Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos, kuris gautas iš Interpolo Jungtinės Karalystės nacionalinio biuro, dėl I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtos laisvės atėmimo bausmės perdavimo vykdyti Jungtinei Karalystei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-43-754-2012, I. Z. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 150 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme. Nuosprendis įsiteisėjo 2012 m. balandžio 26 d.

Teismų informacinės sistemos duomenimis „Liteko“ 2014 m. kovo 5 d. I. Z. atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis (toliau- ir EAO) Nr. ES1-14-562/2014 dėl suėmimo ir perdavimo Lietuvos Respublikai, kad būtų galima vykdyti nuosprendį, kuriuo paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau asmuo nebuvo perduotas Lietuvos Respublikai.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. liepos 11 d. gautas ir persiųstas Vilniaus apygardos teismo Karališkosios prokuratūros Ekstradicijos skyriaus paklausimas, persiųstas iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos, kurį gavo iš Interpolo Jungtinės Karalystės nacionalinio biuro. Paklausime nurodyta, kad Jungtinėje Karalystėje 2024 m. spalio 9 d. buvo sulaikytas I. Z. pagal 2014 m. kovo 5 d. išduotą Europos arešto orderį. Aukštasis teismas 2015 m. liepos 14 d. sutiko perduoti I. Z. Lietuvos Respublikai, tačiau kitoje (imigracijos) byloje imigracijos teisėjas 2024 m. spalio 16 d. nusprendė, kad I. Z. išsiuntimas nėra suderinamas su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Susiklosčius tokiai situacijai, Karališkosios prokuratūros Ekstradicijos skyrius motyvuotai siūlo apsvarstyti galimybę vykdyti minėtą nuosprendį Jungtinėje Karalystėje, vadovaujantis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (nepaisant to, kad Jungtinė Karalystė išstojo iš Europos Sąjungos, šis pamatinis sprendimas taikytinas nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kada I. Z. buvo suimtas pagal EAO ir 1983 m. Konvencija dėl nuteistųjų asmenų perdavimo.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Užsienio valstybių teismų nuosprendžiai Lietuvos Respublikoje, taip pat Lietuvos Respublikos teismų nuosprendžiai kitose valstybėse vykdomi Tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose nustatytas taisykles.

Jungtinė Karalystė ir Lietuvos Respublika yra ratifikavusios 1983 m. Konvenciją dėl nuteistųjų asmenų perdavimo (toliau – ir Konvencija) bei jos 1997 m. Papildomą protokolą, kurio 2 straipsnyje numatyta galimybė prašyti perimti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nuo kurio asmuo pasislėpė kitoje valstybėje. Pažymėtina, kad viena iš būtinų nuteistųjų asmenų/nuosprendžio vykdymo perdavimo sąlygų, numatytų Konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje, yra ta, kad nuteistasis turi būti valstybės, kuri perima nuosprendžio vykdymą, išeivis (angl. national). Dažniausiai tokiu atveju pagal Konvenciją prašoma valstybės perimti laisvės atėmimo bausmės, skirtos jos piliečiams, vykdymą. Nepaisant to, Konvencijos 3 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė Konvencijos dalyvėms apibrėžti sąvoką „išeivis“. Jungtinė Karalystė, apibrėždama šią sąvoką, yra pareiškusi, kad pagal Konvenciją gali priimti nuteistuosius Jungtinės Karalystės piliečius arba nuteistuosius, kurie Jungtinės Karalystės Vyriausybės nuomone turi pakankamai artimų ryšių su Jungtine Karalyste. Taigi, šiuo pareiškimu sudaryta sąlyginė galimybė Lietuvos institucijoms kreiptis dėl nuteistiesiems, nesantiems Jungtinės Karalystės piliečiais, skirtų laisvės atėmimo bausmių perdavimo Jungtinei Karalystei vykdyti.

Nuosprendžių pripažinimą, siekiant asmeniui įvykdyti teismo paskirtą bausmę, numato ir reglamentuoja 1970 m. Europos Konvencija dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo (Valstybės žinios, 1997 m. lapkričio 7 d., Nr. 101-2551) (toliau – Konvencija). Lietuvos Respublika minėtą Konvenciją ratifikavo 1997 m. spalio 16 d. įstatymu Nr. VIII-458. Konvencijos šalis narė yra ir Jungtinė Karalystė. Taigi Lietuvos Respublikos teisinis bendradarbiavimas su Jungtine Karalyste vykdomas abiejų šalių ratifikuotos Konvencijos pagrindu.

Pagal 1970 m. gegužės 28 d. Europos konvencijos dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo 3 straipsnio 1 dalį susitariančioji Valstybė turi teisę šioje Konvencijoje numatytais atvejais ir sąlygomis vykdyti kitos Susitariančios Valstybės paskirtą sankciją, kuri vykdytina pastarojoje valstybėje. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tokia teisė gali būti įgyvendinama tik tada, kai to prašo kita Susitariančioje valstybė.

Pagal Konvencijos 5 straipsnį nuosprendį priimančioji Valstybė gali prašyti kitą Susitariančiąją Valstybę vykdyti sankciją tik esant vienai arba daugiau iš žemiau išvardytų sąlygų: (a) jeigu asmuo, kuriam paskelbtas nuosprendis, nuolat gyvena kitoje Valstybėje; (b) jeigu sankcijos vykdymas kitoje Valstybėje pasitarnautų tolimesnei nuteisto asmens socialinei reabilitacijai; (c) jeigu sankcija, kuri numato laisvės atėmimą, būtų taikoma po kitos sankcijos, kuri taip pat numato laisvės atėmimą, o asmuo jau atlieka bausmę arba turi ją atlikti kitoje Valstybėje; (d) jei kita Valstybė yra nuteisto asmens tėvynė ir yra pareiškusi norą prisiimti atsakomybę už sankcijos vykdymą; (e) jeigu ji mano, kad negali pati taikyti sankcijos net pasinaudojusi ekstradicija, kai tuo tarpu kita Valstybė gali tai padaryti.

Konvencijos 15 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad visi prašymai pagal šią Konvenciją yra pateikiami raštu. Prašymus bei visus kitus būtinus pranešimus pagal šią Konvenciją siunčia prašančiosios Valstybės Teisingumo ministerija Valstybės, kurios yra prašoma vykdyti, Teisingumo ministerijai arba, jei taip susitaria Susitariančiosios Valstybės, vykdymo prašančiosios Valstybės atitinkamos institucijos tiesiogiai Valstybės, kurios yra prašoma vykdyti, tokioms pat institucijoms; prašymai grąžinami tais pačiais kanalais.

Konvencijos 16 straipsnyje nurodyta, kad prašymas vykdyti yra pateikiamas kartu su prašomo vykdyti sprendimo originalu arba jo patvirtinta kopija bei visais kitais būtinais dokumentais. Baudžiamoji byla ar jos dalies originalas arba patvirtinta kopija yra išsiunčiama vykdančiajai Valstybei, jei ji to reikalauja. Vykdymo prašančiosios Valstybės atitinkama institucija patvirtina vykdytiną sankciją.

Konvencijos 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jei ši Konvencija nenurodo kitaip, teismo sprendimai in absentia ir „ordonnances penales“ yra vykdomi pagal taisykles, taikomas visiems kitiems teismo sprendimams.

Teismas, susipažinęs su byloje esančiais duomenimis nustatė, kad I. Z. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 150 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 18 d. raštu Nr. ES-1-754/2014 išsiuntė Vilniaus apygardos teismui minėto nuosprendžio nuorašą, EAO projektą ir papildomą medžiagą, prašydamas spręsti klausimą dėl EAO išdavimo dėl I. Z. perdavimo Lietuvos Respublikai. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 5 d. išdavė EAO Nr. ES1-14-562/2014 dėl I. Z. suėmimo ir perdavimo Lietuvos Respublikai, kad būtų galima vykdyti nuosprendį, kuriuo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, kad Jungtinėje Karalystėje 2024 m. spalio 9 d. buvo sulaikytas I. Z. pagal išduotą 2014 m. liepos 14 d. EAO. 2015 m. liepos 15 d. Aukštasis teismas sutiko su vykdančiąja teismine institucija, kad I. Z. turi būti nedelsiant perduotas Lietuvai atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Tačiau, I. Z. užkirto kelią faktiniam išsiuntimui iš Jungtinės Karalystės, bylinėdamasis su Jungtine Karalyste imigracijos byloje. I. Z. ieškinys turėjo ilgą procesą administraciniuose teismuose. Galiausiai buvo išspręstas 2024 m. spalio 16 d., kai imigracijos teisėjas padarė išvadą, kad jo išsiuntimas į Lietuvą nesuderinamas su Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsniu dėl jo psichinės sveikatos, savižudybės rizikos ir seksualumo. Be to, I. Z. nuosprendžio vykdymo senatis nėra suėjus. Todėl minėtu pranešimu prašoma Teisingumo ministerijos inicijuoti teikimo dėl nuosprendžio perdavimo vykdyti Jungtinei Karalyste ir kitų dokumentų, nurodytų pateiktame rašte.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad asmuo, kuriam paskelbtas nuosprendis nuolat gyvena kitoje valstybėje (Jungtinėje Karalystėje), t. y. atitinka vieną iš Konvencijos 5 straipsnyje išvadintų sąlygų, kai nuosprendį priimančioji Valstybė gali prašyti kitą susitariančiąją valstybę vykdyti sankciją.

Todėl siekiant išvengti nebaudžiamumo, tikslinga kreiptis dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-43-754-2012, kuriuo I. Z. skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, vykdymo perdavimo Jungtinei Karalystei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis 1970 m. Europos Konvencija dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342, 355, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

nustatyti, kad tikslinga kreiptis dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvo nuteistas už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalyje ir paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, vykdymo perdavimo Jungtinei Karalystei.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.