Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistajam L. E., gynėjui advokatui Vladui Incui, nukentėjusiajam J. G.,jo atstovui advokatui Deimintui Radzevičiui, civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro atstovei Astridai Švedienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. E. ir civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo L. E. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 281 str. 3d. laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Remiantis LR BK 75 str. 1 d. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiu tęsti mokslą Alytaus Kolegijoje arba kitoje mokymo įstaigoje ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro nukentėjusiojo J. G. naudai priteista 1725 (tūkstantis septyni šimtai dvidešimt penki litai) Lt nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimui ir 4500 (keturi tūkstančiai penki šimtai) litų nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui-viso priteista 6225 (šeši tūkstančiai du šimtai dvidešimt penki litai) Lt.

Iš L. E. nukentėjusiojo J. G. naudai priteista 20000 (dvidešimt tūkstančių ) litų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimui bei 500 (penki šimtai litų) Lt nukentėjusiojo naudai turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimui.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

L. E. nuteistas už tai, kad jis 2005m. balandžio 24d. apie 22 val. Alytaus mieste Naujojoje gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) vairuodamas jam priklausantį automobilį AUDI 80 v/n (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus: 53p. - nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių; 172p. - nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į eismo intensyvumą, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą; 173p. - atsiradus kliūčiai nesulėtino vairuojamo automobilio greičio, todėl vairuojamos transporto priemonės nesuvaldė, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais tiesiai važiavusiu automobiliu (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamu J. G., ko pasėkoje nukentėjusiam J. G. dėl muštinės žaizdos ties kairės ausies landa, paviršinio odos nubrozdinimo pilvo dešinėje, poodinės kraujosruvos kairės pėdos srityje, galvos smegenų trauminės ligos, ūmaus periodo, vidutinio sunkumo formos, galvos smegenų sukrėtimo, kaukolės pamato lūžimo, kairės pėdos II-III-IV-V padikaulių lūžimų buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, civilinio atsakovo skundą atmesti, civilinio atsakovo atstovės, prašiusios patenkinti atsakovo skundą dėl jame išdėstytų motyvų, nukentėjusiojo ir jo atstovo, prašiusių nuteistojo ir civilinio atsakovo skundus atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nuosprendį, prokurorės, prašiusios nuteistojo ir civilinio atsakovo skundus atmesti, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas turi būti atmestas, o civilinio atsakovo skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantai neginčija nuteistojo kaltės dėl LR BK 281 str. 3d. numatyto nusikaltimo padarymo, todėl teisėjų kolegija baudžiamąją bylą apeliacine tvarka patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nuteistojo apeliacinio skundo

LR CK 6.250 str. 1d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikaltimo pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. (LR CK 6.250 str. 2d.)

Nors nuteistasis teigia, kad iš dalies įvykio kaltininku buvo ir automobilio „Honda Civic“ vairuotojas, tačiau byloje faktiniais duomenimis nustatyta, kad būtent nuteistojo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su nusikaltimo pasekmėmis, t.y. dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų nukentėjusiajam J. G. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirtų daugybinių galvos ir kojų sužalojimų nukentėjusysis neabejotinai patyrė fizinį skausmą, lūžo kaukolės pamato kaulai, ilgą laiką gydėsi, dėl ko negalėjo normaliai bendrauti, dirbti. Dėl šių aplinkybių nukentėjusysis buvo priverstas atidėti mokslus. Dėl įvykio nukentėjusysis patyrė stresą, negalėjo normaliai miegoti, dėl veido sumušimo nesivaldė raumenys, bei dvasinius nepatogumus- nebegalėjo normaliai bendrauti su draugais, sportuoti, dėl subraižyto veido jautė diskomfortą gatvėje. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis pasekmes jaučia ir šiuo metu, dėl to jis negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, jį kankina nerimas dėl ateities. Pirmosios instancijos teismas įvertino šias aplinkybes, o taip pat ir tai, kad padarytas nusikaltimas neatsargus, atsiradusioms pasekmėms netiesioginės įtakos turėjo ir nenustatyto vairuotojo, kuris vairavo raudonos spalvos automobilį bei sutrukdė nuteistajam saugiai manevruoti, veiksmai, atsižvelgė į turtinę nuteistojo padėtį, o būtent tai, kad jis yra nedirbantis, Alytaus kolegijos studentas, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo kriterijais nustatė 21725 litų dydžio kompensaciją neturtinei žalai atlyginti ir priteisė iš nuteistojo L. E. 20 000 (dvidešimt tūkstančių litų) Lt neturtinei žalai atlyginti. Sprendžiant apie nuteistojo realią galimybę atlyginti priteistą žalą, įvertintina tai, kad jis yra jauno amžiaus, mokosi, darbingas, todėl turi realią galimybę įsidarbinti, gauti pajamų ir atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Įvertinus nukentėjusiojo J. G. dėl įvykio patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, fizinį skausmą ir jaučiamas pasekmes, o taip pat neatsargią nuteistojo kaltę, jo turtinę padėtį, priteistinos neturtinės žalos iš nuteistojo dydis nuo 50 000Lt pagrįstai sumažintas iki 20 000Lt, kolegijos įsitikinimu, nėra aiškiai per didelis, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus ir nebus per sunki našta nuteistajam ją atlyginti.

Dėl civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro apeliacinio skundo

Apeliantas skunde teigia, kad nukentėjęs trečiasis asmuo turi atlikti LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme numatytas pareigas, tame tarpe ir pateikti pretenziją, kadangi nukentėjusysis nėra kreipęsis į Biurą, todėl jokio ginčo tarp Biuro ir nukentėjusiojo asmens nėra, civilinio ieškovo teisės negalėjo būti pažeistos. Šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmestini.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnio 1d., nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui, tiesiogiai draudikui, apdraudusiam kaltininko civilinę atsakomybę, draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais-Biurui. Pažymėtina, kad įstatyme numatytas pretenzijos pareiškimas negali būti laikoma privaloma išankstine neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, nes įstatymas numato, kad asmuo gali pateikti pretenziją (LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnis 1 dalis ) Be to, to paties įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jei nukentėjęs trečiasis asmuo nevykdė ar netinkamai vykdė šioje dalyje numatytus įpareigojimus (nepranešė policijai, nukentėjęs trečiasis asmuo nepateikė draudikui arba Biurui turimus žalos įrodymus, nesilaikė draudimo ar Biuro nurodymų ir pan.) draudikas ar Biuras negali atsisakyti išmokėti išmoką, o tik gali sumažinti išmoką, jei minėtų įpareigojimų nevykdymas turėjo įtakos žalos padarymo aplinkybių tyrimui ar padidino žalą. Vadovaujantis civiline teise, asmuo apskritai gali reikalauti žalos atlyginimo tik iš kaltininko, o žalą atlyginęs kaltininkas regreso tvarka gali pateikti reikalavimą draudikui, jei jis buvo apsidraudęs savo atsakomybę. Remiantis bylos duomenimis, nukentėjusiajam žala buvo padaryta 2005 m. balandžio 24 d, tačiau net praėjus daugiau kaip metams jam žala nebuvo atlyginta. Realizuodamas savo teisę ginti pažeistas teises teisme pareikšdamas ieškinį, nukentėjusysis vadovaudamasis baudžiamojo proceso kodekso normomis pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje tiesiogiai kaltininkui - civiliniam atsakovui L. E. (t1, b.l. 69). Kadangi kaltininko L. E. civilinė atsakomybė buvo drausta, įvykio metu draudimo sutartis galiojo, todėl kaltininko turtinė atsakomybė už padarytą žalą pirmiausia yra užtikrinama draudimo įmonės lėšomis. Tai išplaukia iš draudimo prievolės esmės. Draudimo įmonės atlyginamų nuostolių dydį, rūšį ir tvarką apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 100 000 eurų dėl žalos turtui, ir tik jeigu padarytos žalos suma viršija draudimo sumą, asmuo gali kreiptis į avarijos kaltininką, kad butų atlyginta likusi žalos dalis (LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 13 str. 2 d.). Ši nuostata atitinka ir LR CK 6.254 str. 2 d. įtvirtintą normą, kad faktinės žalos dydžio skirtumą, jei draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Dėl šių aplinkybių apylinkės teismas civiliniu atsakovu byloje pagrįstai patraukė draudimo bendrovę „INGO Baltic“ (t1, b.l.l 144-145). Atsižvelgiant į tai, kad „INGO Baltic“ iškelta bankroto byla, teismas remdamasis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo nuostatomis, civiliniu atsakovu patraukė Transporto priemonių draudikų biurą. (T1, b.l. 167-168). Apie šią nutartį bei tai, kad patrauktas baudžiamojoje byloje civiliniu atsakovu draudikų Biuras žinojo, tačiau bylą prašė nagrinėti nedalyvaujant jų atstovui. (T1, b.l. 178). Nukentėjusysis nurodė, kad buvo kreiptasi į draudimo bendrovę „INGO Baltik“, automobilis specialistų buvo apžiūrėtas, tačiau žalos atlyginimo klausimas nespręstas.. Dėl šių aplinkybių apelianto argumentas, kad civilinio ieškovo teisės net nebuvo pažeistos, todėl ir nebuvo ginčo, nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Apeliantas teisus teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė įvykiu padarytos turtinės žalos dydį.

Nustatant padarytos turtinės žalos dydį teismas turėjo vadovautis LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintomis eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis bei LR susisiekimo ministro bei LR Finansų ministro įsakymais 2000-06-17 Nr. 120/2000-04-14 Nr. 101 patvirtintomis kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka bei instrukcijomis, tačiau šiais teisės aktais nesirėmė, vadovavosi vien tik nukentėjusiojo nurodytu žalos įvertinimu, kurį sudarė automobilio pirkimo vertė bei remonto išlaidos iki autoįvykio. Tuo tarpu siekiant nustatyti kokią realią turtinę žalą dėl automobilio sugadinimo patyrė nukentėjusysis, būtina nustatyti, kokios būtų remonto išlaidos, ar jį ekonomiškai tikslinga remontuoti, ar ne. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino, nesiaiškino, kokia automobilio vertė buvo po autoįvykio. Tam, kad būtų nustatytas įvykiu padarytos žalos dydis, buvo reikalinga papildomai aiškintis naujas aplinkybes, rinkti papildomą medžiagą/atitinkamas specialisto išvadas. Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnis numato, kad išimtiniais atvejais, kai negalima apskaičiuoti civilinio ieškinio negavus papildomos medžiagos, teismas gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo šia norma ir neteisingai išsprendė civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo, todėl nuosprendis dalyje civilinio ieškinio dėl turtinės žalos dydžio naikinamas, pripažįstant nukentėjusiajam J. G. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos priteisimo, ieškinio dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo-turtinės žalos priteisimo.(LR BPK 328 str. 4 p. )

Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstos išsamiai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Rezoliucinė dalis

n utarė:

nuteistojo L. E. apeliacinį skundą atmesti.

Civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2006-11-28 nuosprendį pakeisti, dalyje dėl turtinės žalos priteisimo iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro panaikinti, pripažinti nukentėjusiojo J. G. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos atlyginimo, o ieškinio dydžio klausimą perduoti spręsti civilinio proceso tvarka.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.