Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino ( kolegijos pirmininkas ir pranešėjas ), Jolantos Medvedevienės ir Algio Markevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas ir atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant ( ABTĮ 78 str. 3 d., 79 str. 5 d. ).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. M. 2007 m. liepos 16 d. kreipėsi į Vilniaus tarnybą, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą siekiant uždrausti Daugiabučių namų savininkų bendrijai ateityje sudaryti sutartis, prieštaraujančias juridinio asmens veiklos tikslams, peržengiančias bendrijos valdybos įgaliojimus, jos kompetenciją (b.l. 68). Vilniaus tarnyba 2007 m. liepos 19 d. sprendimu Nr.S-(1.13.)-964-849-07 ir 2007 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. S-(1.13)-964-849-556-917-1-07 atsisakė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą motyvuodama tuo, kad prašymas yra nepagrįstas, o atstovavimas byloje būtų neperspektyvus (b.l.64-66, 80-81). Nesutikdamas su šiais sprendimais, A. M. su skundu kreipėsi į Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisiją, kuri 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr.S-130- (A(G)-176) atmetė pareiškėjo 2007 m. rugpjūčio 16 d. skundą kaip nepagrįstą (b.l. 59-60, 78-79). Nesutikdamas su minėtais sprendimais ir norėdamas juos apskųsti teismui, A. M. pateikė Vilniaus tarnybai 2007 m. spalio 1 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą (b.l. 53). Vilniaus tarnyba, siekdama išvengti interesų konflikto ir užtikrinti objektyvaus, nešališko ir pagrįsto sprendimo priėmimą, persiuntė pareiškėjo 2007 m. spalio 1 d. prašymą nagrinėti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, Kauno tarnyba 2007 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr.07-N-1366-1751 atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą (b.l. 13-14). Šį sprendimą A. M. apskundė Kauno apskrities administracinių ginčų komisijai, kuri 2008 m. vasario 22 d. sprendimu Nr.2008/25-(25-6)-6 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b.l. 23-25).

Analizuojamo ginčo dalykas yra Kauno tarnybos 2007 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr.07-N-1366-1751 teisėtumas ir pagrįstumas. Šis sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu (kai pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir atstovavimas byloje yra neperspektyvus). Atsisakymas suteikti antrinę teisinę pagalbą grindžiamas tuo, kad pareiškėjas, prašydamas uždrausti Bendrijai sudaryti sandorius, nenurodė, kaip bendrijos sudaromi sandoriai pažeidžia pareiškėjo teises, kodėl jie prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams ar peržengia juridinio asmens valdymo organo kompetenciją.

Su tokia išvada kolegija nesutinka.

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Teisinės pagalbos įstatymo) paskirtis – valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, įstatymo pagrindinis tikslas padėti fiziniams asmenims, kurie patys nepajėgūs už savo lėšas pasisamdyti advokatą, gauti tinkamą teisinę pagalbą. Minėto įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principai. Vienas iš pagrindinių principų yra lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos principas. Akivaizdžiai nepagrįsto reikalavimo nustatymas Teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punkto prasme reiškia tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, gavusi asmens prašymą teikti jam antrinę teisinę pagalbą, savo kompetencijos ribose turi atlikti asmens reikalavimo pagrįstumo vertinimą tik tuo aspektu, ar asmens pateikti dokumentai ir jo nurodytos faktinės aplinkybės atitinka įstatymų (materialinės ir procesinės teisės normų) nustatytas sąlygas, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimo parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus.

Pareiškėjo prašymais ir skundais dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo (nesuteikimo) nustatyta, kad A. M. savo teisių pažeidimą (teisės savarankiškai sudaryti sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais) kildina iš Bendrijos 2003 m. kovo 21 d. ir 2004 m. rugsėjo 14 d. sudarytų ir galiojančių šilumos energijos ir vandens tiekimo sutarčių.

Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Daugiabučių namų butų gyventojams, kaip fiziniams asmenims, teisę savarankiškai sudaryti sutartis su energijos ir vandens tiekėjais garantuoja įstatymai ( CK 6.383 straipsnio 4 dalis, 6.384 straipsnis, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnis, Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnis). Pagal CK 2.81 straipsnio 3 dalį juridinio asmens dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami uždrausti juridinio asmens valdymo organams ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius juridinio asmens veiklos tikslams ar peržengiančius juridinio asmens valdymo organo kompetenciją. Teisė Bendrijos nariui kreiptis į teismą įtvirtinta ir Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 35 straipsnyje. Pareiškėjo nuomone, Bendrija (jos valdymo organai), pratęsdama sutartis su vandens ir šilumos tiekėjais, viršija savo kompetenciją ir pažeidžia jo (pareiškėjo) teises. Tokia pareiškėjo pozicija iš esmės neprieštarauja paminėtoms teisės normoms. Todėl laikyti jo prašymą akivaizdžiai nepagrįstu atsakovė neturėjo pagrindo.

Aptartų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų pagrindu laikytina, kad pareiškėjo reikalavimai panaikinti skundžiamus aktus yra pagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 88 str., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą patenkinti. Panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr.07-N-1366-1751 bei Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos 2008 m. vasario 22 d. sprendimą Nr.2008/28-(25-6)-6.

Įpareigoti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą suteikti A. M. antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.