- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-24
- Bylos Nr.
- 1A-106-491/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė, Valdas Ciesiūnas, Valdas Meidus
- Nuteistasis
- E. G.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su to paties teismo 2019 m. sausio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. E. G. buvo nuteistas už tai, kad 2019 m. gegužės 17 d. apie 14 val. viešoje vietoje, t. y. alaus baro ,,(duomenys neskelbtini)“ kieme, (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent : sudavė tris smūgius kumščiu į veidą ir vieną smūgį koja į smakrą nukentėjusiajam K. V., padarydamas jam poodines kraujosruvas kaktos dešinėje, nosies nugarėlėje nusitęsiančias į abu paakius, smakro kairėje – nežymų sveikatos sutrikdymą; tęsdamas nusikalstamus veiksmus, išėjęs į prie alaus baro ,, (duomenys neskelbtini)“ esančią (duomenys neskelbtini) gatvę, sudavė du smūgius kumščiu į galvą gatve ėjusiam nukentėjusiajam A. V. ir po smūgių nugriuvusiam nukentėjusiajam spyrė koja į galvą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą; tęsdamas nusikalstamus veiksmus, grįžęs į alaus baro ,, (duomenys neskelbtini)“ kiemą, sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą nukentėjusiajam A. M., taip sukeldamas jam fizinį skausmą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
1. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. G. prašo : sumažinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką; taikyti BK 75 straipsnį ir jam paskirtos bausmės vykdymą atidėti; į paskirtą bausmę jam įskaityti jo laikino sulaikymo laiką, nurodytą 2019 m. sausio 28 d. nuosprendyje. Apeliaciniame skunde jis nurodo :
1.1. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į jo elgesį po nusikalstamos veikos, t. y. kad jis registruotas Užimtumo tarnyboje, lankė kursus, kurie padėtų įsidarbinti, lankėsi pas psichiatrą, gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui, todėl paskyrė jam per griežtą laisvės atėmimo bausmę. Pagal BK 66 straipsnį į jam paskirtą bausmę taip pat turi būti įskaitomas ir jo laikino sulaikymo laikas, nurodytas 2019 m. sausio 28 d. nuosprendyje.
1.2. Atsižvelgiant į jo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teigiamus pokyčius jo gyvenime, elgesį po nusikalstamos veikos, jo turimus socialinius ryšius, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti pritaikius BK 75 straipsnį ir atidėjus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Lina Šimonienė prašo šį jo skundą atmesti. Atsiliepime prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įvertino visus bylos duomenis, susijusius tiek su nuteistojo E. G. nusikalstama veika, tiek su jo asmenybe, ir teisingai nuteistajam paskyrė bausmę, mažesnę už vidurkį, bei pagrįstai jam netaikė BK 75 straipsnio, o skunde jo nurodytas laikino sulaikymo laikas jau buvo įskaitytas į 2019 m. sausio 28 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. G. prašo sumažinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką bei jam atidėti šios bausmės vykdymą pagal BK 75 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą, tam pagrindo nenustatė.
4. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-391/2013).
5. Už nusikalstamą veiką pagal BK 284 straipsnį skiriama viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. G. už šią nusikalstamą veiką paskyrė 1 metų laisvės atėmimą. Pagal BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis subendrinęs šią bausmę su ankstesniu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausme iš dalies sudedant, pirmosios instancijos teismas jam paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams. Vertindama skundžiamą nuosprendį, teisėjų kolegija neturi pagrindo prieštarauti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nuteistajam E. G. paskirtos bausmės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai jam nenustatė jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, ir jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). E. G. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, jis nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau daug kartų teistas už įvairias nusikalstamas veikas – vagystes, plėšimus, viešosios tvarkos pažeidimus, baustas ir administracine tvarka. Visa tai leidžia jį charakterizuoti tik neigiamai. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai įvertino, kad nuteistasis nebe pirmą kartą pažeidžia įstatymus – skundžiamas nuosprendis jam jau yra devintas. Nusikalstamą veiką, už kurią E. G. buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė praėjus tik 4 mėnesiams po ankstesnio nuosprendžio, kuriuo jam buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas už analogišką nusikaltimą, priėmimo. Visa tai rodo, kad iki šiol nuteistajam taikytos poveikio priemonės (areštas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas bei realus šios bausmės atlikimas, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos) jokio teigiamo poveikio jo elgesiui nepadarė, kadangi jis vis nusikalsdavo. Įvertinęs šiuos nuteistąjį E. G. charakterizuojančius bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad nuteistajam už nusikalstamą veiką turi būti paskirta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurio terminą teismas parinko mažesnį už vidurkį. Atsižvelgiant į tai, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, įvertinus prieš tai aptartus duomenis, apibūdinančius nuteistąjį bei jo nusikalstamą veiką, tokia jam paskirta bausmė nelaikytina per griežta ar aiškiai neteisinga. Taigi, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visus nuteistajam E. G. skiriamos bausmės parinkimui reikšmingus duomenis ir tinkamai taikė BK 41 ir 54 straipsnius. Todėl teisėjų kolegija sutinka tiek su nuteistajam parinkta bausme, tiek su jos dydžiu.
6. Kadangi E. G. nebuvo atlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės (jam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas), pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo bei skundžiamu nuosprendžiais jam paskirtas bausmes pagrįstai subendrino iš dalies sudedant – jam buvo pridėta tik pusę ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės – 4 mėnesiai. Todėl, jam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, nėra aiškiai neteisinga, t. y. akivaizdžiai per griežta. Atsižvelgiant į tai, kad ir ankstesniu nuosprendžiu E. G. buvo nuteistas už analogišką nusikaltimą pagal BK 284 straipsnį, įvertinus jau anksčiau aptartus duomenis apie jo asmenybę, negalima teigti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam parinko per didelę pridedamos bausmės dalį. Taigi, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam E. G. paskirtas bausmes, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai ir paskyrė teisingą galutinę subendrintą bausmę.
7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas į nuteistajam paskirtą bausmę neįskaitė jo laikino sulaikymo laiko, nurodyto 2019 m. sausio 28 d. nuosprendyje. Tačiau tam pagrindo nėra, kadangi BK 64 straipsnyje, priešingai nei BK 63 straipsnio 9 dalyje, nenumatyta, kad į paskirtą bausmę įskaitoma bausmė, atlikta pagal ankstesnį nuosprendį, be to, keliais nuosprendžiais nuteistajam paskirtos bausmės buvo subendrintos iš dalies jas sudedant.
8. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. G. prašo taikyti jam BK 75 straipsnį ir dar kartą atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Visgi būtina pažymėti, kad, be kita ko, laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad tokiai išvadai pagrindo šiuo atveju nėra. Svarstant BK 75 straipsnio taikymo galimybes nuteistajam E. G., svarbūs bylos duomenys apie praeityje jo padarytas nusikalstamas veikas ir už jų padarymą taikytų bausmių jam poveikis. Kaip jau minėta, E. G. ne kartą teistas, jo teistumas neišnykęs, naują nusikalstamą veiką jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Be to, bausmės vykdymo atidėjimo metu jis pažeidė vieną iš jam paskirtų įpareigojimų – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, ką pagrįstai įvertino ir pirmosios instancijos teismas. Iš šių duomenų darytina išvada, kad nuteistasis savo nusikalstamų polinkių nesistengia pakeisti, jam sudėtinga laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių, jis elgiasi neteisėtai. Kaip minėta, E. G. elgesio nepakeitė ir jam taikytos griežtos baudžiamojo poveikio priemonės – areštas, laisvės atėmimas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas bei lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Taigi, ir šių institutų taikymas nuteistajam nebuvo sėkmingas jo reintegracijos į visuomenę procese bei bausmės tikslų pasiekimui. Kitaip tariant, E. G. valstybės parodyto pasitikėjimo nepateisino ne vieną kartą ir toliau elgėsi neteisėtai, kas leidžia jį charakterizuoti kaip neigiamą asmenybę.
9. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. G. nurodo, kad bausmės vykdymo atidėjimo metu jis lankė kursus, kurie padėtų įsidarbinti, lankėsi pas psichiatrą, gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui. Teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, atsižvelgia į šiuos bylos duomenis bei juos vertina teigiamai. Kita vertus, šie teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys buvo žinomi ir įvertinti pirmosios instancijos teismui atitinkamai jam paskyrus mažesnę nei vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo nusikalstamam elgesiui neturėjo teigiamos įtakos ir jo apeliaciniame skunde nurodomi turimi socialiniai ryšiai. Priešingai nuteistojo tvirtinimui, nei turimi socialiniai ryšiai, nei jo paties deklaruojamas siekis stoti į doros kelią ir daugiau nebenusikalsti įtakos jo nusikalstamam elgesiui nepadarė. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris išties įtikina, jog pasitikėjimas juo gali būti pagrįstas ir rezultatyvus. Šiuo atveju nuteistasis E. G. ne vieną, o kelis kartus nepateisino jam parodyto pasitikėjimo ir nepasinaudojo galimybe įrodyti, kad jis padarė teigiamas išvadas iš savo ankstesnio teistumo ir esmingai pakeitė savo gyvenimą pozityvia linkme. Taigi, apeliacinio skundo reikalavimas taikyti nuteistajam BK 75 straipsnį negali būti tenkinamas.
10. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam E. G. bausmės rūšį ir nustatydamas jo dydį, bendrindamas jam paskirtas bausmes, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, jam paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, ji atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Teisėjų kolegijai, kaip ir pirmosios instancijos teismui, nėra jokio pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Taigi, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo E. G. apeliacinį skundą.