- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-05-24
- Bylos Nr.
- 1-278-564/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-36-1-0024-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Šiupšinskaitė
- Kaltinamasis
- J. P.
- Kategorijos
2012 m. gegužės mėn.24 d.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Marijampolėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 140 str. 2d. ( dvi veikos )
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
J. P. nuo 2012 m. sausio 13 d. iki 2012 m. sausio 16 d. ryto, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatytas, savo namuose, esančiuose( duomenys neskelbtini), tyčia ranka sudavė mažamečiui savo sūnui D. P., gimusiam 2004-11-16, tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių, tačiau nedaugiau 4 kartus, į galvos sritį, padarydamas nubrozdinimus viršugalvio, kairio momens srityse, tokiu būdu mažamečiui D. P. nežymiai sutrikdė sveikatą.
Be to kaltinamasis J. P. nuo 2012 m. sausio 13 d. iki 2012 m. sausio 16 d. ryto, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatytas, savo namuose, esančiuose duomenys neskelbtini), tyčia ranka sudavė vieną smūgį ranka mažametei savo sugyventinės dukrai G. J., gimusiai 2001-01-14, į nugaros sritį, padarydamas nubrozdinimus juosmens srityje, tokiu būdu mažametei G. J. nežymiai sutrikdė sveikatą
Kaltinamasis J. P. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad sūnų Denisą dėl nesimokymo baudė prieš kelias dienas iki paėmimo iš namų. Sudavė jam delnu per viršugalvį ir per užpakalį, per veidą tikrai nesudavė, sudavė tris-keturis kartus, nuo to gali būti ant galvos ir nosies nubrozdinimai. Akies srityje Denisas nusibrozdino, kai nešė malkas. Deniso ausies sritis pažeista nuo gimimo. Autobuse kaimynas Denisą taip pat už galvos buvo paėmęs. Gabrielei taip pat panašiu laiku kaip ir Denisui sudavė delnu per nugarą, nuo sudavimo sužalojimų nebuvo, tik ji supyko, pradėjo verkti. Ausies srityje Gabrielės nemušė, ji bėgo pro lovą ir Karolis ją pastūmė. Smurto naudojimas prieš vaikus nepateisinama, jam tai didelė pamoka, daugiau taip nepasikartos. Civilinius ieškinius pripažįsta. Vaikai susižaloja ir žaisdami. Per veidą vaikų tikrai nemušė, suduodavo per pakaušį.
Liudytoja G. Š. ( Sangrūdos vidurinės mokyklos socialinė pedagogė) parodė, kad 2011 m. spalio mėnesį ant D. P. ir G. J. veidų pamatę mėlynes, pranešė vaikų teisių apsaugos skyriui, vaikai parai buvo paimti iš šeimos, po to grąžinti. Ir po to pastebėdavo sumušimus, įbrėžimus, tačiau vaikai sakydavo, kad puolė. 2012 m. sausio 16 vaikai atėjo į mokyklą, pamačiusi sumušimus, skambino vaikų teisių apsaugos skyriui. Matėsi D. P. galvoje įbrėžimas, žaizdos prie akies, ausies, kaklo, sužalojimai galėjo būti kelių dienų senumo. Vaikai iš karto nesakydavo, kad juos kas mušė. Sausio 17 d. buvo vaikų teisių specialistė, sveikatos priežiūros specialistė, vaikus apklausė, apžiūrėjo kūną, matėsi sužalojimai Denisui ir ant nugaros bei kojų. D. P. sakė, kad tėvas muša, tačiau dienų, kada sumušė, neįvardijo. G. J. sakė, kad žaizda prie akies atsirado, kai nukrito eidama vandens ant malkų, kad su dviračiu susimušė. Ar sakė Denisas, kad tėtis ir sesę mušė, negali pasakyti. Vaikai džiaugėsi, kad gyvena globos namuose, kad šilta, švaru. Gyvenant globos namuose buvo vienu metu sužalojimas, nes kitas vaikas globos namuose mušasi.
Liudytojai E. S. parodė, kad 2012-01-16 Kalvarijos vaiko teisių apsaugos skyrius gavo pranešimą iš Sangrūdos vidurinės mokyklos socialinės pedagogės, kad yra įtarimas, jog I. J. ir J. P. tėvai juos skriaudžia, vartoja smurtą. Ši šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Su šeima dirba socialinis darbuotojas. Sausio 17 d. nuvyko į mokyklą, bendravo su vaikais ir D. P. nuleidęs galvą pasakė, kad tėtis skriaudžia, muša už tai, kad pamokų neparuošia. Smulkiau jo neklausinėjo. Matėsi sužalojimai D. P. galvoje ir ant veido bei kaklo, sužalojimai galėjo būti dienos senumo. G. J. teigė, kad jos namuose nemuša, tačiau ant jos veido matėsi sumušimai, ant nugaros senesnių sumušimų randukai. Matėsi, kad mergaitė sako netiesą, nori tėvus pateisinti, nevienodai aiškino- vieną kartą sakė, kad ant malkos puolė, kitą kartą kitaip. Vaikams pasiūlė gyventi globos namuose ir jie sutiko Teko su vaikais bendrauti gyvenant globos namuose, jie į namus sugrįžti nori. Toks tėvo elgesys atsilieps vaikams, tokie vaikai ir taip gyvena ne visavertį gyvenimą.
Liudytoja R. V. parodė, kad jos klasėje mokosi Gabrielė ir K. J.. Sausio 16 d. vaikams atėjus į mokyklą po atostogų, ant Gabrielės veido matėsi apie 2 cm dydžio įbrėžimas, Gabrielė sakė, kad sesė žaislu užkabino. Apie tai ji pasakė socialinei pedagogei. Sužalojimų požymių mačiusi ir anksčiau, tačiau Gabrielė jai niekada nėra pripažinusi, kad ją sumušė, apie tai ji nenori kalbėti, brolis taip pat sako, kad ėjo, parkrito, atrodo kaip surepetuotas tekstas. Su tėvais apie tai nekalbėjusi. Vaikai gyvenant globos namuose pasidarė linksmesni.
Liudytoja D. K., Sangrūdos vidurinės mokyklos pirmos klasės mokytoja, parodė, kad D. J. nuo rugsėjo pirmos dienos mokosi jos klasėje. Jau rugsėjo 12 d. pastebėjusi mėlynes ant jo veido, Deniso paklausė, kas atsitiko ir jis pasakė, kad mama sumušė. Kitą kartą sakė, kad mama žarstekliu sumušė, nes dingo sesės vystykliukas. Apie tai ji pranešė mokyklos socialinei darbuotojai. Kai Denisas atėjo po kalėdinių atostogų, jam ant kaklo buvo mėlynė, taip pat buvo prakirsta galva. Paklausus, ar vėl mama sumušė, Denisas pasakė, kad šį kartą tėtė mušė. Taip pat dažnai matydavo ir G. J., ant jos taip pat matydavo sumušimo žymes. Kalbant apie tai su Denisu, jis sakydavo, kad nesakys, nes mama ir tėtė supyks ir vėl jį muš. Denisą moko ir dabar. Iš namų jis ateidavo liūdnas, po paėmimo iš šeimos Denisas labai džiaugėsi, o dabar jis nėra labai laimingas.
Nukentėjusiųjų atstovė J. T. parodė, kad nuo 2012-01-16 D. P. ir G. J. gyvena vaikų globos namuose. Ji bendravo su vaikais tą pačią dieną, matėsi mėlynės ant Deniso, jis sakė, kad tėtė sumušė už pamokų neparuošimą, o Gabrielė sakė, kad parpuolė ir pati susižalojo. Vaikai greitai adaptavosi globos namuose, judrūs, problemų nekelia. Šiuo metu jie jau pasiilgę tėvų, nori namo, piktumo nejaučia. Prokuroro pareikštus ieškinius palaiko.
Iš Kalvarijos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimo seka, jog 2012-01-17 skyrius gavo informaciją iš Sangrūdos vidurinės mokyklos soc. pedagogės apie tai, kad ant D. P., gim. 2004-11-16, ir G. J., gim. 2001-01-14, veido ir kitose kūno vietose matomi sumušimai ir mėlynės, nuvykus į mokyklą informacija pasitvirtino (b.l. 1).
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 67/12(09) seka, kad D. P. konstatuoti nubrozdinimai viršugalvio, kairio momens, dešinės akies apatinio voko, nosies nugarėlės ir kaklo srityse, kraujosruvos kairio skruosto srityse buvo padaryti kietais bukais daiktais ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti 4-8 parų laikotarpyje iki teismo med. apžiūros, galimai septyniais poveikiais ir mažai tikėtina, kad D. P. juos galėjo pasidaryti pats. D. P. apžiūrėtas 2012-01-17 (7 b.l.);
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 68/12(09) seka, kad G. J. konstatuoti nubrozdinimai juosmens srityje, dešinės akies vokų vidiniame kampe, kraujosruvos abiejų skruostų srityse, prie kairės ausies kaušelio buvo padaryti kietais bukais daiktais ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Konstatuoti sužalojimai galimai padaryti 4-8 parų laikotarpyje iki teismo med. apžiūros penkiais poveikiais ir mažai tikėtina, kad G. J. juos galėjo pasidaryti pati. G. J. apžiūrėta 2012-01-17 ( 14 b.l.).
LR BPK 186 str. 2d., 280 str. 3d., 276 str. 1d. perskaityti mažamečių nukentėjusiųjų ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, jie apklausti dalyvaujant įtariamajam J. P. bei parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo tyrėjui.
Nukentėjusysis D. P. parodęs, jog gyvena kartu su tėte Juliumi ir mama I. J.. Su tėte kartais pykstasi, kai neklauso. Tėtė jam suduoda, tada jam skauda. Tėtė mušė per rankas, kojas, veidą. Mušė ne vieną kartą. Tėtis taip pat mušė sesę Gabrielę per nugarą ir Karolį per veidą, jie irgi verkė. Nuo ko žymės ant veido- nežino. Tėtė paskutinį kartą mušė jį per nugarą, po to jį išvežė į globos namus. Kad sumuštas, pastebėjo mokytoja, jai sakė, kad sumušė tėtis. Kartą susimušė su klasioku Henriku, gal nuo to mėlynės ( b. l. 67-68). Apklausiamas tyrėjo D. P. parodęs, kad kai tėtė į namus pareidavo girtas, tai pradėdavo jį mušti ranka per galvą, o kartais ir per nugarą. Kada pirmą kartą ir kiek viso kartų tėtė jį yra mušęs, neprisimena. Tėtė mušė ir kartu gyvenančią G. J. bei Karolį. Kai jį mušdavo, jam labai skaudėdavo ir jis verkdavo. Paskutinį kartą tėtė jį mušė iš vakaro, kuomet jį iš mokyklos išsivežė tetos. Tada tėtė buvo girtas ir mušė jį bei Gabrielę. Po mušimo tėtė sakydavo, kad jeigu kas klaus kur susižalojo, tai sakytų, kad puolė, todėl jis taip ir sakydavo, jeigu kas klausdavo mokykloje ( b. l. 8 ).
Nukentėjusioji G. J. parodė, kad ji gyvena Sangrūdos globos namuose. Su ja kalbėjo socialinė darbuotoja, klausinėjo, kas ją skriaudžia, ji pasakė, kad tėtė nemuša, pati krito užkliuvusi už malkos. Matė, kaip tėtė mušė Denisą per veidą už tai, kad nemokėjo skaityti. Patėvis tada buvo blaivus, nei jis, nei mama negeria. Patėvis jai niekada nesudavė. Ji krito ant storos malkos, todėl gal nuo to sumušimai ir ant veido ir ant šono. ( b. l. 69-70 ). Apklausiama tyrėjo G. J. parodžiusi, jog gyvena kartu su mama I. J. ir netikru tėte J. P.. Kai tėtė Julius į namus pareidavo girtas, tai dažnai mušdavo jos brolį D. P.. Mušdavo ranka per galvą, už tai, kad nepadarydavo pamokų. Vieną kartą, kada tai buvo neprisimena, tėtė Julius yra mušęs ir ją. Jai ranka sudavė už tai, kad neklausė. Daugiau jos nemušė. Taip pat nemušė ir brolio Karolio. Paskutinį kartą tėtė Julius Denisą mušė iš vakaro, kai ją ir Denisą iš mokyklos išsivežė tetos. Jos nemušė, o ji susižalojo pargriuvusi ant žemės, kai koja užkliuvo už malkos (b. l. 15).
Liudytojas K. J. parodė, kad gyvenant namuose jo niekas nemušė, kad tėtė muštų kurį nors brolį ar sesę- nematė. Denisas kartą sakė, kad tėtė mušė už tai, kad nemokėjo skaityti, sakė, jog jam skaudėjo. Iš kur pas sesę Gabrielę mėlynės- nežino. Kartą matė, kaip Gabrielė krito ant malkos ( b. l. 71-72 ). Apklausiamas tyrėjo parodė, kad gyvena kartu su mama Ingrida ir netikru tėte Julium. Kartu dar gyvena sesuo G. J., brolis D. P. ir sesuo O. J.. Jis niekada nėra matęs, kad Julius muštų sesę ar brolį. Jo taip pat niekas nemuša. Kartais, kai sugrįždavo į namus, ant brolio Deniso veido matydavo mėlynes, tačiau Denisas jam pasakydavo, kad susimušė kai puolė ( b. l. 24.).
Iš asmens duomenų seka, kad D. P. gimęs duomenys neskelbtini) ( b. l. 5 ), G. J. gimusi duomenys neskelbtini) ( b. l. 12).
Motyvuojamoji dalis
Teismas aptartų įrodymų pagrindu sprendžia, kad kaltinamojo kaltė nežymiai sutrikdžius mažamečių nukentėjusiųjų D. P. ir G. J. sveikatą įrodyta, tačiau kaltinimas pasitvirtino ne pilna apimtimi. Pats kaltinamasis J. P. pripažįsta, kad jis sudavė 3-4 smūgius D. P. į viršugalvio sritį bei kitą kartą G. J. per nugarą. Teismo medicinos specialisto išvadose konstatuoti sužalojimai ne tik šiose, bet ir kitose mažamečių kūno vietose. Kad buvo maitomi ir kiti sužalojimai, patvirtino liudytojos G. Š., E. S., R. V., D. K.. Šioms liudytojoms vaikų sužalojimų aplinkybės žinomos tik iš pačių vaikų pasakojimų. Kaip seka iš liudytojų parodymų, G. J. niekada nėra pasakiusi, kad ją mušė J. P., nurodydavo, jog susižalojo pati. D. P. nurodęs tik bendru pasakymu, kad jį mušė tėtė. Apklausiama tiek pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tiek pas tyrėją G. J. taip pat parodžiusi, kad J. P. jos nemušė, ji susižalojo pati krisdama, o D. P. parodęs, kad tėtė ir jį ir Gabrielę mušęs ne kartą, konkrečių aplinkybių, kaip ir nuo ko atsirado konstatuoti specialisto išvadoje sužalojimai, jis nenurodęs. Vertindamas šių nukentėjusiųjų parodymus, teismas atsižvelgia į tai, kad jie yra mažamečiai, parodymus davė prieš kartu gyvenantį artimą asmenį, todėl, atsižvelgiant į jų amžių ir santykį su kaltinamuoju, jų parodymai nors ir detalėse nesutampa, negali būti vertinami kaip visiškai patikimi ir kaip pagrindiniai sprendžiant kaltės klausimą. Iš šių nukentėjusiųjų parodymų neabejotinai seka, kad kaltinamasis J. P. smurtavo prie juos. Kadangi iš pačių nukentėjusiųjų parodymų negalima spręsti apie tikslų panaudoto smurto pobūdį ir apimtį, teismas nustatydamas nuskalstamos veikos apimtį, vadovaujasi kaltinamojo parodymais, iš dalies ir teismo medicinos specialisto išvadomis. Kaip seka iš teismo medicinos specialisto išvadų, sužalojimai konstatuoti įvairiose kūno vietose. Kaltinamasis prisipažįsta sudavęs smūgius D. P. į viršugalvį, o G. J. – per nugarą. Jokių kitų įrodymų, kad specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus, padarė J. P., nėra. Tai gali būti tik prielaida iš bendro nukentėjusiųjų pasakymo, kad mušė tėtė, tačiau prielaidomis nuosprendis negali būti pagrįstas. Sužalojimai nėra labai pavojingi ir sunkūs, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų amžių, į tai , kad jie gyveno šeimoje, kur yra dar ir daugiau vaikų, neatmetama galimybė, kad tokius sužalojimus jie galėjo pasidaryti buityje, bendraudami ar žaisdami, ką nurodę ir patys nukentėjusieji. Esant šioms aplinkybėms , teismas sprendžia, kad kaltinimo apimtis siaurintina, nustatant, jog J. P. sudavė nedaugiau kaip 4 smūgius nukentėjusiajam D. P. į galvos sritį, padarydamas nubrozdinimus viršugalvio, kairio momens srityse, tokiu būdu mažamečiui D. P. nežymiai sutrikdė sveikatą, bei sudavė smūgį ranka mažametei savo sugyventinės dukrai G. J., gimusiai 2001-01-14, į nugaros sritį, padarydamas nubrozdinimus juosmens srityje, tokiu būdu mažametei G. J. nežymiai sutrikdė sveikatą. Kadangi kaltinamasis J. P. atskirais veiksmais ir laiku nežymius sveikatos sutrikdymus padarė mažamečiams, jo veika teisingai kvalifikuota kaip atskiri LR BK 140 str. 2 d. numatyti nusikaltimai.
Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras ginant viešąjį interesą-mažamečio nukentėjusiojo D. P., gim. 2004-11-16, interesus, pareiškęs 3000 litų ieškinį neturtinei žalai atlyginti, ieškinį grindžia tuo, kad kaltinamasis J. P. nevykdydamas pareigos laikytis tokio elgesio, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitiems asmenims, tyčiniais veiksmais smurtaudamas prieš mažametį sūnų, sukėlė nežymų sveikatos surikdymą, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus dėl smurto nuo artimo asmens, dėl šio elgesio mažametis buvo paimtas iš savo namų ir tai sukėlė jam nepatogumų bei neigiamų išgyvenimų, įvykis sutrikdė visapusišką ir harmoningą asmenybės vystymą.
Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras ginant viešąjį interesą-mažametės nukentėjusiosios G. J., gim. 2001-01-04, interesus, pareiškęs 3000 litų ieškinį neturtinei žalai atlyginti, ieškinį grindžia tuo, kad kaltinamasis J. P. nevykdydamas pareigos laikytis tokio elgesio, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitiems asmenims, tyčiniais veiksmais smurtaudamas prieš mažametę, sukėlė nežymų sveikatos surikdymą, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus dėl smurto nuo artimo asmens, dėl šio elgesio mažametė buvo paimta iš savo namų ir tai sukėlė jai nepatogumų bei neigiamų išgyvenimų, įvykis sutrikdė visapusišką ir harmoningą asmenybės vystymą.
Kiekvienas asmuo, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, todėl prokuroro ieškiniai ginant mažamečių nukentėjusiųjų interesus tenkintini ( CK. 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. ( CK 6.250 str. 2d.). Aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo padarytas nesunkus nusikaltimas tyčiniais kaltinamojo J. P. veiksmais. Atsižvelgiant į įrodymų tyrimo metu nustatytas nukentėjusiųjų sužalojimo aplinkybes bei pasekmes, neabejotinai aišku, kad nukentėjusieji patyrė fizinį skausmą, išgąstį, pažeminimą, smurtas buvo panaudotas prieš mažamečius artimo šeimos nario. Tačiau duomenų, kad nukentėjusiesiems neteisėta veika sukėlė ypatingai reikšmingų pasekmių-liekamųjų reiškinių ar kitokį fizinės ar psichinės sveikatos pablogėjimą, turėjo įtakos jų vystymuisi ar keltų nerimą dėl sveikatos, nenustatyta. Pažymėtina, kad mažamečiai vaikai šiuo metu nori grįžti į šeimą. Kaltinamasis nedirba, pats savarankiško pragyvenimo šaltinio neturi, pagrindinis pragyvenimo šaltinis-atsitiktiniai uždarbiai, šeimoje yra dar du nepilnamečiai vaikai, todėl nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį turėtų būti užtikrinta visų nepilnamečių vaikų interesų pusiausvyra. Šių duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad ieškinys mažintinas, padarytos neturtinės žalos dydį kiekvienam nukentėjusiajam atitinka 700 litų suma.
Kaltinamojo J. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis J. P. padarė nesunkius nusikaltimus neteistas, 2004-06-18 buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 138 str. 1d. kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Baustas administracine tvarka už grubius KET pažeidimus, nedirba, registruotas darbo biržoje, charakterizuojamas patenkinamai. Jo nusikalstamų veikų liekamųjų reiškinių nėra. Įvertinus jo padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytas mažesnes negu sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmes be realaus jos atlikimo, bausmės vykdymą atidedant.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str. teismas
NUSPRENDĖ:
J. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d. ( D. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ) ir paskirti laisvės atėmimą 9 ( devyniems ) mėnesiams.
Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d. ( G. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ) ir paskirti laisvės atėmimą 7 ( septyniems ) mėnesiams.
LR BK 63 str. 1d., 4d. pagrindu prie griežtesnės bausmės pridėti dalį švelnesnės bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 ( vieneriems ) metams. Taikyti BK 75 str. 1d. 2 d. 7 p. , 3d., 70 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 ( vienerių ) metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę- 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.
Priteisti iš kaltinamojo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) , civiliniam ieškovui D. P., gim.( duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 700 ( septynis šimtus ) litų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti bei civilinei ieškovei G. J., gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 700 ( septynis šimtus ) litų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti
Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.