Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-11-30 · Administracinė byla Nr. AS-822-624-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-30
Bylos Nr.
AS-822-624-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Anatolijus Baranovas, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Pareiškėjas
S. T.
Atsakovas
Klaipėdos rajono savivaldybei, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui
Trečiasis asmuo
Pajūrio regioninio parko direkcijai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai
Kategorijos
  • 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS822 –624/2009Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. lapkričio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. T. skundą dėl atsakovams Klaipėdos rajono savivaldybei, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims Pajūrio regioninio parko direkcijai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas S. T. (toliau – ir pareiškėjas) 2009-08-26 su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovus suderinti pareiškėjui nuosavybės teisė priklausančio žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), detalųjį planą Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijoje.

Nurodė, jog 2009-06-22 ABV „Vakarų projektai“ raštu Nr. 09-06/22-1 informavo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisija protokolu Nr. TP 18-09 atsisakė derinti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo detalųjį planą. Pažymėjo, jog Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2006-03-23 išdavė sąlygas detaliajam planui rengti, kurio tikslas – žemės paskirties keitimas. Vėliau Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas nurodė, kad Pajūrio regioninio parko tvarkymo plane planuojamas žemės sklypas patenka į specializuoto ūkininkavimo teritoriją, kurioje nenumatytas žemės paskirties keitimas, dėl šios priežasties nederintas žemės sklypo detalusis planas. Teigė, jog rengiant detalųjį planą Pajūrio regioninio parko direkcija pareikalavo keisti žemės paskirtį, motyvuodama Valstybės saugomų teritorijų tarnybos 2008-12-10 raštu Nr. V3-1.10-2868, kuriame nurodoma keisti žemės paskirtį į kitą (mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba). Mano, jog valstybinės institucijos negali pateikti asmeniui vienas kitam prieštaraujančių reikalavimų, todėl detalaus plano derinimas turėjo būti išspręstas Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijoje, kuri atsisakė derinti detalųjį planą. Nurodė, jog 2009-06-28 su skundu kreipėsi į išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją – Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą, tačiau minėta institucija skundo neišnagrinėjo.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti pažymėjęs, kad pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Pažymėjo, kad pareiškėjo keliamam ginčui yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 4, 5 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370 patvirtintų Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų 3.2, 20.4, 33.4 punktais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 patvirtintų Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo 36 punktu, suinteresuotas asmuo teritorijų planavimo klausimu pirmiausia turi su skundu kreiptis į apskrities viršininko administraciją, o po to – į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, ir tik tada į teismą. Tokios teisės aktų aiškinimo ir taikymo praktikos laikomasi administracinių bylų teisenoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS6-163/2006, AS14-227/2006, AS10-257/2006, AS11-394/2007, AS63-261/2008, AS502-438/2008 ir kt.).

Teismas nustatė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2009-05-13 protokole Nr. TPK 18-09 nurodyta, jog posėdyje, kurio metu nutarta nederinti detaliojo plano, dalyvavo ir pats planavimo organizatorius S. T., todėl akivaizdu, kad skundžiamas detaliojo plano nederinimo faktas pareiškėjui tapo žinomas 2009-05-13, o ne 2009-06-22, kaip nurodo pats pareiškėjas. Tokiu būdu, pareiškėjas per mėnesį laiko (iki 2009-06-13) nuo sprendimo priėmimo turėjo kreiptis į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, vėliau – į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Į teismą dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo galima kreiptis per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Šalies argumentai

Nustatė, kad pareiškėjas 2009-06-28 su skundu kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, tačiau skunde teismui nurodo, jog skundas neišnagrinėtas. Pažymėjo, kad į bylą nepateikta duomenų, ar pareiškėjas kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją.

Pažymėjo, kad nei Teritorijų planavimo įstatymas, nei Viešojo administravimo įstatymas nenumato, kad skundo neišnagrinėjimas laikomas neigiamu atsakymu. Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnis numato, kad administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Dėl objektyvių priežasčių ją galima pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Pagal pareiškėjo pateiktus duomenis matyti, jog Klaipėdos apskrities viršininko administracija nesilaiko įstatyme numatyto skundo išnagrinėjimo termino, todėl pareiškėjas gali skųsti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos neveikimą, t.y. pareiškėjo skundo neišnagrinėjimą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės detaliojo plano nederinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad pareiškėjas prieš kreipdamasis į teismą dėl detalaus plano nederinimo kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, tačiau ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra neužbaigta, todėl vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu skundą atsisakoma priimti.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir išspręsti skundo priėmimo klausimą.

Atskirajame skunde nurodo, kad į Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2009-05-13 posėdį nei jis, nei projekto vadovė Z. Jatkauskienė nebuvo kviečiami, todėl duomenys posėdžio protokole apie jų dalyvavimą neatitinka tikrovės. Teigia 2009 m. rugsėjo 16 d. kreipęsis į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybą, prašydamas ištirti, ar Nuolatinė statybos komisija, įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis į komisijos protokolą, nevykdė nusikalstamų veikų. Nesutinka su teismo motyvu, kad nepasibaigus išankstiniam ginčo nagrinėjimui ne teismo tvarka, yra pagrindas atsisakyti priimti skundą. Remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad tais atvejais, kai administracinių ginčų komisija ar kita išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija nustatytu laiku skundo (prašymo) neišnagrinėja, šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai skundą (prašymą) dėl pažeistos teisės gali paduoti administraciniam teismui per du mėnesius nuo dienos, iki kurios turėjo būti priimtas sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Siekiant padaryti pagrįstas išvadas, ar skundas pateiktas nepraleidus įstatymo nustatytą terminą, būtina nustatyti termino eigos pradžią – momentą, nuo kada pareiškėjui tapo žinoma apie atsakovo atsisakymą atlikti veiksmus.

Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę siejo su Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2009-05-13 posėdžiu, kuriame skundžiamas detaliojo plano nederinimo faktas pareiškėjui ir tapo žinomas. Pareiškėjas atskirajame skunde neigia dalyvavęs minėtame posėdyje, nurodo, kad į jį net ir nebuvo kviestas. Siekiant išsiaiškinti, ar pareiškėjo teiginiai atitinka tikrovę, ar nebuvo įsivėlusi klaida posėdžio protokole nurodant dalyvaujančius asmenis, Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinė statybos komisija 2009 m. spalio 16 d. nutartimi buvo įpareigota pateikti duomenis apie pareiškėjo informavimą apie 2009-05-13 posėdį bei pareiškėjo dalyvavimą jame. Kaip matyti iš Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos rašto, nėra galimybės patvirtinti ar paneigti pareiškėjo teiginių apie nedalyvavimą 2009-05-13 posėdyje, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas apie detaliojo plano derinimą sužinojo 2009-06-22, gavęs raštą iš UAB „Vakarų projektai“.

Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, gavęs informaciją apie atsisakymą tvirtinti detalųjį planą, pareiškėjas 2009-06-28 su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą prašydamas klausimą dėl detaliojo plano tvirtinimo nagrinėti Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijoje. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjas dėl ginčo nagrinėjimo išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka kreipėsi nepraleidęs įstatymo nustatyto termino. Administracinių bylų teisenos įstatomo 31 straipsnyje nustatyta, kad administracinių ginčų komisijai paduotas skundas (prašymas) turi būti ne teismo tvarka išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo skundo gavimo. Tais atvejais, kai administracinių ginčų komisija ar kita išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija nustatytu laiku skundo (prašymo) neišnagrinėja, šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai skundą (prašymą) dėl pažeistos teisės gali paduoti administraciniam teismui per du mėnesius nuo dienos, iki kurios turėjo būti priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, termino kreiptis į teismą eigos pradžia šiuo atveju skaičiuotina nuo 2009 m. liepos 17 d. Pareiškėjas skundą teismui pateikė 2009 m. rugpjūčio 29 d., taigi nepraleidęs įstatymo nustatyto termino.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė priimti S. T. skundą. Kadangi Administracinių bylų teisenos įstatymas apeliacinės instancijos teismui nesuteikia teisės spręsti skundo priėmimo klausimą, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartis naikintina, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui priėmimo klausimui spręsti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

S. T. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartį panaikinti, o bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimui spręsti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasDainius RaižysSkirgailė Žalimienė