Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-09-06 · Administracinė byla Nr. eI2-3960-484/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-09-06
Bylos Nr.
eI2-3960-484/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00896-2021-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Ina Kirkutienė (pirm.), Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Jolanta Vėgelienė
Pareiškėjas
I. L.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyrius
Trečiasis asmuo
Neįgalumo, Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-3960-484/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00896-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 7.6.8; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Vėgelienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. L. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, A. T. K., G. R., M. R. ir Ž. R.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja I. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus (toliau – ir Socialinių išmokų skyrius ar atsakovas) 2021 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. 17166 „Dėl I. L. slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos už B. O. R. neskyrimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjai nustatyto dydžio slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2020 m. lapkričio 19 d.

Pareiškėja skunde nurodo, kad 2021 m. vasario 19 d. Socialinių išmokų skyriui pateikė prašymą skirti B. O. R. (gim. (duomenyd neskelbtini), mirusiai (duomenys neskelbtini), slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją ir ją išmokėti pareiškėjai, slaugiusiai B. O. R. Su prašymu pareiškėja pateikė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus V teritorinio skyriaus 2020 m. lapkričio 16 d. Specialiųjų poreikių nustatymo pažymą Nr. 3525 (toliau – ir Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma) bei B. O. R. Medicininį mirties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja nesutinka su Socialinių išmokų skyriaus Sprendimu neskirti pareiškėjai slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos už B. O. R.. Teigia, kad Sprendime nurodytas neskyrimo pagrindas dėl B. O. R. ar jos atstovo nesikreipimo į Socialinių išmokų skyrių dėl tikslinės kompensacijos skyrimo iki slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos gavėjos mirties yra nemotyvuotas.

Pareiškėja teigia, jog teisę gauti tikslinę kompensaciją suteikia Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma, kuria patvirtinama, kad nuo 2020 m. spalio 9 d. B. O. R. nustatytas antro lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Nurodo, kad Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma buvo gauta paštu 2020 m. lapkričio 20 d., t. y. po slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos gavėjos B. O. R. mirties. Pareiškėja nurodo, kad nesant Specialiųjų poreikių nustatymo pažymos, jos prašymas skirti slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją nebūtų tenkinamas.

Atsiliepimas

Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Atsiliepime į pareiškėjos skundą atsakovas nurodo, kad Socialinių išmokų skyrius nagrinėdamas pareiškėjos 2021 m. vasario 19 d. prašymą, patikrino Socialinės paramos apskaitos informacinėje sistemoje „Parama“ ir Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje tvarkomus socialinių išmokų teikimo duomenis bei asmens bylos dokumentus ir nustatė, kad nei B. O. R., nei jos įgalioti asmenys, nei kiti pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą (toliau – ir Įstatymas) turintys teisę pateikti prašymą asmenys iki 2020 m. lapkričio 19 d. Socialinių išmokų skyriui nebuvo pateikę patvirtintos formos prašymo skirti slaugos kompensaciją.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą laikosi pozicijos, kad, nors B. O. R. ir turėjo teisę gauti slaugos kompensaciją, tačiau šia teise nepasinaudojo ir slaugos kompensacijos gavėja, kaip to reikalaujama Įstatymo 5 straipsnio 11 dalyje, netapo, nes Socialinių išmokų skyrius B. O. R. atžvilgiu nebuvo priėmęs administracinio sprendimo dėl slaugos kompensacijos skyrimo, kurio pagrindu asmuo įgyja slaugos kompensacijos gavėjo statusą ir jam mokama slaugos kompensacija.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą atkreipia dėmesį, kad pareiškėja prašymą dėl slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos skyrimo B. O. R. ir jos išmokėjimo pareiškėjai Socialinių išmokų skyriui pateikė po B. O. R. mirties. Atsakovo tvirtinimu, Įstatyme nėra nustatyta, kad slaugos kompensacijos gali būti skiriamos po asmens mirties, jeigu asmuo iki mirties nepasinaudojo galimybe gauti slaugos kompensaciją.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. T. K. palaiko pareiškėjos skundą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą trečiasis suinteresuotas asmuo iš asmens atkartoja pareiškėjos skunde išdėstytus argumentus ir teigia, kad slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos neskyrimas pažeidžia asmens konstitucinę teisę į socialinę paramą specialiojo nuolatinės slaugos poreikio atveju, asmens teisėtus lūkesčius bei neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Mano, kad Įstatymu nesureguliuotas atvejis dėl asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo prašymo pateikimo dienos, tačiau viešojo administravimo subjekto sprendimas dėl specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo gautas po asmens mirties, paneigia asmens subjektinę teisę ir užkerta kelią gauti Konstitucijos garantuotą paramą bei pažeidžia pareiškėjos teises.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos teisės į slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją, kurią atsisakyta išmokėti Socialinių išmokų skyriaus 2021 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. 17166 „Dėl I. L. slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos už B. O. R. neskyrimo“.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja 2021 m. vasario 19 d. kreipėsi į Socialinių išmokų skyrių su prašymu skirti slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją B. O. R. (po šios mirties) ją išmokant pareiškėjai. Pareiškėja kartu su prašymu pateikė B. O. R. teisę į slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėja savo kreipimąsi į atsakovą su prašymu skirti slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją B. O. R. po 2020 m. lapkričio 19 d. (t. y. po B. O. R. mirties datos), grindžia tuo, kad 2020 m. lapkričio 20 d. paštu gavo Specialiųjų poreikių nustatymo pažymą, kuri yra reikalinga teikiant Socialinių išmokų skyriui prašymą.

Atsakovas 2021 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. 17166 „Dėl I. L. slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos už B. O. R. neskyrimo“ atmetė pareiškėjos prašymą skirti slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją B. O. R., kaip nepagrįstą. Socialinių išmokų skyrius Sprendimą priėmė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo 5 straipsnio 4 ir 11 dalimis.

Slaugos kompensacijų skyrimo ir teikimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymas (toliau – ir Įstatymas) ir Kreipimosi dėl tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo, tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. A1-39 „Dėl Kreipimosi dėl tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo, tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas).

Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad slaugos kompensacijų paskirtis – kompensuoti asmens, turinčio teisę gauti slaugos kompensaciją, išlaidas, patirtas tenkinant specialiuosius nuolatinės slaugos poreikius. Slaugos kompensacijos gali būti naudojamos tik specialiesiems nuolatinės slaugos poreikiams tenkinti ir (ar) specialiosios pagalbos priemonėms įsigyti.

Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti slaugos kompensaciją turi asmenys, kuriems yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje slaugos kompensacija skiriama asmenų, turinčių teisę gauti šią slaugos kompensaciją, arba jų įgaliotų asmenų, sutuoktinių, artimųjų giminaičių, socialinių paslaugų įstaigos darbuotojų arba neveiksniais tam tikroje srityje pripažintų asmenų, turinčių teisę gauti slaugos kompensaciją, globėjų prašymu.

Įstatymo 5 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad mirus tikslinės kompensacijos gavėjui, jį laidojusiam asmeniui, kuris pirmas kreipiasi, išmokama mirusio tikslinės kompensacijos gavėjo negauta praėjusio mėnesio tikslinė kompensacija ir tikslinė kompensacija už tą mėnesį, kurį tikslinės kompensacijos gavėjas mirė. Kitos tikslinės kompensacijos gavėjui priklausančios apskaičiuotos tikslinės kompensacijos sumos, kurios jam nebuvo išmokėtos dėl mirties, išmokamos mirusiojo įpėdiniams, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas, pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimą, ir (ar) mirusįjį pergyvenusiam sutuoktiniui, pateikusiam nuosavybės teisės į sutuoktinių bendro turto dalį liudijimą.

Vadovaujantis Įstatymo 6 straipsniu 2 dalimi, teisės gauti tikslinę kompensaciją atsiradimo diena laikoma diena, nuo kurios asmeniui nustatomas specialusis nuolatinės slaugos arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Vadovaujantis Tvarkos aprašo 3 punktu, asmuo, pageidaujantis, kad jam būtų paskirta ir išmokėta slaugos kompensacija, savivaldybės, kurioje jis gyvena ir turi teisę gauti slaugos kompensaciją, administracijai pateikia socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos prašymą skirti slaugos kompensaciją bei dokumentus, nurodytus Tvarkos aprašo 3.1-3.8 papunkčiuose. Tvarkos aprašo 11 punkte nustatyta, kad Savivaldybės administracija sprendimą skirti tikslinę kompensaciją ar paskirtą tikslinę kompensaciją mokėti slaugančiam asmeniui, ar atnaujinti (pratęsti) tikslinės kompensacijos mokėjimą, ar atsisakyti skirti tikslinę kompensaciją priima per Tikslinių kompensacijų įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nustatytą terminą. Apie priimtą sprendimą skirti ar atsisakyti skirti tikslinę kompensaciją savivaldybės administracija per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos praneša asmeniui raštu. Atsisakius skirti tikslinę kompensaciją, kartu su pranešimu asmeniui išsiunčiama priimto sprendimo, kuriame nurodomos atsisakymo skirti tikslinę kompensaciją priežastys ir šio sprendimo apskundimo tvarka, kopija, asmeniui grąžinami jo pateikti dokumentai. Jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga, savivaldybės administracija, priėmusi sprendimą dėl elektroniniu būdu pateikto prašymo, priimtą sprendimą jo priėmimo dieną pateikia elektroninių paslaugų sistemos paslaugos teikimo eigos stebėsenos modulyje (Tvarkos aprašo 13 punktas).

Apibendrinus aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad tikslinė slaugos išlaidų kompensacija yra skiriama ir mokama asmeniui, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tokiam asmeniui ar jo įgaliotam asmeniui išreiškus valią ją gauti ir Savivaldybės administracijai priėmus atitinkamą sprendimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus V teritorinio skyriaus 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. STS-4446 B. O. R. nuo 2020 m. spalio 9 d. neterminuotai nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Taigi, B. O. R. teisės gauti slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją atsiradimo diena laikytina 2020 m. spalio 9 d. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad B. O. R. (duomenys neskelbtini) mirė. Nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2020 m. lapkričio 19 d. joks B. O. R. ar jos įgalioto asmens prašymas skirti tikslinę slaugos išlaidų kompensaciją Socialinių išmokų skyriui pateiktas nebuvo. Pareiškėja prašymą dėl slaugos išlaidų kompensacijos skyrimo B.O. R. į Socialinių išmokų skyrių kreipėsi 2021 m. vasario 19 d., t. y. po B. O. R. mirties.

Įvertinus Įstatyme nustatytą tikslinės slaugos išlaidų kompensacijos tikslą ir sąlygas, darytina išvada, kad ši kompensacija negali būti skiriama po asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, mirties. Mirus asmeniui, išnyksta jo teisė į patirtų išlaidų dėl specialiųjų nuolatinės slaugos poreikių tenkinimo ir (ar) specialiųjų pagalbos priemonių įsigijimo tikslinė kompensaciją.

Kaip minėta, nei B. O. R., nei jos įgaliotas asmuo iki B. O. R. mirties nebuvo pateikę prašymą skirti tikslinę slaugos išlaidų kompensaciją ir Socialinių išmokų skyrius jokio sprendimo dėl tokios kompensacijos skyrimo B. O. R. nebuvo priėmęs. Todėl, teismo vertinimu, Socialinių išmokų skyrius padarė pagrįstą išvadą, kad B. O. R. neturint jos atžvilgiu priimto sprendimo dėl slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos skyrimo, t. y nepasinaudojus galimybe tapti slaugos išmokos tikslinės kompensacijos gavėja iki jos mirties momento, slaugos išlaidų tikslinė kompensacija negali būti skiriama.

Pareiškėjos skundo teiginys, kad šiuo atveju buvo pažeistas teisėtas lūkestis gauti tikslinę slaugos išlaidų kompensaciją, yra nepagrįstas, kadangi, kaip minėta, teisė į šią kompensaciją gali būti realizuota tik išreiškus valią.

Skunde nurodyta aplinkybė, kad tik 2020 m. lapkričio 20 d. buvo gauta Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma, nepaneigia ginčijamo sprendimo teisėtumo. Pažymėtina, kad pareiškėja į Socialinių išmokų skyrių kreipėsi tik 2021 m. vasario 19 d., t. y. praėjus 3 mėnesiams nuo B. O. R. mirties.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Socialinių išmokų skyrius, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį panaikinti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjos skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos I. L. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Gaidytė-LavrinovičIna KirkutienėJolanta Vėgelienė