- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-21
- Bylos Nr.
- 1S-877-498/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-3-00016-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Olegas Šibkovas, Lietuvos Respublikos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. R. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal N. R. skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2015 m. balandžio 15 d. N. R. privataus kaltinimo tvarka pateikė teismui skundą, kuriame prašė A. J. pradėti privataus kaltinimo bylų procesą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 154 straipsnį ir 168 straipsnį dėl to, kad 2015-02-26 A. J., Alytaus miesto savivaldybės kontrolierius, duodamas interviu „duomenys neskelbtini“ radijui „duomenys neskelbtini“, pateikė tikrovės neatitinkančią, šmeižikiško pobūdžio informaciją apie jos skundus Alytaus miesto savivaldybės kontrolieriui bei Alytaus miesto savivaldybės tarybai, interviu A. J. taip pat išplatino informaciją apie jos asmeninį gyvenimą.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo procesą dėl N. R. privataus kaltinimo skundo, kaltinant A. J. dėl nuskalstamų veikų, numatytų LR BK 154 straipsnyje ir 168 straipsnyje padarymo ir skundą grąžino pareiškėjai.
Šalies argumentai
Skunde N. R. prašo panaikinti 2015-04-20 Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjos Astos Jakučiūnienės nutartį ir įpareigoti Alytaus rajono apylinkės teismą nagrinėti jos 2015-04-09 skundą dėl A. J. veiksmų.
N. R. skunde nurodo, kad teisėja neteisingai vertino jos pateiktą skundą ir prie jo pateiktus papildomus dokumentus bei neteisingai nustatė A. J. veiksmų pavojingumo lygį. Skunde nurodo, kad A. J. šmeižiančią informaciją bei informaciją apie jos privatų gyvenimą paskleidė per viešojo informavimo priemones, dėl ko ši informacija iki dabar yra laisvai prieinama visiems ir dėl to N. R. nepilnametė paauglė dukra iki šiol mokykloje dėl šios informacijos nuolat patiria patyčias bei žeminimus. Ji pati taip pat iki šiol yra priversta visiems aiškintis dėl A. J. paskleistos šmeižiančios bei privataus gyvenimo informacijos.
N. R. skunde teigia, kad šmeižiančią ir privataus jos gyvenimo informaciją per žiniasklaidos priemones A. J. paviešino sąmoningai, todėl turi atsakyti už jos nepilnamečių dukrų ir jos pačios patirtą ir patiriamą moralinę žalą.
N. R. skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Pažymėtina tai, kad BPK numatytos sankcijos ir atsakomybė kaltiems asmenims gali būti taikoma tik tada, kai surenkama pakankamai duomenų, įrodančių, kad nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta ir kad tą veiką padarė baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo.
Iš skundo turinio matyti, kad N. R. prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn A. J. dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 154 straipsnyje ir 168 straipsnyje, padarymo. Skunde nurodoma, kad ji apie pareiškėją paskleidė tikrovės neatitinkančią, šmeižiančio pobūdžio informaciją bei dėl to ji turi patirti patyčias ir pažeminimą.
Motyvuojamoji dalis
LR BK 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė asmeniui, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šis nusikaltimas yra padaromas tiesiogine tyčia, kaltininkas suvokia, kad skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą asmenį, supranta, kad ji žemina žmogaus garbę, ir to siekia. Už veiką numatytą LR BK 168 straipsnyje atsako tas, kas be asmens sutikimo viešai paskelbė, pasinaudojo ar kitų asmenų labui panaudojo informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą, jeigu tą informaciją jis sužinojo dėl savo tarnybos ar profesijos arba atlikdamas laikiną užduotį, arba ją surinko darydamas šio kodekso 165–167 straipsniuose numatytą veiką.
LR BPK 412¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Viena iš šių aplinkybių – tai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Būtent šiuo pagrindu apylinkės teismas ir atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal N. R. skundą. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. J. veiksmuose nenustatyta nusikaltimų, numatytų LR BK 154 straipsnyje, LR BK 168 straipsnyje, požymių. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvais, kad ne bet kokia veika gali būti pripažįstama nuskalstama ir užtraukti baudžiamąją atsakomybę.
Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad baudžiamosios teisės ginamų vertybių apsauga yra numatyta ir kitų teisės šakų, tokių kaip civilinės, administracinės ir kt. Padaryta žala asmens sveikatai, garbei ir orumui gali būti atlyginta ir pagal civilinį ieškinį. Kitų teisės šakų nustatyta atsakomybė paprastai gali efektyviai užtikrinti nukentėjusiojo asmens interesų gynybą. Teismų praktika vadovaujasi principu, kad Lietuvos Respublikos teisės sistemoje yra pakankamai priemonių, kuriomis asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeistos, gali efektyviai ginti ir apginti savo interesus, ir nebūtina naudotis baudžiamosios, baudžiamojo proceso teisės normomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti.
N. J. skunde nurodo, kad teismas neteisingai nustatė A. J. veiksmų pavojingumo lygį. Aukštesnysis teismas pažymi, kad baudžiamosios teisės teorijoje ir Lietuvos teismų praktikoje veikos pavojingumas suprantamas kaip objektyvi nusikaltimo savybė, nepriklausanti nei nuo įstatymo leidėjo, nei nuo asmenų, taikančių baudžiamąsias teisines normas, valios. Nusikalstamos veikos pavojingumas pasireiškia žalos, padaromos baudžiamojo įstatymo saugomiems gėriams, dydžiu, ir apibūdinamas dviem rodikliais – pavojingumo pobūdžiu, t.y. objekto, kuriam padaroma žala, vertingumu, ir pavojingumo laipsniu, t.y. kokio dydžio žala yra padaryta tam tikram įstatymo saugomam teisiniam gėriui. Tik pavojinga veika gali būti pripažinta nusikaltimu.
Susipažinus su pateikta medžiaga ir skundo argumentais aukštesnysis teismas konstatuoja, kad A. J. veiksmai nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kuris būtų būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti. Taip pat pažymėtina, kad asmuo gali subjektyviai vertinti savo būseną ir kito asmens veiksmus jo atžvilgiu ir tai gali būti subjektyvi nukentėjusiojo asmens pozicija, tuo tarpu nusikaltimo buvimą ar nebuvimą nulemia objektyvios įvykio bei veikos aplinkybės.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad 2015 m. balandžio 20 d. apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti N. R. skundą bei panaikinti šią nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
N. R. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.