Kauno apygardos teismo nutarimas

2019-10-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-461-926/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-10-30
Bylos Nr.
AN2-461-926/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aušra Vingilė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo Nr. AN2-461-926/2019
Teisminio proceso Nr.: 4-09-3-00174-2019-0
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.; 21.11.11.
Kauno apygardos teismasNuTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 30 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Vingilė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) inspektoriaus M. G. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarimo V. U. (toliau – V. U.) administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarimu V. U. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 96 straipsnio 3 dalį ir 99 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. liepos 24 d. nuo 11 val. iki 14 val., (duomenys neskelbtini) esančioje V. U. IĮ buvo nustatyta, kad: 1) padavėjai J. Š. už 2019 m. birželio mėnesį buvo mokamas mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus valandinis atlygis, o būtent: pagal 2019 m. birželio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenis J. Š. dirbo 10 val./mėn., tačiau atsiskaitymo mokėjimo žiniaraštyje už minėtas 10 val./mėn. priskaityta tik 27,12 eurų, t. y. 2,712 eurų/val., nors Lietuvos Respublikos Vyriausybė nuo 2019 m. sausio 1d. yra nustačiusi 3,39 eurų minimalųjį valandinį atlygį; 2) 2018 m. gegužės 8 d. darbo sutartis Nr. 114 su barmene-padavėja S. T. ir 2019 m. liepos 24 d. darbo sutartis Nr. 115 su virėja N. M. sudarytos negaliojančios formos. Tokiais savo veiksmais V. U. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 43 straipsnio 3 dalį, 141 straipsnio 1 ir 2 dalies normas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. 1025 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ 1.2 punkto reikalavimus ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. A1-343 ,,Dėl pavyzdinės darbo sutarties formos patvirtinimo“ 1 ir 2 punkto reikalavimus.

1.1. Pagal ANK 96 straipsnio 3 dalį V. U. buvo nubausta 80 (aštuoniasdešimties) eurų bauda, pagal ANK 99 straipsnio 1 dalį – 150 (vieno šimto penkiasdešimties) eurų bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, šios nuobaudos buvo subendrintos, skiriant V. U. galutinę administracinę nuobauda – 150 (vieno šimto penkiasdešimties) eurų baudą.

2. Be to, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus M. G. 2019 m. rugpjūčio 5 d. administracinio nusižengimo protokolu V. U. buvo kaltinama padariusi ir administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad esant susitarimui dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų – darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, 2019 m. liepos 24 d. ji leido dirbti V. U. IĮ, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), N. M. virėjos darbą, kai darbuotoja, būdama pavaldi darbdaviui ir jo naudai atlygintinai atliko darbo funkciją, paklusdama darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai – kavinėje ,,B.“, esančioje (duomenys neskelbtini), N. M. gamino maistą, apdorojo produktus, teisės aktų nustatyta tvarka mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui apie darbo sutarties su N. M. sudarymą ir jos priėmimą į darbą, t. y. dirbo nelegaliai.

2.1. Tačiau, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena šioje dalyje, vadovaujantis ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, V. U. atžvilgiu buvo nutraukta, savo sprendimą motyvuojant tuo, kad nagrinėjamu atveju V. U. kaltė padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, neįrodyta.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą V. U. skirti administracinę nuobaudą sankcijos už šį nusižengimą ribose.

3.1. Institucijos teigimu, byloje esantys pirminiai duomenys – V. U. bei liudytojų paaiškinimai, duoti patikrinimo metu, neabejotinai įrodo, kad N. M. 2019 m. liepos 24 d. vykdė darbo funkcijas V. U. IĮ kavinės „B.“ naudai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp V. U. ir darbuotojos – virėjos N. M. buvo sudarytas susitarimas dėl N. M. darbo V. U. IĮ – patikrinimo metu ji vilkėjo įmonei priklausančiomis ir jai išduotomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis (virėjos kepure ir prijuoste), naudojosi įmonei priklausančiais darbo įrankiais (maisto ruošimo įrankiais, puodais, peiliais ir kt.). V. U. ir N. M., pasak Institucijos, siejo ir N. M. darbo atlygintinumo faktas. Tačiau, VSDFV teritoriniam skyriui apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojos priėmimą į darbą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios vis tik nebuvo pranešta. Tokiu būdu, Institucijos vertinimu, V. U., būdama atsakingu asmeniu, t. y. IĮ savininke, žinodama, kad yra atsakinga už tinkamą darbo santykių įforminimą, nepasirūpino tinkamu dokumentų sutvarkymu ir neužtikrino, kad vertinamu atveju nebūtų vykdomas nelegalus darbas.

3.2. Nors V. U. apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir neigė, tačiau, Institucijos teigimu, šiuo konkrečiu atveju nebuvo atsižvelgta į jos bei byloje liudytojais apklaustų asmenų pirminius paaiškinimus, nors tokio pobūdžio bylose jie, remiantis vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, laikytini pagrindiniais įrodymais. Analizuojant V. U. parodymus, pasak Institucijos, nebuvo įvertintas ir jos galimas suinteresuotumas bylos baigtimi. Šiame kontekste pažymima, kad N. M. patikrinimo metu iš įmonės patalpų dingo, todėl nebuvo įmanoma paimti jos paaiškinimo. Ji į Institucijos atstovų klausimus atsakė elektroniniu paštu, tačiau įvertinus tai, kad klausimai buvo siunčiami įmonės buhalterės elektroniniu paštu, neatmestina galimybė, jog N. M. atsakinėjant į jai pateiktus klausimus, buvo daromas atsakingų įmonės asmenų spaudimas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo posėdžio metu N. M., S. T. ir A. G. parodymai iš esmės skyrėsi nuo jų paaiškinimuose užfiksuotų aplinkybių, todėl šie parodymai negali būti pripažinti patikimais. Juo labiau, jog nei viena liudytoja savo parodymų pakeitimo teisme priežasčių nepaaiškino.

Atsiliepimas

4. Administracinėn atsakomybėn patraukta V. U. pateikė atsiliepimą į Institucijos apeliacinį skundą, kuriuo prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Institucijos apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarimu V. U. buvo pripažinta kalta pagal ANK 96 straipsnio 3 dalį ir 99 straipsnio 1 dalį. Ginčo dėl šių administracinių nusižengimų vertinamu atveju nėra, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti V. U. kalte padarius jai inkriminuotus nusižengimus, teisinio pagrindo neturi. Apeliaciniame skunde keliamas tik V. U. kaltės klausimas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, teigiant, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną V. U. atžvilgiu. Esant šių aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Aptarto teisinio reguliavimo ir Institucijos apeliacinio skundo argumentų kontekste įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visumą, spręstina, kad skundžiamu nutarimu pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumą bei jų tarpusavio sąsają, taip vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę ir tai lėmė nepagrįstą išvadą dėl V. U. nekaltumo jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padaryme.

9. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas.

10. Atsižvelgiant į ANK 95 straipsnio 1 dalies dispoziciją akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

11. Pagal formuojamą teismų praktiką, darbą vertinti kaip nelegalų galima tik konstatavus nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) būtina nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. liepos 24 d. V. U. IĮ, atstovaujama savininkės V. U., pasirašė darbo sutartį su N. M., kuri buvo įdarbinta virėja V. U. įmonėje „B.“. Šios darbo sutarties pagrindu N. M. buvo nustatytas ne visas darbo laikas, t. y. 2 val. per dieną. Sutartyje nurodyta N. M. darbo pradžia – 2019 m. liepos 25 d. (b. l. 22-23). Tuo tarpu remiantis 2019 m. rugpjūčio 5 d. nelegalaus darbo tyrimo akte užfiksuotais duomenimis, 2019 m. liepos 24 d. M. G. ir G. D. patikrinę V. U. įmonę „B.“, joje rado 4 dirbančius asmenis, tarp kurių buvo ir N. M.. Ji patikrinimo metu iš kavinės „B.“ pasišalino. Nors tiek apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek ir savo atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą V. U. teigia, kad patikrinimo dieną N. M. buvo leista susipažinti su darbo vieta, darbo įrankiais ir įrenginiais, pasižiūrėti, kokie produktai ir kur laikomi, stebėti, kaip serviruojami patiekalai, dėl ko, ji, dėvinti virėjo kepuraitę ir prijuostę, buvo įleista į kavinės virtuvę, kur jokių darbų neatliko, ką tiek savo rašytiniu paaiškinimu (b. l. 7), tiek apklausiama pirmosios instancijos teisme iš esmės patvirtino ir N. M., tačiau ši V. U. versija buvo paneigta nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visuma, kuri skundžiamu nutarimu, kaip tai teisingai pažymima ir Institucijos apeliaciniame skunde, vis tik nebuvo tinkamai įvertinta.

13. Konstatuojant šią išvadą visų pirma paminėtina, kad pagal vieningai nelegalaus darbo bylose formuojamą teismų praktiką, pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolą surašančiam pareigūnui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012). Tuo tarpu remiantis nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenimis, 2019 m. liepos 24 d. savo rašytiniuose paaiškinimuose A. G. ir S. T. betarpiškai patvirtino, jog patikrinimo metu virtuvėje dirbo ir N. M. (b. l. 4, 5). Apie tai, kad N. M. būtų tik stebėjusi virtuvės darbą, tačiau jokių darbinių funkcijų neatlikusi, jos neužsiminė, kategoriškai pažymėdamos, jog tą dieną virtuvėje N. M. dirbo. Svarbu tai, kad savo rašytiniu paaiškinimu S. T., be kita ko, pažymėjo ir N. M. darbo grafiką patikrinimo dieną, t. y. nuo 12.00 val. iki 14.00 val., kuris betarpiškai sutampa su N. M. darbo sutartyje nurodytu jos darbo laiku bei jos pasišalinimo iš kavinės patalpų patikrinimo dieną metu. Netikėti šių asmenų rašytiniais paaiškinimais, teisinio pagrindo nėra. Jie buvo pateikti komentuojamo įvykio dieną, tiek A. G., tiek S. T. iki šiol dirba V. U. priklausančioje įmonėje, todėl pagrindo melagingai apkalbėti savo vadovę, akivaizdžiai neturėjo. Ir nors apklausiamos pirmosios instancijos teismo posėdžio metu šiuo savo paaiškinimus A. G. ir S. T. pakeitė iš esmės, nurodydamos, jog vertinamo įvykio dieną N. M. ne dirbo, bet buvo atėjusi į kavinę tik susipažinti su darbo sąlygomis (kas iš esmės atitinka V. U. versiją), tačiau šiuos parodymus jos abi davė jau praėjus kuriam laiko po patikrinimo, tokiu būdu, jos neabejotinai turėjo pakankamai laiko aptarti įvykio detales su V. U. bei suderinti savo parodymus tarpusavyje, kas, aukštesniojo teismo įsitikinimu, ir lėmė A. G. bei S. T. parodymų pakeitimą pirmosios instancijos teisme. Skundžiamu nutarimu pirmosios instancijos teismas šių duomenų niekaip nevertino ir apie juos nepasisakė, tokiu būdu atlikęs nevisapusišką įrodymų vertinimą, turėjusį lemiamos įtakos sprendžiant V. U. kaltės klausimą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

14. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir N. M. parodymų visuma. Nors tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir savo rašytiniame paaiškinime ji davė V. U. palankius parodymus, tačiau vien tik jų visumoje spręsti V. U. nekaltumo klausimą, teisinio pagrindo nėra. Darant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad komentuojamo įvykio metu iš darbo vietos (V. U. IĮ) N. M. pasišalino jos nespėjus apklausti Institucijos darbuotojams, jos rašytinis paaiškinimas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje buvo pateiktas praėjus net 6 dienoms po V. U. IĮ patikrinimo, todėl neatmestina jos ir V. U. parodymų aptarimo galimybė. Be to, N. M. rašytinis paaiškinimas buvo pateiktas pagal Institucijos darbuotojų V. U. IĮ buhalterės elektroniniu paštu pateiktus klausimus, į kuriuos N. M. taip pat atsakė elektroniniu paštu, todėl neatmestina galimybė, jog šiuo konkrečiu atveju N. M. atsakant į jai pateiktus klausimus, jai buvo daromas spaudimas duoti V. U. palankius parodymus. Šių duomenų plotmėje vis tik pažymėtina, kad N. M. ir po patikrinimo dirbo V. U. IĮ, todėl neabejotina, jog siekdama išlaikyti savo darbo vietą ji turėjo pakankamą pagrindą sutikti su V. U. pozicija ir duoti jai palankius parodymus.

15. Esant šių duomenų visumai, jų kontekste nesant pagrindo tikėti N. M. parodymais, svarbu paminėti ir tai, kad pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymius, vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, teisinio pagrindo nėra. Neabejotina, jog siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusižengimo aplinkybių, juo labiau, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiu atveju, siekiant patikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keliamas įvykio versijas, būtinas kitų nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų, tame tarpe ir liudytojų parodymų, įvertinimas, kuris, sprendžiant iš aukščiau aptartų duomenų visumos, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu, vis tik nebuvo atliktas tinkamai.

16. Atsižvelgiant į išdėstytą, neabejotina, kad tarp V. U. ir N. M. vertinamo įvykio dieną buvo susiklostę darbo santykiai, turintys visus nelegaliam darbui priskiriamus požymius – N. M. vykdė darbo funkcijas V. U. įmonės naudai, darbas buvo dirbamas N. M. ir V. U. susitarus dėl N. M. pareigų, jos atliekamo darbo bei funkcijų, N. M. dirbo paklusdama įmonės tvarkai (vilkėjo įmonės darbuotojams priskiriamą aprangą, darbui naudojo įmonės įrankius ir priemones), bei atlygintinai (buvo sutarta už darbą mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį atlygį), tačiau nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojos priėmimą į darbą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Tokiu būdu, abejoti V. U. kalte padarius jai inkriminuotą ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, priešingai nei tai konstatuota skundžiamu apylinkės teismo nutarimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Jos kaltė betarpiškai įrodyta aukščiau aptartų duomenų visumoje. Ja aukštesnysis teismas neabejoja.

17. Tokiu būdu, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarimo dalis dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nutraukimo V. U. atžvilgiu panaikinama, šioje dalyje priimant nutarimą – pripažinti V. U. kalta pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

18. Kaip numatyta komentuojamo straipsnio sankcijoje, už šiame straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims gresia bauda nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Sprendžiant klausimą dėl V. U. skirtinos administracinės nuobaudos, įvertintinas jos padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas ir pobūdis, atsižvelgtina į tai, kad vertinamu atveju V. U. veikė tiesioginės tyčios forma (žinodama apie savo pareigą tinkamai įforminti N. M. darbo pradžią, to nepadarė), o jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės nebuvo nustatytos. Tačiau, įvertinus tai, kad komentuojamo nusižengimo padarymo metu V. U. buvo 72 metų amžiaus, jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusižengimą ji padarė sulaukusi 65 metų amžiaus (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaip to reikalauja ANK 34 straipsnio 1 dalies nuostatos, atsižvelgtina ir į V. U. asmenybę – praeityje ji neteista, už analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų/teisės pažeidimų padarymą bausta nebuvo, iš savo gaunamo darbo užmokesčio ir pensijos ji išlaiko savo senyvo amžiaus sutuoktinį, turintį įvairių sveikatos sutrikimų, jos pačios sveikata, neabejotinai įvertinus ir jos amžių, taip pat reikalauja specialios priežiūros. Atsižvelgiant aptartas aplinkybes, V. U. skirtina administracinė nuobauda – bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje, nustatant minimalų minėtoje normoje numatytą baudos dydį, t. y. 1000 (vieno tūkstančio) eurų. Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

19. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu V. U. buvo nubausta ir pagal ANK 96 straipsnio 3 dalį bei 99 straipsnio 1 dalį, skiriant jai atitinkamai 80 (aštuoniasdešimties) eurų ir 150 (vieno šimto penkiasdešimties) eurų baudas, šiuo nutarimu pripažinus ją kalta ir pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, iš naujo spręstinas ANK 38 straipsnio nuostatų taikymo klausimas. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, V. U. skirtina galutinė 1000 (vieno tūkstančio) eurų bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus M. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarimo dalį dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį V. U. atžvilgiu nutraukimo, šioje dalyje priimti naują nutarimą – pripažinti V. U. kalta pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir skirti jai 1000 (vieno tūkstančio) eurų baudą.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarimo dalį dėl ANK 38 straipsnio 2 dalies taikymo, šioje dalyje priimti naują procesinį sprendimą – vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, skirti V. U. galutinę 1000 (vieno tūkstančio) eurų baudą.

Likusią Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Aušra Vingilė