restorano darbuotojas, pareigūnai „VW“ savininkui paaiškino, kad jie su įlenkimu ir žibintu nėra susiję. Pareigūnai ragino prisipažinti dėl buferio apgadinimo, tačiau jis negalėjo pripažinti to, ko nepadarė.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su G. N. skundu nesutinka, jis yra nepagrįstas ir turi būti netenkintinas, paliekant galioti 2020 m. rugpjūčio 10 d. priimtą nutarimą. Nurodo, kad nutarimas priimtas surinkus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad G. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalį 600 Eur bauda už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 10 d., apie 20.30 val., Krikštų g. 5, Karklės kaime, Klaipėdos rajone, vairavo transporto priemonę „F. D.“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), su priekaba „Hermann“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga kliudė stovėjusią priemonę VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir kliudė užpakalinį dešinės pusės bamperį. Po smūgio asmuo išlipo iš transporto priemonės, apžiūrėjo savo automobilio priekabą, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepranešęs apie tai policijai.
G. N. nesutinka su institucijos priimtu nutarimu, nurodydamas, kad įvykio vietoje buvo, tačiau jokio eismo įvykio nepadarė.
ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles (toliau – KET), kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šis nusižengimas padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai KET numato pareigą informuoti policiją apie eismo įvykį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-2179/2009, N575-435/2012). KET numato pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus (KET 219.4 punktas), kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių (KET 220 punktas), taip pat, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra bei neįmanoma nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam (KET 222 punktas). Kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-11-303/2018).
Šioje byloje nustatyta, jog G. N. veika administracinio nusižengimo protokole yra kvalifikuota pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, nutarimas priimtas ir G. N. nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, tačiau byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių šį kvalifikavimą, kadangi administracinio nusižengimo kvalifikacija pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį galima tik tokiu atveju, kai eismo įvykiu padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ar nuobaudų dydžių. Bylos medžiagoje apskritai nėra nurodyta, kokia žala buvo padaryta eismo įvykiu jame dalyvavusiai transporto priemonei, t. y. „VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
Kaip matyti, iš administracinio nusižengimo bylos, nusižengimo metu nukentėjo V. P. transporto priemonė, tačiau negauta jokių duomenų dėl patirtos žalos dydžio, asmuo byloje nėra pripažintas nukentėjusiuoju. Neturint duomenų apie galimai padarytą žalą, institucija negalėjo G. N. inkriminuoto nusižengimo kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir juo labiau, pripažinti kaltu ir paskirti administracinę nuobaudą.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Įvertinus visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus duomenis darytina išvada, kad byloje nepakanka objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių G. N. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus specialisto 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1371-2020 naikintinas, ir administracinė teisena G. N. atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
skundą tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus specialisto 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. 68-ANR_N-1371-2020 (ROIK 20120889298), ir administracinio nusižengimo teiseną G. N. atžvilgiu nutraukti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.