Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokurorei Rimai Špokevičienei,

institucijos, teikiančios išvadą, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei N. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausiosios prokurorės ieškinį atsakovei L. G., trečiajam asmeniui R. G., institucijai, teikiančiai išvadą - Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokurorė, bylos nagrinėjimo metu patikslinusi reikalavimą, prašė laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei L. G. jos nepilnamečio sūnaus J. G. atžvilgiu; apribojus motinos valdžią nustatyti nepilnamečio vaiko nuolatinę globą, jo globėją paskiriant R. G.; nustatyti J. G. gyvenamąją vietą kartu su globėja R. G.; priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis 200 Lt dydžio išmokomis iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskirti globėją R. G. J. G. turto administratore; priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje patikslintoje išvadoje nurodė, kad L. G. šiuo metu negali pasirūpinti savo sūnumi J. Berniuko globėja R. G. atsakingai ir tinkamai atlieka globėjos pareigas, todėl tikslinga L. G. apriboti motinos valdžią jos sūnaus J. G. atžvilgiu, priteisiant iš jos materialinį išlaikymą sūnui, o vaiko nuolatine globėja paskirti R. G. ir jo gyvenamąją vietą nustatyti su globėja. Teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pažymėjo, jog tikslinga motinos valdžią atsakovei apriboti laikinai, kadangi paskutiniu laikotarpiu matyti teigiamų pokyčių atsakovės elgesyje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad atsakovė L. G. ir M. G. yra nepilnamečio vaiko J. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (9 b. l.). 2010 m. rugsėjo 23 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-848 nepilnamečiui J. G. nustatyta laikinoji globa ir jo globėja paskirta R. G. (11 b. l.). 2011 m. spalio 12 d. vaiko tėvas M. G. mirė (8 b. l.).

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Šią konstitucinę nuostatą sukonkretina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, kuriame apibrėžtas tėvų valdžios turinys. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kuris reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šiuo principu vadovaujantis aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, tai yra, kai tėvai (vienas iš jų): 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų yra taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių, trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad 2010 m. rugsėjo 2 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-806 L. ir M. G. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (10 b. l.). Nuo to laiko atsakovų šeimoje lankydavosi Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai. Iš byloje esančių minėtos įstaigos raštų matyti, kad apsilankymų metu G. namuose trūkdavo tvarkos, atsakovė su sutuoktiniu nesugebėdavo tinkamai pasirūpinti savo vaiku, kartais namuose jie būdavo randami neblaivūs, rūkantys, visa tai vykdavo nepilnamečio vaiko akivaizdoje (15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24 b. l.). Iš byloje esančių įrodymų, liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad L. G. su sutuoktiniu vykdavo uždarbiauti į užsienį, todėl sūnų nuo mažų dienų augino močiutė. Atsakovė vaiką į mokyklą yra atlydėjusi tik vieną kartą, daugiau į mokyklą nebuvo atvykusi, vaiko pasiekimais nesidomėjo (28 b. l.). Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė N. S. teismo posėdžio metu paliudijo, jog padėtis dar labiau pablogėjo po nepilnamečio vaiko tėvo M. G. mirties – atsakovė ne tik toliau girtavo, bet ir susirgo, jai buvo nustatyta depresija. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Velžio seniūnijos pateiktais duomenimis, L. G. yra teikiamos konsultavimo, tarpininkavimo, atstovavimo, socialinių įgūdžių ugdymo paslaugos (85 b. l.). Minėtos institucijos pateiktoje išvadoje nurodoma, kad atsakovė savo gyvenimo būdo nekeičia, vartoja alkoholį, turi sveikatos problemų. Su socialinės darbuotojos pagalba lankėsi pas psichiatrą, psichologą, tačiau viena nesugeba lankytis pas gydytojus, neturi motyvacijos ir noro. Iš Panevėžio teritorinės darbo biržos pažymos matyti, kad atsakovė darbo biržoje užsiregistravo tik 2011-08-19, iki tol nedirbo (32 b. l.). Atsakovė gyvena nuosavame bute, už kurį turi didelį įsiskolinimą (15, 85 b. l.). Atsakovės pajamas šiuo metu sudaro iš darbo biržos gaunama 350 Lt pašalpa, iš kurios 50 procentų pervedama į DNS bendriją „Melioratorius“ įsiskolinimui už būstą apmokėti (85 b. l.) Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė ilgą laiką nevykdė pareigos prižiūrėti ir auklėti savo nepilnamečio vaiko, rūpintis juo, sudaryti palankias sąlygas vaikui augti ir visapusiškai bei harmoningai vystytis, t. y. nevykdė CK 3.155 straipsnyje ir 3.165 straipsnio 1 dalyje nustatytų tėvų pareigų savo vaikams, todėl yra pakankamas pagrindas jai taikyti tėvų valdžios apribojimą. Byloje nustatyta, kad nepilnamečio J. močiutė R. G. prižiūri ir auklėja vaikaitį J., ji viena faktiškai vykdė ir vykdo vaiko globėjos pareigas, nes atsakovė tinkamai nesirūpino vaiku, elgėsi neatsakingai ir nerūpestingai savo vaiko atžvilgiu.

Nors nagrinėjamą bylą iškėlus teisme, atsakovė ėmė deklaruoti savo teisę rūpintis vaiku, ir teigti, kad ji nori susigrąžinti vaiką ir jį auginti, tačiau jokių konkrečių veiksmų neatliko (nesikreipė į Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl bendravimo su vaiku sąlygų sudarymo, nepradėjo teikti vaikui nuolatinio ir reguliaraus išlaikymo, nesilankė jo mokykloje ir nebendravo su mokytojais ir pan.). Nepilnamečiui J. laikinoji globa nustatyta jau pusantrų metų, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovė inicijuotų vaiko susigrąžinimą, pagerintų savo gyvenimo sąlygas, susirastų nuolatinį pajamų šaltinį. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodoma, kad atsakovė prisipažino nenuvažiuojanti į (duomenys neskelbtini) aplankyti savo sūnaus, nesilankanti mokykloje ir neskambinanti mokyklos pedagogams (83-84 b. l.). Atsakovė nurodžiusi, kad šiuo metu vaikui yra geriau gyventi pas močiutę, nes ji pati šiuo metu negalinti pasirūpinti savo sūnumi dėl sveikatos problemų, dėl prastos materialinės padėties. Darytina išvada, kad vien tas faktas, jog po bylos iškėlimo teisme atsakovė ėmė tik deklaruoti siekimą susigrąžinti vaiką, nagrinėjamo ginčo atveju negali būti prielaida atsisakyti apriboti jai motinos valdžią, nes teismas nenustatė, kad motinos požiūris į vaiką iš esmės pasikeitė.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašo laikinai apriboti motinos valdžią L. G. jos nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Teismas nurodo, kad neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Teismas turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę - laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Nagrinėjamoje civilinėje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad atsakovė jau ilgą laiką nevykdo savo pareigos auginti vaiką, juo nesirūpina, nesudaro tinkamų sąlygų nepilnamečio vaiko auklėjimui, priežiūrai, neteikia jam materialinio išlaikymo, nesidomi jo pasiekimais mokykloje, nesiekia jo susigrąžinti. Tretysis asmuo R. G. teismo posėdžio metu paaiškino, jog vaikas beveik visą laiką būdavo su ja, nes atsakovė girtaudavo arba būdavo išvažiavusi dirbti į užsienį. Nurodė, kad vaiku rūpinasi, jį prižiūri ir sutinka būti jo globėja (72 b. l.). Liudytoja A. K. paliudijo, jog atsakovė girtaudavo, ilgą laiką nedirbo, nebuvo užsiregistravusi darbo biržoje, neteikdavo sūnui išlaikymo, nes pati vos pragyvendavo, tačiau jos žiniomis, padėtis šiuo metu yra pasitaisiusi – L. G. jau keletą mėnesių nevartoja alkoholio. Liudytojas A. M. patvirtino, kad atsakovė problemų dėl alkoholizmo nebeturi, todėl kartu su ja žada pasiimti vaiką. Pati L. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nori susigrąžinti sūnų ir turi galimybę juo pasirūpinti, žada keisti gyvenimo būdą, nebepiktnaudžiauti alkoholiu. Byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad ryšys tarp atsakovės L. G. ir jos nepilnamečio vaiko nėra visiškai ir negrįžtamai nutrūkęs, motina nėra visiškai atsiribojusi nuo vaiko, jos elgesį galimai sąlygoja materialinė padėtis, sveikatos būklė, todėl ginant nepilnamečio interesus ir siekiant užtikrinti normalų vaiko asmenybės vystymąsi, atsakovei L. G. motinos valdžia jos nepilnamečio vaiko J. atžvilgiu apribotina laikinai – dvejiems metams (CK 3.180 str.1d.).

Atsakovei L. G. išaiškinama, kad motinos valdžios laikinas apribojimas gali būti panaikinamas pagal tėvų, kuriems taikytas tėvų valdžios apribojimas, ieškinį, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali aukėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 d., 3.182 str. 3 d.). Apribojus motinos valdžią atsakovei sustabdomos jos asmeninės ir turtinės teisės, tačiau paliekama galimybė bendrauti ir matytis su vaikais, kai tai neprieštarauja vaiko interesams CK 3.180 str. 3 d.).

Laikinai apribojus motinos valdžią atsakovei L. G., nepilnamečiui J. nustatytina nuolatinė globa, skiriamas jo globėjas, nustatoma vaikų gyvenamoji vieta (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, 3.257 straipsnio 3 punktas, 3.263 straipsnis, 3.264 str., 3.265 str.). Atsižvelgiant į tai, kad vaikas šiuo metu gyvena su močiute R. G., kuri nuo 2010 m. rugsėjo 23 d. paskirta J. globėja, taip pat įvertinus byloje esančius duomenis, patvirtinančius R. G. tinkamumą būti globėja, J. G. nustatytina nuolatinė globa, jo globėja skirtina R. G., gyvenamąją vaiko vietą nustatant globėjos R. G. nuolatinėje gyvenamoje vietoje( CK 3.183 str. 4 d., 3.265 str.).

CK 3.195 straipsnyje nustatyta, kad atskyrus vaikus nuo tėvų ar apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka. CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir teikti materialinį išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas. Ieškovo atstovė prašė priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt. Teismas mano, kad ši suma yra pakankama minimaliems vaiko poreikiams tenkinti bei proporcinga motinos turtinei padėčiai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, iš atsakovės L. G. jos nepilnamečio vaiko J. G. išlaikymui priteisiama 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Materialinis išlaikymas priteistinas vaikui, o R. G., kuri paskirta vaiko globėja, skirtina jo materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir turto administratore (CK 2.14 straipsnis, 3.251 straipsnis, 3.256 straipsnis CK 3.185 - 3.191straipsniais). Globėjai ir turto administratorei išaiškintos jos teisės ir pareigos, numatytos CK 3.243, 4.240, 4.241, 4.242 straipsniuose. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282str.2d.1p).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis ir bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 79, 80, 88, 92, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 270, 406, 407 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Laikinai - dvejiems metams- apriboti motinos valdžią L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečio vaiko J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą, jo globėja ir turto administratore skirti R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatant globėjos R. G. nuolatinėje gyvenamoje vietoje.

Priteisti iš L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), 200 Lt (du šimtus litų) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mokant nuo 2012-01-13 (ieškinio pateikimo dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnamečio vaiko - J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 172 Lt (šimtą septyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio ir 36 Lt (trisdešimt šešis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytinas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.