Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Raimundo Binkio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., Biržų r., deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)., Biržų r., nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas tris kartus:

1) 2000 m. spalio 5 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 82 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį (redakcija galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) galutine 3 metų laismės atėmimo bausme. 2000 m. balandžio 11 d. įstatymu „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 3 punktu nuo neatliktos bausmės atleistas;

2) 2005 m. kovo 24 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 6 punktą, 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį, galutine 15 metų laisvės atėmimo bausme; 2006 m. balandžio 25 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi bausmė sumažinta iki 13 metų laisvės atėmimo, bausmę baigė atlikti 2017 m. liepos 24 d., teistumas neišnykęs;

3) 2020 m. rugpjūčio 10 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį galutine 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs 2021 m. gegužės 14 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamasis M. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2023 m. rugsėjo 19 d., apie 23 val., Biržų r., (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, kambaryje, konflikto su sugyventine E. K. metu, tyčia, suduodamas E. K. rankos delnu vieną kartą į veidą, išstumdamas E. K. iš lovos ant grindų, suduodamas E. K. ranka ne mažiau dviejų kartų į veidą ir kojas, suimdamas E. K. už kaklo ir jį spausdamas, tuo nukentėjusiajai, savo šeimos nariui – sugyventinei E. K. sukėlė fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Kaltinamasis M. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. rugsėjo 19 d., apie 23 val., smurtavo prieš savo sugyventinę E. K.. Įvykio metu buvo neblaivus. Prieš tai kaltės nepripažino, nes tikėjosi, kad sugyventinė E. K. pakeis parodymus, ir jis išvengs bausmės. Dėl girtumo pamena ne visus savo veiksmus, tik pamena, kad išstūmė savo sugyventinę iš lovos, tampė už marškinėlių ir galėjo jai suduoti smūgius į veidą, kojas. Pripažįsta, kad buvo suėmęs sugyventinei už kaklo ir spaudė. Pripažįsta visus veiksmus, kurie yra nurodyti pranešime apie įtarimą. Nuoširdžiai gailisi. Sutinka, jog baudžiamoji byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Prašo skirti laisvės apribojimo bausmę (el. b. l. 55-58, 94-97);

3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę pagrindžia nukentėjusiosios E. K. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, asmens apžiūros protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga:

3.1. Nukentėjusioji E. K. liudytojo apklausos metu parodė, kad nuo 2018 metų gyvena kartu su sugyventiniu M. J., adresu Biržų r., (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugsėjo 19 d., apie 23 val., miegamajame, įvyko konfliktas tarp jos ir M. J.. M. J. rankos delnu trenkė į veidą, pataikė į lūpas, praskėlė viršutinę lūpą, dabar skauda veidas. Gynėsi, nes pradėjo mušti. Pasiėmė M. ramentą ir jam trenkė per šoną, ramentas perlūžo. Tada M. iš jos atėmė ramentą ir pradėjo rankomis smaugti. Pasiėmė nuo stalo stiklainį ir M. J. trenkė per galvą. M. daužė rankomis į kojas. Ant jos dešinio kelio yra sumušimas, pamėlynavo, koja taip pat skauda. Taip pat, yra sumušimas ant kairės šlaunies. M. muša yra nebe pirmą kartą, anksčiau yra kvietusi policiją. Papildomai parodė, kad pirmiausia sugyventinis M. pradėjo prie jos lįsti ir ji jam sakė atstoti, gali būti, kad įspyrė į koją. Jis tada sudavė smūgį ranka, delnu arba kumščiu į veidą. Šis smūgis sukėlė fizinį skausmą. Tada M. ją išstūmė iš lovos ant grindų. Ji apėjo lovą, paėmė ramentą ir tuo metu sugyventinis kažkaip vėl pataikė į veidą ir kojas, ranka, ne mažiau dviejų kartų. Ji sugyventiniui trenkė su ramentu. Jis pačiupo už marškinėlių, nusitempė ant lovos ir smaugė suėmęs rankomis už kaklo. Kaklą skaudą dar ir dabar, mano, kad jis patinęs. Išsilaisvino iš sugyventinio M. J., paėmė stiklainį su nuorūkomis ir pylė į jį. Kai tai padarė išėjo į lauką skambinti policijai. Sutinka, jog baudžiamoji byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 7-10, 80-83);

3.2. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu Biržų r., (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas medinis gyvenamasis namas. Užfiksuota, kad kambaryje ant grindų tarp lovos ir stalo primėtyta nuorūkų. Iš įvykio vietos nieko nepaimta. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (el. b. l. 11-13, 17-21);

3.3. Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2023 m. rugsėjo 20 d. 0.30 val., namuose, kambaryje, adresu Biržų r., (duomenys neskelbtini), neblaivus (nustatytas 2,16 prom. girtumas) M. J., daugiau nei du kartus ranka trenkė į veidą savo sugyventinei E. K. (nustatytas 2,70 prom. girtumo), taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Ant E. K. lūpos matomos sumušimo žymės. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (el. b. l. 1-4);

3.4. Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad užfiksuotos įvykio aplinkybės. Užfiksuoti E. K. padaryti sužalojimai. M. J. nustatytas 2,16 promilės alkoholinis girtumas (el. b. l. 111-113);

3.5. Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint nukentėjusiąją E. K. nustatyta, kad ant E. K. veido viršutinės lūpos matosi patinimas. Ant dešinės kojos kelio ir kairės kojos blauzdos matosi mėlynės - patinimas. Apžiūros metu fotografuota (el. b. l. 14-16, 40-44);

4. Visi šie byloje esantys duomenys neabejotinai pagrindžia kaltinamojo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Nukentėjusiosios E. K. parodymus apie tai, kad kaltinime nurodytu laiku sugyventinis M. J. jos atžvilgiu smurtavo, patvirtina visi rašytiniai bylos duomenys, bei paties kaltinamojo prisipažinimas. Šių duomenų pakanka kaltinamojo kaltei dėl padaryto nusikaltimo pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

5. Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokuroras pagrįstai galėjo kaltinamajam M. J. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK)) 418 straipsnio 1 dalis. Kaltinamajam sutikus, buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog kaltinamajam žinoma galimybė užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarka ir pasekmės jam suprantamos, bei jis neprieštarauja prokuroro sprendimui procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. l. 98-101, 102-104).

6. Kaltinamojo atsakomybę dėl nusikalstamos veikos padarymo lengvina aplinkybė, kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei tyčinį nusikaltimą padarė asmuo, turintis neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą, t. y. recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

7. Padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį yra nesunkus nusikaltimas (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 3 dalis).

8.Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, į kaltinamojo asmenybę – M. J. anksčiau teistas tris kartus, teistumas neišnykęs (el. b. l. 71-76), administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje nebaustas (el. b. l. 106-107), nedirbantis (el. b. 77-79). Iš jo žodžių psichiatro kabinete neregistruotas, pilnai suvokia savo veiksmus (el. b. l. 55-58). Duomenų, kad po nusikaltimo padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje nėra. Atsižvelgtina ir į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui. Todėl, teismo nuomone, atsižvelgtina ir į teisingumo ir protingumo kriterijus, į bausmės paskirtį už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, skiriant teismo įpareigojimą tam tikru laiku būti namuose, jei tai nesusiję su darbu (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 1, 2, 6 dalys). Šis įpareigojimas skirtinas todėl, kad teismo nuomone tokio įpareigojimo skyrimas darytų teigiamą įtaką kaltinamojo M. J. elgesiui. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam prokuroras prašo skirti laisvės apribojimo bausmę, bausmės tikslai gali būti pasiekti M. J. skiriant laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolės elektroninio stebėjimo priemonėmis. Būtent tokios rūšies bei dydžio bausmė pilnai atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, taip pat ateityje sulaikys asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo. Pagrindo skirti kitą bausmę ar sumažinti šios bausmės trukmę labiau nei prašo prokuroras, nėra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, nes kaltinamasis kaltę pripažino ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.

9. Kaltinamajam 2023 m. rugsėjo 20 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 59-62), bei 2023 m. rugsėjo 21 d. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios iki bausmės vykdymo pradžios paliktinos galioti ir panaikintinos pradėjus vykdyti bausmę (Lietuvos Respublikos BPK 139 straipsnio 1, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti savo namuose kiekvieną dieną nuo 22 iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies pagrindu M. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. J. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti savo namuose kiekvieną dieną nuo 22 iki 6 valandos.

2023 m. rugsėjo 20 d. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, bei 2023 m. rugsėjo 21 d. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Nuteistasis per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs M. J. kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui apskųsti jo nei apeliacine, nei kasacine tvarka negalima.