Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisė pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Y. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. nutarties Y. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros skyriaus administracinės veiklos poskyrio pareigūno 2008 m. vasario 20 d. nutarimu Y. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda - 100 litų piniginė bauda, patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, subendrinus nuobaudas, galutinė administracinė nuobauda paskirta – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams. Administracinėn atsakomybėn Y. R. patrauktas už tai, kad 2007 m. spalio 13 d. 00.30 val. Klaipėdoje, Debreceno g. ties 94 namu, vairuodamas automobilį „Ford Focus“ valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko reikiamo saugaus šoninio tarpo ir kliudė du stovinčius automobilius Ford Sierra valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Renault Vel Satis valstybinio ženklo NR. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadintos trys transporto priemonės. Vairuotojas Y. R. iš įvykio vietos nuvažiavo, policijos nekvietė. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 171, 271 punkto reikalavimus.

II.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Y. R. su nutarimu nesutiko. Kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2008 m. vasario 20 d. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros skyriaus administracinės veiklos poskyrio nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. E764987/07, ir bylą nutraukti.

Paaiškino, kad eismo įvykis įvyko dėl K. P. kaltės, kadangi jo vairuojamas automobilis Renault Vel Satis prieš pajudant stovėjo už jo automobilio ir pradėjo judėti būtent tuo momentu, kai jis savo vairuojamu automobiliu pradėjo važiuoti. Nuo kelio dešinio kelkraščio pradėjo važiuoti įsitikinęs ar tai bus saugu, o K. P. pajudėjo staiga, nepasirinko saugaus greičio, atstumo ir neįsitikinęs, kad jo manevras netrukdys kitiems eismo dalyviams. Iš K. P. priklausančio automobilio sugadinimų aiškiai matyti, kad autoįvykis įvyko dėl K. P. kaltės. Šios aplinkybės nebuvo išaiškintos priimant nutarimą. Be to, neišaiškintos aplinkybės dėl automobilio Ford Sierra, priklausančio T. B. sugadinimų. Jis minimo automobilio nekliudė ir neapgadino. Jo automobilio dešinė pusė yra nežymiai subraižyta ankščiau nei įvyko eismo įvykis, todėl nėra jokių įrodymų, kad jis kaltas dėl automobilio Ford Sierra apgadinimo nėra.

Pasitraukimas iš įvykio vietos buvo sąlygotas automobilio Renault Vel Satis vairuotojo K. P. agresyvaus ir neadekvataus situacijai elgesio. Po susidūrimo nukentėjusysis išlipęs iš automobilio šaukė necenzūriniais žodžiais, trenkė durimis, spardė jo automobilį, ko pasakoje padaryti keli įlenkimai ir sudaužytas galinis dešinysis žibintas. Dėl tokio elgesio patyrė šoką ne tik jis, bet ir automobilyje buvusi jo žmona bei anūkas. Gindamas savo šeimą nuo realaus pavojaus gyvybei ir turtą nuo sugadinimų, pasitraukė iš įvykio vietos. K. P. bandė vytis, tačiau nepavyko. Apie tai, kad automobilis buvo apspardytas patvirtina ir po autoįvykio padarytos automobilio fotografijos ir remonto įmonės išrašyta sąskaita-faktūra. Dėl neteisėtų K. P. veiksmų kreipėsi į policiją, tačiau ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakyta. Šios aplinkybės nebuvo išnagrinėtos, įrodymai neįvertinti, todėl nutarime padaryta nepagrįsta išvada dėl jo kaltės.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Y. R. atstovas advokatas Osvaldas Martinkus teismo posėdžio metu nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime išdėstytos įvykio aplinkybės neatitinka faktinių eismo įvykio aplinkybių, nes nurodoma, kad Y. R. vairuodamas automobilį Ford Focus, Debreceno g. ties 94 namu, Klaipėdos m nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė du stovinčius automobilius Ford Sierra ir Renault Vel Satis. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, susidūrimas įvyko automobiliams judant.

Nukentėjusysis K. P. su skundu nesutiko. Paaiškino, kad 2007 m. spalio 13 d. apie 0:30 val. atvažiavęs Taikos prospektu, įsuko į Debreceno gatvę ir matė, kad ties autobusų sustojimu, prie kelkraščio stovi automobilis įjungtais žibintais. Jam Debreceno gatve pavažiavus link Gedminų gatvės apie 50 m. ir priartėjus prie stovinčio automobilio, pastarasis staigiai pradėjo važiuoti, apvažiuodamas priekyje buvusį automobilį suko kairėn ir trenkėsi į jo vairuojamą automobilį. Manevras buvo staigus ir netikėtas, todėl net nespėjo sustabdyti. Išlipęs iš automobilio apžiūrėjo apgadinimus ir labai susinervino, nuėjo prie automobilio Ford Focus vairuotojo, atidarė dureles ir kažką pasakė. Pripažįsta, kad galėjo ir nusikeikti, trenkė automobilio dureles, spyrė į automobilio ratą, bet jokių apgadinimų nepadarė. Po emocingo pokalbio su įvykio kaltininku paskambino policijai ir kalbant su policijos pareigūnu, automobilis Ford Focus staigiai pajudėjo, dar kliudė kelkraštyje stovėjusį automobilį Ford Sierra ir nuvažiavo. Apie tai jis informavo policijos pareigūną, o šiam leidus sekė pasišalinusį iš eismo įvykio vietos automobilį. Pastarasis įsuko į kiemą, ten bandė apsisukti ir važiuodamas atgaline eiga atsitrenkė į Mersedes Benz automobilį, po to pro tarpą tarp automobilių užvažiavo ant šaligatvio ir nuvažiavo pėsčiųjų taku. Grįžus į įvykio vietą, ten jau buvo išėjęs automobilio Ford Sierra savininkas, atvyko policijos pareigūnai, kurie užpildė visus dokumentus. Norėdamas gauti draudimo išmoką ne kartą kreipėsi į eismo priežiūros skyrių, tačiau eismo įvykio kaltininkas kviečiamas į policiją neatvykdavo. Tuomet, praėjus po įvykio apie mėnesiui, susižinojęs pažeidėjo adresą nuvyko su policininkais į jo namus, ten policininkai paėmė pažeidėjo dokumentus ir liepė vykti į policiją.

III.

Iš byloje esančių duomenų: tarnybinio pranešimo (b.l.20), autoavarijos vietos schemos (b.l.21), nukentėjusiojo paaiškinimo (b.l.26) bei įvykio dalyvių ir liudytojų paaiškinimų teismas nustatė, kad eismo įvykio aplinkybės, kurios yra nurodytos protokole ir nutarime neatitinka faktinių aplinkybių. Kaip nurodo pats Y. R., tą patvirtina ir nukentėjusysis, Y. R., vairuodamas automobilį Ford Focus, pradėdamas važiuoti nuo sustojimo vietos, esančios ties autobusų stotele ir kelio praplatėjimu, pradėjo važiuoti nuo dešinio kelkraščio įsukdamas į gretimą eismo juostą ir joje susidūrė su K. P. vairuojamu automobiliu Renault Vel Satis. Po šio susidūrimo, automobilio Ford Focus vairuotojas, nuvažiuodamas iš eismo įvykio vietos, nepasirinko saugaus šoninio tarpo, kliudė kelkraštyje stovėjusį automobilį Ford Sierra, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini)

Analizuodamas ATPK 260 straipsnio 1 dalies turinį, teismas padarė išvadą, jog protokolas inter alia yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas administracinis kaltinimas, taigi ir apibrėžiamas įrodinėjimas dalykas byloje. Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog kaltinimas Y. R. suformuluotas už tokias (pagal pažeidimų padarymo metu galiojusį teisinį reglamentavimą) veikas: 1) už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) (ATPK 127 str. 2 d.); 2) už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos (ATPK 130 str. 1 d.). Taigi, Institucijos nutarimu asmuo pripažintas kaltu padaręs abu pažeidimus būtent pagal šį veikos kvalifikavimą, tačiau netiksliai nurodytos eismo įvykio aplinkybės. Iš faktinių bylos aplinkybių nustatyta, kad susidūrimas įvyko automobilio Ford Focus vairuotojui pradėjus manevrą nuo dešiniojo kelkraščio ir neįsitikinus, kad tai daryti saugu. Tokiais veiksmais Y. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 145 punkto reikalavimus. Šių netikslumų neištaisė ir administracinę bylą nagrinėjantis pareigūnas, taip nepaisydamas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamų uždavinių visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.).

Įrodymai, kuriais grindžiamas ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimas yra administracinio teisės pažeidimo protokolas, autoavarijos vietos schema, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, nukentėjusiųjų K. P., T. B. paaiškinimai, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, pateiktos fotonuotraukos (b.l.19;20;21;24-26;28). Y. R. yra kaltinamas tuo, kad 2007 m. spalio 13 d. apie 00.30 val. Klaipėdoje, Debreceno g. ties 95 namu esančioje autobusų stotelėje, vairuodamas automobilį „Ford Focus“, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) sustojęs prie važiuojamosios dalies dešiniojo krašto išleisti keleivio, vėl pradėdamas važiuoti ir apvažiuodamas priekyje stovėjusį automobilį, išvažiuodamas iš sustojimo vietos, nepraleido jo važiavimo kryptimi, nuo Taikos prospekto lik Gedminų gatvės važiavusio nukentėjusiojo vairuojamo automobilio Renault Vel Satis ir su juo susidūrė. Dėl šių įvykio aplinkybių ginčo nekyla, nes tiek Y. R., tiek K. P., tiek liudytojais apklaustos L. R. ir E. K. šias aplinkybes nurodė vienodai. Y. R. vairuojamu automobiliu parvežė E. K., prie jos namų, esančių Debreceno g. 95 ir sustojo ją išlaipinti ties šiuo namu esančiame sustojime ir kelio praplatėjime. Tačiau Y. R. teigia, kad pastarajai išlipus, pagal visus kelių eismo taisyklių reikalavimus pradėjo važiuoti ir suko į gretimą kairę eismo juostą, nes priekyje buvo kliūtis. Šio manevro metu pavymui važiavęs K. P. trenkėsi į jo vairuojamą automobilį. Y. R. teisminio nagrinėjimo metu iškėlė versiją, kad K. P. specialiai laukė kol jis pradės manevrą ir staiga padidinęs greitį trenkėsi į jo vairuojamą automobilį.

Y. R. taip pat kaltinamas tuo, jog nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė stovintį automobilį Ford Sierra, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino. Šio kaltinimo pareiškėjas nepripažįsta ir nurodo, jog automobilį Ford Sierra jis apvažiavo iš kairės pusės ir jo nekliudė. 2008 m. sausio 24 d. teisminio nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas (Administracinė byla Nr. I-61-342/2008 b.l.52) parodė, kad atvykus į eismo įvykio vietą nukentėjusysis K. P. nurodė, kad avarijos kaltininkas pabėgdamas iš įvykio vietos apgadino ir kitą automobilį. Apžiūrėjus automobilį Ford Sierra buvo matyti nežymūs kairės pusės durelių ir veidrodėlio apgadinimai. Policijos pareigūno paaiškinimas dėl įvykio aplinkybių taip pat išdėstytas 2007 m. spalio 13 d. tarnybiniame pranešime, o įvykio eiga schematiškai detalizuota ir 2007 m. spalio 13 d. sudarytoje schemoje (b.l. 21). Iš autoavarijos vietos schemoje įvardintų Ford Sierra, valst. Ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų (b.l.21;23), T. B. paaiškinimo (b.l.24), nustatyta, kad apgadintas šalikelėje stovėjęs automobilis ir apgadinimai padaryti (nubrėžtos) kairės pusės vairuotojo ir keleivio durelės sparnas, bei ratlankis. Eismo įvykio dalyviu buvęs nukentėjusysis K. P. nurodė, kad susidūrus jo ir Y. R. automobiliams, automobiliai stovėjo kelio važiuojamojoje dalyje. Y. R. automobilis buvo įvažiavęs jo važiavimo kryptimi į eismo juostą stačiu kampu susuktais ratais, taip ir likęs stovėti po smūgio. Dėl eismo įvykio iškvietus policiją ir aiškinantis įvykio aplinkybes, Y. R. sumanė pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tačiau jam manevruojant jis lygiai taip pat per staigiai susuko priekinius ratus į priešingą pusę ir paspaudė akseleratorių, dėl ko nesuvaldęs automobilio kliudė šalikelėje stovėjusį automobilį. Nors Y. R. neigia jam inkriminuojamą pažeidimą ir nurodytas aplinkybes, tačiau jo paties iniciatyva teikiamuose automobilio Ford Focus fotografijose (Nr. 6-7) matyti automobilio dešinės (keleivio pusės) apgadinimai (priekinio bamperio dekoratyvinių detalių, priekinio rato arkos įbrėžimai (6 fotografija)). Fotografijoje Nr. 7 taip pat net vizualiai matyti automobilio ištisiniai mechaniniai įbrėžimai nuo priekinio rato arkos iki galinės automobilio dalies. Taigi, ne tik institucijos surinkti duomenys, bet ir pačio Y. R. teikiami įrodymai patvirtina tai, kad automobilis su kliūtimi kontaktavo ir kaire (keleivio) puse ir atitinka kontakto mechanizmą, kuris nurodytas būtent jam kliudžius automobilį Ford Sierra.

Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą manyti, kad nukentėjusiesiems ar liudytojui A. T. būtų pagrindas ir motyvas apkalbėti Y. R. ir teismas jų parodymus dėl to turėtų vertinti kritiškai. Teismas neturi jokio teisinio pagrindo asmens patraukto administracinėn atsakomybėn hipotetinio pobūdžio ir abstrakčius teiginius, nurodant, kad automobilio Renault Vel Satis vairuotojas K. P. sąmoningai pasirinkęs jį kaip auką ir turėdamas tikslą jo sąskaita susiremontuoti anksčiau padarytus automobilio apgadinimus, specialiai trenkėsi į jo vairuojamą automobilį, vertinti kaip įrodymus, kuriais būtų paneigiama jo kaltė dėl jam inkriminuojamų pažeidimų.

KET II skyriaus 12 punktas apibrėžia eismo įvykį, o būtent, kad eismo įvykis – kelyje, viešose ar privačiose teritorijose įvykis, kurio metu, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Kaip nustatyta iš bylos rašytinių įrodymų viseto, Y. R. 2007 m. spalio 13 d. apie 00 val. 30 min., ties Debreceno g. 95 namu, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį Ford Focus, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas manevrą nuo dešinio kelkraščio neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio važiuojančiai transporto priemonei ir susidūrė su automobiliu Renault Velsatis, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) Po to, nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė stovintį automobilį Ford Sierra, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino. Tuo šis įvykis atitinka eismo įvykio apibrėžimą ir pagal kelių eismo taisyklių 12 punktą pripažįstamas eismo įvykiu. Eismo įvykio kilimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su Y. R. veiksmais, jam nepaisant KET 171 punkto reikalavimo, numatančio, kad vairuotojai atsižvelgiant į greitį privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančia transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą tarp šono, kad eismas būtų saugus ir KET 145 punkto reikalavimo, numatančio, kad prieš pradėdamas važiuoti, vairuotojas privalo įsitinkinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Įvykio pasekmėje apgadintas nukentėjusiajam K. P. priklausantis automobilis Renault Velsatis, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiajam T. B. priklausantis automobilis Ford Sierra, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) Teismas konstatavo, kad Y. R. veika atitinka ATPK 127 straipsnio 2 dalies sudėtį.

Bylos medžiaga liudija, kad eismo įvykis neginčytinai įvyko ir jo metu susidūrė transporto priemonės, kurios buvo apgadintos. Teismas padarė išvadą, kad Y. R. suvokė, kad įvyko eismo įvykis ir suprato, kad apie eismo įvykį nukentėjusysis pranešė policijai. Tačiau nurodė, jog jis buvo priverstas pasitraukti iš įvykio vietos, nes privalėjo apsaugoti savo šeimos narių sveikatą bei turtą nuo tolimesnio niokojimo.

Y. R. nei sekančią dieną, nei vėliau į policijos įstaigą nesikreipė ir į eismo priežiūros skyrių buvo pristatytas tik K. P. iniciatyvių veiksmų dėka.

Nors teismas nustatė, kad protokole ir nutarime yra netiksliai nurodyta pažeidimo esmė ir tuo nesilaikyta reikalavimų numatytų protokolui ir nutarimui, tačiau tai nėra savarankišku teisiniu pagrindu administracinės bylos nutraukimui ir šios aplinkybės vertintinos analizuojant visetą faktinių aplinkybių. Teisės pažeidimo protokole ir nutarime veikos yra inkriminuotos tinkamai, dėl šių teisės pažeidimų įvykdymo aukščiau išdėstytais motyvais teismui abejonių nekyla. ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo, kuris paduotas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, pirmosios instancijos teismas gali priimti sprendimą panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Toks sprendimas priimamas tais atvejais, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą. Teismas padarė išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurie neginčytinai patvirtina teisės pažeidimo įvykį ir įrodyta, kad šias veikas, numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2008 m. sausio 1d. ) įvykdė būtent Y. R.. Atsižvelgiant į tai 2008 m. vasario 20 d. Klaipėdos miesto VPK VP EPS nutarimą naikino ir priėmė naują nutarimą, paskiriant administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Y. R. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos įvykdymą skiriama administracinė nuobauda – 100 litų bauda, už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytosios veikos įvykdymą skiriama administracinė nuobauda – atėmimas teisės vairuoti transporto priemones 36 mėnesiams. Teismas paskyrė administracinę nuobaudą minimalaus dydžio atsižvelgiant į tai, kad Y. R. veikoje nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė - administracinis teisės pažeidimas padarytas asmens sulaukusio daugiau kaip 65 metų amžiaus (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

IV.

1. Teismas nevertino Y. R. argumentų.

2. Byloje nėra įrodymų, kad automobilis Renault Vel Satis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į Y. R. automobilį dėl Y. R. kaltės.

3. Nebuvo pripažinta, jog pasitraukti iš įvykio vietos Y. R. privalėjo dėl būtinojo reikalingumo – K. P. agresyvumo.

4. Teismas nepaisė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamų uždavinių - visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (ATPK 248 str.).

5. Teismas vadovavosi trečiojo asmens K. P. liudijimu.

6. Prieš pradedant važiuoti, K. P. automobilis stovėjo už Y. R. automobilio, ir abu automobiliai pradėjo važiuoti vienu metu. Tačiau K. P. manevravo staigiai ir iš dešinės trenkėsi į Y. R. automobilį.

7. Y. R. Kelių eismo taisyklių aš nepažeidė, nes, prieš atlikdamas manevrą pasižiūrėjo į kairįjį šoninį veidrodėlį, ir nesitikėjo, kad K. P. įsibėgės tokiu greičiu.

8. Y. R. vairavimo stažas yra daugiau nei trisdešimt metų ir tokio pobūdžio klaidos jam jau nebūdingos. Tuo tarpu 25 metų K. P., pasižymi staigumu, agresyvumu, neadekvačių aplinkybių vertinimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus ir pagrįstai pripažino Y. R. kaltu padarius pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.), kadangi jis pažeidė KET 145 ir 171 punktų reikalavimus, dėl ko kilo eismo įvykis, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą. Taip pat po eismo įvykio Y. R. pasitraukė iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET 269.3 ir 269.4 punktų reikalavimus.

Apeliantas nesutinka su teismo įvykio aplinkybių vertinimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4 -1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d. ). ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarimas atitinka ABTĮ 57 straipsnį ir 86 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus. Todėl šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

Apeliantas skunde nurodo, kad prieš pradedamas važiuoti matė, kad K. P. vairuojamas automobilis Renault Vel Satis, valstybinis ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo važiuoti tuo pat metu kaip jo vairuojamas automobilis. Ši aplinkybė patvirtina, kad apeliantas tokiu atveju privalėjo įsitikinti, kad tai nesutrukdys jo automobilio judėjimui. Tačiau Y. R. nepraleido K. P. automobilio ir dėl to įvyko susidūrimas. Šiuo atveju nėra reikšminga, ar K. P. automobilis atsitrenkė į Y. R. vairuojamą automobilį, ar priešingai. Pažeidimo kvalifikavimui pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį yra privalu nustatyti priežastinį ryšį dėl kurio vairuotojo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo įvyko susidūrimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad susidūrimas įvyko dėl to, kad Y. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 145 punktą.

Taip pat yra įrodyta, kad Y. R. automobilio Ford Focus valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) bei T. B. automobilio Ford Sierra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai atitinka byloje nustatytą susidūrimo mechanizmą, todėl abejoti, jog sugadinimai automobilio Ford Sierra, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) buvo padaryti kitomis aplinkybėmis, o ne eismo įvykio metu, kuriame dalyvavo Y. R. vairuojamas automobilis, nėra pagrindo.

Po eismo įvykio Y. R. privalėjo vykdyti KET 269.3 ir 269.4 punktų, galiojusių pažeidimo padarymo metu, reikalavimus ir pranešti apie eismo įvykį policijai bei pasilikti eismo įvykio vietoje. Šių KET punktų reikalavimų Y. R. nevykdė ir iš įvykio vietos pasitraukė, tuo padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Nepagrįsta Y. R. pasirinkta gynybos pozicija, kad jis, pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, veikė esant ATPK 17 straipsnyje numatytam būtinajam reikalingumui. Pagal ATPK 17 straipsnį asmuo gali būti atleistas nuo atsakomybės, jei jo veika atitinka šiame straipsnyje numatytas sąlygas. Dvi pagrindinės veikimo būtinojo reikalingumo būklėje sąlygos yra gresiantis pavojus ir nebuvimas galimybės pašalinti pavojų kitomis sąlygomis, tai yra nepadarant administracinio teisės pažeidimo. Byloje neįrodyta, kad Y. R. grėsė realus pavojus. Jis turėjo galimybę pranešti apie eismo įvykį bei kito vairuotojo elgesį policijai, tačiau to nepadarė nei betarpiškai po eismo įvykio, nei vėliau. Tai įrodo, kad Y. R. nesielgė taip, kaip privalėjo elgtis asmuo padaręs eismo įvykį, todėl yra pagrindas pripažinti, kad pasitraukė iš eismo įvykio vietos ne dėl kilusio pavojaus, o dėl kitų aplinkybių.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis surinktais įrodymais, turėjo pagrindą pripažinti, kad Y. R. atžvilgiu netaikytinas ATPK 17 straipsnyje numatytas būtinojo reikalingumo institutas.

Teismas, vertindamas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnis), procesinių normų reikalavimo nepažeidė.

Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, dėl ko nutarimas paliktinas nepakeistas, o Y. R. apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

Y. R. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.