- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-02
- Bylos Nr.
- AS-261-231-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- A. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities viršininko administracijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities viršininko administracijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja A. R. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, 258620 Lt turtinės ir 100000 Lt neturtinės žalos.
Su skundu ir 2008 m. kovo 3 d. pakartotinai pareiškėja pateikė prašymą sustabdyti Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2006 m. vasario 20 d. sprendimo vykdymą iki kol nebus išnagrinėta administracinė byla dėl žalos atlyginimo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 4 d. nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 str.).
Teismas nurodė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 71 straipsnyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas siejamas su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu arba negalimumu jį įvykdyti. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos tam, kad būtų sudarytos sąlygos užtikrinti, jog teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys negalimas. Todėl prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti tiesiogiai susijusios su skundo reikalavimu. Pareiškėja prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą iš valstybės, kurią ji patyrė dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų. Tuo tarpu prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pareiškėja prašo sustabdyti 2006 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo sprendimo vykdymą, kuriuo jai priteista sumokėti į valstybės biudžetą 144 000 Lt ir 3 880 Lt žyminio mokesčio, t. y. prašo sustabdyti ne valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtus veiksmus, o teismo sprendimo vykdymą. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės nėra susijusios su skundo reikalavimu - priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Be to, nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad jeigu nebūtų sustabdytas teismo sprendimo vykdymas, Valstybinė mokesčių inspekcija pradės vykdyti teismo sprendimą. Pažymėjo, kad ABTĮ 71 straipsnio nuostatos šiuo atveju nenumato teismo sprendimo vykdymo sustabdymo, kadangi įsiteisėję teismo sprendimai, nutartys, įsakymai ar nutarimai yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (LR Civilinio proceso kodekso 18 str.). Teismui priėmus teigiamą sprendimą jos atžvilgiu, Lietuvos Respublikos valstybė turės galimybę atsiskaityti su pareiškėja.
III.
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį ir taikyti prašyme nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemones.
Paaiškino, kad sustabdžius teismo sprendimo vykdymą, būtų išvengta bereikalingų aistrų ir veiksmų, kurie yra netikslingi.
Nurodė, kad prašomo sustabdyti teismo sprendimo išdavoje pareiškėjai buvo padaryta žala, nes atsakovų pareigūnai priėmė neteisėtus sprendimus.
Teismas daro nepagrįstą išvadą, kad reikalavimas nėra susijęs su byla, kadangi prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėja pateikė kartu su skundu, tačiau teismas šio klausimo nesprendė. Teismas turėjo pilnai ir visapusiškai išnagrinėti visas aplinkybes.
Per šešis metus vykstančius teismo procesus patyrė daug teismo išlaidų, valstybės pareigūnai padarė žalą, tačiau atsakomybėn nebuvo patraukti.
Šalies argumentai
Pareiškėja negalėjo įtakoti nei nurodyti atsakovams, kokį sprendimą priimti dėl žemės sklypų skyrimui, todėl atsakovų sprendimai ir veiksmai tiesiogiai padarė pareiškėjai turtinę ir neturtinę žalą.
Šiuo metu pareiškėja yra įrašyta į eilę naujam žemės sklypui gauti Grigiškių mieste. Bet pareiškėja nėra tikra, kad po tam tikro termino jai nebus pareikštas ieškinys grąžinti ar atlyginti žalą valstybei už suteiktą žemės sklypą.
Vykdant lėšų išieškojimą pareiškėjai bus daromas moralinis spaudimas, dėl valstybės pareigūnų neteisėtų veiksmų bus priversta atlyginti žalą, nors žalą privalėtų atlyginti pareigūnai, dėl kurių nesugebėjimo dirbti darbą ar aplaidumo ji pateko į tokią situaciją.
Sustabdžius teismo sprendimo vykdymą, bylos nagrinėjimas vyktų labai objektyviai, nes atsirastų galimybė sudaryti taikos sutartį.
Teismas privalėjo kviesti Valstybinę mokesčių inspekciją į teismo posėdį suinteresuota šalimi. Tačiau teismas net nekvietė į bylos nagrinėjimą valstybės, nors pareiškėja skunde atsakovu įtraukė valstybę.
Atsiliepimas
Nacionalinė žemės tarnyba su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais. Pažymėjo, kad Civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje įtvirtintas vienas iš esminių civilinio proceso principų – teismo sprendimo privalomumas. Kadangi Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2006 m. vasario 20b d. sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis, jis turi būti vykdomas. Šio sprendimo vykdymo procesą reglamentuoja civilinio proceso kodeksas, bet ne administracinių bylų teisenos įstatymas.
Lietuvos Respublikos vyriausybė su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti galioti nepakeistą. Atsiliepime paaiškino, kad Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo sprendimo vykdymas neužkirs kelio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įvykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėja prašo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų. Teigia, kad dėl neteisėtų Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų, Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas 2006 m. vasario 20 d. sprendimu patenkino ieškovo ieškinį, panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos išduotas pažymas bei sprendimus pareiškėjos atžvilgiu ir pritaikius restituciją, priteisė iš pareiškėjos 144 000 Lt už žemės sklypus ir žyminius mokesčius.
Pareiškėja taip pat prašo laikinai sustabdyti Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2006 m. vasario 20 d. sprendimo vykdymą iki bus priimta sprendimas šioje byloje.
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Taigi šių priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo priteisti iš Lietuvos valstybės turtinę ir neturtinę žalą. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2006 m. vasario 20 d. sprendimas šioje administracinėje byloje priimto sprendimo vykdymui įtakos neturi. Pareiškėja nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kad civilinėje byloje priimto sprendimo vykdymas gali pasunkinti ar padaryti neįmanomą šioje administracinėje byloje priimto sprendimo vykdymą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 20 d. sprendimo dalimi nustačius, kad pareiškėjai žemės sklypas individualiai statybai suteiktas pažeidžiant įstatymus, panaikintas Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimas, kuriuo pareiškėjai buvo suteiktas žemės sklypas, ir iš pareiškėjos priteista 144000 lt į valstybės biudžetą. Šiuo atveju bylose yra skirtingi atsakovai, reikalavimai nėra tapatūs ir sprendimo administracinėje byloje vykdymui sprendimas civilinėje byloje įtakos neturi.
Nesant reikalavimo užtikrinimo pagrindų, numatytų ABTĮ 71 straipsnyje, pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje administracinėje byloje atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties ir nagrinėjamas klausimas tik dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, todėl atskirojo skundo argumentai dėl pagrindinio pareiškėjos skundo reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą pagrįstumo, nenagrinėtini. Taip pat teisėjų kolegija nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, kurie neturi įtakos sprendžiant reikalavimą dėl užtikrinimo priemonių taikymo.
Esant šioms aplinkybėms atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. R. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.