Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Kęstutis Venckus Teisminio proceso Nr.1-76-1-00812-2009-7 Procesinio sprendimo kategorija

2.4.6.

1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Nijolės Sušinskienės ir Ričardo Gilio, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui, nuteistajam A. A., gynėjui advokatui Vytautui Kazlauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. ir nuteistas dviejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-02-17 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir A. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė - dveji metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. nuteistas už tai, kad 2009 m. gruodžio 3 d., apie 1.30 val., Panevėžio r., Krekenavos sen., Bernatonių k., atkabindamas prieangio durų kabliukus įsibrovė į patalpą – V. P. priklausančio gyvenamojo namo prieangį, iš kur pagrobė svetimą V. P. turtą – dviratį MINSK, 80 Lt vertės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis neginčija savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo ir veikos kvalifikavimo, nesutinka tik su jam paskirta, jo manymu, per griežta bausme, todėl kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą tik dėl to klausimo, dėl kurio paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str. 3 d.).

Teismas, skirdamas A. A. bausmę, teisingai vadovavosi skyrimo recidyvistui taisykle, BK 54 str. 1-2 išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir kitomis Baudžiamojo kodekso bendrojoje dalyje esančiomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Laisvės atėmimo bausmės parinkimą teismas motyvavo tuo, kad apeliantas nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė turėdamas neišnykusius teistumus už anksčiau įvykdytus tyčinius nusikaltimus, tokius pat paskutiniam – vagystes, nusikalto praėjus vos dviems mėnesiams po to, kai buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikęs 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, todėl švelnesnės rūšies nei laisvės atėmimo bausmė jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. Teismas nuosprendyje įvertino kiekvienos iš BK 54 str. 2 d., taip pat BK 91 str. 2 d. nurodytų aplinkybių reikšmę bausmės dydžio parinkimui ir išdėstė išsamius bausmės skyrimo motyvus. Teismas atsižvelgė į apelianto veikos pavojingumą – jis įvykdė tyčinį, apysunkį, baigtą, savanaudišką nusikaltimą nuosavybei. Iš esmės tinkamai įvertino apelianto asmenybę apibūdinančius požymius – anksčiau teistas tris kartus už tokių pat nusikaltimų – vagysčių, padarymą, veiką padarė lygtinio paleidimo metu, kas rodo, kad nuteistasis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo, nedaro jokių išvadų iš savo poelgių, neturi noro taisytis ir laikytis įstatymais nustatytos tvarkos, ir kad jo padaryta nusikalstama veika yra dėsninga jo ankstesnio elgesio pasekmė. Teismas įvertino ir tai, kad A. A. baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje ir tyčinio turto sunaikinimą ar sužalojimą (b. l. 73), būdamas nepilnamečiu niekur nesimoko, taip pat nedirba (b. l. 81), kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kadangi teismas įvertino nuteistojo skunde nurodomos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi – reikšmę bausmės trukmei, dar kartą vertinti šią aplinkybę pagal apeliacinio skundo prašymą nėra pagrindo. Teismas, įvertinęs apelianto daromų nusikaltimų ir jo asmenybės pavojingumą, A. A. už skundžiamu nuosprendžiu padarytą nusikalstamą veiką paskyrė mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Tokios teismo nuosprendžiu nuteistajam už nusikalstamą veiką paskirtos bausmės pripažinti aiškiai per griežta nėra jokio pagrindo. Teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, taikė nuteistajam palankesnį BK 64 str. galimą, t.y. dalinį bausmių sudėjimo būdą, todėl jam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė taip pat negali būti laikoma per griežta.

Apelianto nurodyta aplinkybė, kad reikalinga jo pagalba senyvo amžiaus motinai, jam buvo žinoma ir anksčiau, tačiau tai jo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos padarymo. Be to, vien šios aplinkybės buvimas, taip pat ir jo skunde nurodoma, jo manymu, svarbi nusikaltimo padarymo priežastis - būtinybė nuvažiuoti iki inspekcijos atsižymėti, bei teiginiai apie norą dirbti ir ateityje nebenusikalsti, negali būti pagrindu jam švelninti bausmę.

Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių A. A. turėtų būti švelninama bausmė, byloje nenustatyta.

Remiantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.