- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-14
- Bylos Nr.
- 2A-1093-115/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-22937-2009-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- UAB „Medicinos banko lizingas“
- Atsakovas
- UAB „Mega property“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Goplitas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Medicinos banko lizingas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Medicinos banko lizingas“ ieškinį atsakovui UAB „Mega property“ dėl nuostolių atlyginimo, tretysis asmuo UAB „Goplitas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Medicinos banko lizingas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Mega property“ 40.831,06 Lt įrangos likutinės vertės, 12,70 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas su atsakovu 2008 m. rugpjūčio 25 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas iš atsakovo nupirko ir trečiajam asmeniui UAB „Goplitas“ pagal 2008 m. rugpjūčio 25 d. lizingo sutartį perdavė mobilią padengimo tauriaisiais metalais sistemą „Arg Plater“. Pirkimo – pardavimo sutarties 6.5 p. šalys nustatė, kad kliento (UAB „Goplitas“) nemokumo atveju atsakovas įsipareigoja atpirkti prekę už likutinę vertę. Tretysis asmuo nuo 2008 m. gruodžio mėn. iš dalies arba visiškai nemokėjo ieškovui įmokų pagal lizingo sutartį grafikus. Šios įmokos buvo priteistos teismo sprendimu už akių. Anot ieškovo, kadangi UAB „Goplitas“ nevykdė savo prievolės, nemokėjo įmokų pagal grafiką, todėl jis buvo laikytinas nemokia įmone ir lizingo sutartis su juo nutraukta 2009 m. liepos 16 d. Todėl atsakovas pagal pirkimo - pardavimo sutartį turi pareigą atpirkti įrangą už likutinę vertę. Ieškovas keletą kartų kreipėsi į atsakovą dėl turto atpirkimo, tačiau atsakovas įrangos neatpirko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, bylos įrodymus, sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog tretysis asmuo UAB „Goplitas“ tapo nemokiu. Lizingo sutartimi ieškovas ir tretysis asmuo susitarė dėl sutarties sąlygų, lizingo sutartyje nėra nuostatų, apibrėžiančių lizingo gavėjo nemokumą. Ieškovas pats jam palankia linkme aiškina lizingo gavėjo nemokumo sąvoką ir nepagrįstai ją sieja būtent su šios sutarties 19.1.3 p.
Teismas sprendė, kad UAB „Goplitas“ 2009 m. gegužės 7 d. rašte dėl lizingo mokėjimų grafiko pakeitimo, atsižvelgiant į ekonominę ir finansinę situaciją šalyje ir su tuo susijusias įmonės galimybes mokėti įmokas pagal grafiką, nurodytos priežastys negali būti siejamos su trečiojo asmens nemokumu, priešingai, tretysis asmuo siekė palankesnio sutarties vykdymo grafiko, kas negali būti pripažįstama juridinio asmens nemokumu. Teismas pažymėjo, jog ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad lizingo sutartis buvo nutraukta 2009 07 16, nes tokia galimybė numatyta lizingo sutarties 19.1.3 p., tačiau teismui nepateikti įrodymai, susiję su vienašališko lizingo sutarties nutraukimo aplinkybėmis bei motyvais, todėl teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad gerokai iki lizingo sutarties nutraukimo buvo susiklosčiusios aplinkybės reikalauti iš atsakovo pirkimo-pardavimo sutarties 6.5 punkto vykdymo, t.y. įrangos atpirkimo lizingo gavėjui tapus nemokiu.
Teismas, spręsdamas apie trečiojo asmens UAB „Goplitas“ nemokumą, nesiremė antstolio V. M. padėjėjos 2010 m. birželio 9 d. pažyma, nes pagal CPK 631 str. 2 d., jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir vykdomąjį dokumentą grąžina išieškotojui. Šiuo atveju, teismui tokių įrodymų apie skolininką UAB „Goplitas“, arba apie vykdomojo dokumento grąžinimą ieškovui nepateikta. Teismas konstatavo, kad iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad UAB „Goplitas“ yra įregistruota viešame registre, įmonės veikla nenutraukta, jai nėra keliama bankroto byla, todėl ieškovas nepagrįstai laiko šią įmonę nemokia.
Anot teismo, lizingo sutartimi prisiimti UAB „Goplitas“ sutartiniai įsipareigojimai nebuvo vykdomi tinkamai ir laiku, todėl tretysis asmuo UAB „Goplitas“ pažeidė lizingo sutartį. Prašoma priteisti 40.831,06 Lt suma yra skirtumas tarp pirkimo kainos 61.115 Lt ir UAB „Goplitas“ sumokėtos įmokos 12.750,56 Lt, bei teismo sprendimu už akių priteistos 7.533,38 Lt sumos ir yra ieškovo patirti nuostoliai pagal lizingo sutartį. Šių nuostolių ieškovas turėtų reikalauti iš sutartį pažeidusio lizingo gavėjo, šiuo atveju iš trečiojo asmens UAB „Goplitas“. Teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad jo nuostoliai, atsiradę dėl lizingo sutarties nevykdymo, atsirado dėl atsakovo kaltės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas UAB „Medicinos banko lizingas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
1. Pirkimo – pardavimo sandoris lizingo santykiuose yra „lydintis“ sandoris, sudaromas vykdant lizingo sutartį, ir dėl tokios savo paskirties turi tam tikrų specifinių bruožų palyginus su atskira pirkimo – pardavimo sutartimi. Todėl kalbant apie įrangos pirkimo – pardavimo sutartį ir įmonės nemokumo sąvoką, būtina atsižvelgti į lizingo sutartį ir pirkimo – pardavimo sutarties nuostatas aiškinti taip, kad jos sietųsi su lizingo sutartimi. Lizingo davėjui yra svarbiausia, kad lizingo gavėjas tinkamai ir laiku atsiskaitytų pagal pasirašytą lizingo sutartį. Trečiojo asmens negalėjimas tinkamai įvykdyti savo prievolės ir turėtų būti suprantamas kaip įmonės nemokumas. Aiškinant įmonės nemokumo sąvoką neturėtų būti remiamasi Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, kadangi aptariamu atveju nėra svarstomas UAB „Goplitas“ bankroto klausimas.
2. Trečiojo asmens nemokumą patvirtino jo kreipimasis į apeliantą dėl mokėjimų grafiko pakeitimo, 2009 m. spalio 20 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimas dėl trečiojo asmens įsiskolinimo priteisimo ieškovui, finansinės atskaitomybės dokumentų už 2009 m. nepateikimas. Trečiojo asmens nemokumą patvirtino ir išieškojimą pagal minėtą 2009 m. spalio 20 d. teismo sprendimą vykdęs antstolis. UAB „Goplitas“ nemokumo riziką patvirtino ir tai, jog pastaruoju metu įmonės negalima rasti, procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui įteikiami viešo paskelbimo būdu.
3. UAB „Goplitas“ dėl finansinių sunkumų neatsiskaitant su apeliantu bei nutraukus dėl to lizingo sutartį, atsakovas įgijo pareigą prekę atpirkti pagal lizingo sutarties 6.5. punktą.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Mega property“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad atsakovas pasirašydamas pirkimo – pardavimo sutartį buvo įsitikinęs, kad įmonės nemokumas reiškia jos bankrotą. Komerciniuose santykiuose siekiant nustatyti, ar įmonė yra nemoki, vartojama Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. nurodyta reikšmė. Aplinkybės, kad UAB „Goplitas“ nepavyksta įteikti teismo šaukimų asmeniškai, kad nėra pateikta įmonės finansinė atskaitomybė už 2009 m., nėra pagrindas pripažinti įmonę nemokia. Ieškovo pateikta antstolio pažyma nėra tinkamas įrodymas, nes nepateiktas Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytos formos aktas ir duomenys apie antstolio ieškovui grąžintą vykdomąjį dokumentą. Ieškovas pačiu neracionaliausiu būdu nutraukė su trečiuoju asmeniu sudarytą lizingo sutartį, vietoje to, kad gautų visišką prievolės įvykdymą per ilgesnį laiką, ir dėl to patyrė prašomus priteisti nuostolius. Taigi dėl nuostolių atsiradimo yra kaltas pats ieškovas. Ieškovas nuosavybės teise turi padengimo tauriaisiais metalais sistemą ir nėra patyręs jokių nuostolių, nes ieškovo turto vertė nėra sumažėjusi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Ieškovas UAB“Medicinos banko lizingas‘ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo atmestas jo ieškinys dėl 40831,06Lt įrangos likutinės vertės ir palūkanų priteisimo iš atsakovo UAB“Mega property“. Tačiau kolegija sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Nustatyta, kad ieškovas UAB“Medicinos bankas‘ su atsakovu UAB“Mega Property“ 2008 m. rugpjūčio 25 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas iš atsakovo nupirko ir trečiajam asmeniui UAB „Goplitas“ pagal 2008 m. rugpjūčio 25 d. lizingo sutartį perdavė mobilią padengimo tauriaisiais metalais sistemą „Arg Plater“. Pirkimo – pardavimo sutarties 6.5 p. šalys nustatė, kad kliento (UAB „Goplitas“) nemokumo atveju atsakovas įsipareigoja atpirkti prekę už likutinę vertę. Kadangi tretysis asmuo (lizingo gavėjas) laiku nemokėjo įmokų skola iš jo buvo priteista 2009 m. spalio 20 d. teismo sprendimu, lizingo sutartis nutraukta nuo 2009m. liepos 16d., tačiau atsakovas įrangos už likutinę vertę neatpirko. Taigi ginčas šioje byloje kilo dėl ieškovo su atsakovu pasirašytos sutarties vykdymo, aiškinant trečiojo asmens nemokumą.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog tretysis asmuo UAB „Goplitas“ tapo nemokus, nurodant, jog lizingo ir pirkimo-pardavimo sutartyse nėra nuostatų, apibrėžiančių lizingo gavėjo nemokumą, todėl ieškovas nepagrįstai jam palankia linkme aiškina lizingo gavėjo nemokumą, siejant jį su lizingo sutarties 19.1.3 p.
Kolegija nesutinka su apelianto skundo argumentais, kad vertinant įrangos pirkimo – pardavimo sutartį ir įmonės nemokumą yra būtina atsižvelgti į lizingo sutartį ir pirkimo – pardavimo sutarties nuostatas, ir trečiojo asmens negalėjimą tinkamai įvykdyti savo prievolės traktuoti kaip įmonės nemokumą. Kolegija pažymi, kad toks sutarčių aiškinimas atitinka ieškovo interesus, tačiau prieštarauja nemokumo sąvokai, kuri įtvirtinta LR Įmonių bankroto įstatymo 2str.8d. ir kuri yra suprantama visiems verslo subjektams. Tai rodo, kad nesant sutartyje nurodytoms nemokumą apibūdinančioms kitoms aplinkybėms, įmonės nemokumas gali būti konstatuotas tik laikantis Įmonių bankroto įstatymo (CK 6.198str.). Tuo tarpu savalaikis lizingo įmokų nemokėjimas, lizingo gavėjo kreipimasis į ieškovą dėl mokėjimo grafiko pakeitimo, įmokų įsiskolinimo priteisimas, antstolio pažyma dėl vykdomo išieškojimo, vienašalis lizingo sutarties nutraukimas, finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimas, negalėjimas rasti skolininko nurodytu adresu, šios aplinkybės patvirtinti negali, kadangi byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių trečiojo asmens nemokumą pagal Įmonių bankroto įstatymą. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas šioje byloje neįrodė trečiojo asmens nemokumo, todėl ieškinys yra atmestas pagrįstai (CPK 178str.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neįrodo, trečiojo asmens nemokumo ir tuo pačiu nesukelia atsakovui pareigos, numatytos 2008-08-25 pasirašytos Pirkimo-pardavimo sutarties 6.5p., ar atlyginti trečiojo asmens padarytus nuostolius, nes tam nėra įstatyminio pagrindo.
Pažymėtina ir tai, kad ieškovas siekia prisiteisti nuostolius, kurie su ieškovo įmokomis ir priteista skola padengtų visą įrangos įsigijimo kainą, o Lizingo sutarties 19.8p. pagrindu apeliantas gali iš trečiojo asmens išsireikalauti ir pačią įrangą, kuri yra jo nuosavybė. Tai rodo, kad ieškovas pareikštu ieškiniu faktiškai siekia atsakovo sąskaita praturtėti, nes pats perduoti įrangą atsakovui neįsipareigoja, kas prieštarauja CK 1.5str. įtvirtintiems principams.
Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino, taikė įstatymą, teisingai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 326 str. d.1 p.).
Vadovaujantis CPK 93, 98str., iš ieškovo priteistina atsakovui 800Lt atlyginti apeliacinėje teismo instancijoje turėtoms advokato išlaidoms, kurias patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, o jų dydis neviršija rekomenduojamų ir negali būti pripažintas neprotingai dideliu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-793-101/2010 palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB“Medicinos banko lizingas“ 800,0Lt atsakovui UAB „Mega property“ advokato išlaidų.