Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-12-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-704-312/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-10
Bylos Nr.
1A-704-312/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Aiva Survilienė, Artūras Šumskas
Nuteistasis
R. J.
Advokatai
Arvydas Milutis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-704-312/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27653-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; (S) 1.1.8.1.1; 2.4.6.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko,

sekretoriaujant Violetai Budžienei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniui,nuteistojo R. J. gynėjui advokatui Arvydui Milučiui,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta penkiasdešimties parų arešto bausmė. Taip pat jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 241 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė. Šios bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir R. J. paskirta subendrinta devyniasdešimties parų arešto bausmė. Į bausmę įskaitytas R. J. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas. Šiuo nuosprendžiu kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį taip pat pripažintas I. B., tačiau apeliacinis skundas dėl šio asmens nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. J. nuteistas už tai, kad jis ir I. B. 2018 m. birželio 11 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 11.55 val., iš anksto susitarė pavogti svetimą V. S. priklausantį turtą ir pastarąjį pasidalinti. Vykdydamas nusikalstamą sumanymą, R. J. 2018 m. birželio 11 d., apie 11.55 val., maršrutiniame autobuse Nr. 74, važiuojančiame link maršrutinio transporto stotelės „Audėjas“, esančios Zarasų g. 24, Vilniuje, priėjęs prie V. S. dešine ranka apkabino pastarojo kaklą bei kaire ranka iš priekinės V. S. kelnių kišenės ištraukė juodos spalvos piniginę, kurioje buvo aštuonios nuolaidų kortelės, neįgaliojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB banko“ mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos V. S. vardu, 136,81 eurai, po ko maršrutinio transporto stotelėje „Audėjas“, autobusui sustojus, R. J. ir I. B. iš autobuso išlipo ir pradėjo bėgti, tačiau iš karto buvo sulaikyti neviešai patruliavusių ir nusikalstamą veiką stebėjusių Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų R. A. ir V. K. (V. K.). Šiais savo veiksmais R. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

2. R. J. taip pat nuteistas už tai, kad jis 2018 m. birželio 12 d., apie 13.40 val., būdamas laikinai sulaikytas, būdamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato patalpose, esančiose Algirdo g. 20, Vilniuje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo postinio T. A. paprašė nuvedamas į tualetą. Pastarajam nuvedus R. J. į tualetą, R. J., išeidamas iš tualeto patalpos, staigiai nubėgęs link remontuojamo apklausos kabineto Nr. 110 iššoko pro šio kabineto atidarytą langą ir pabėgo nuo policijos pareigūnų, kol 2018 m. birželio 12 d., apie 13.50 val., pastate, esančiame Algirdo g. 22, Vilniuje, buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Šiais savo veiksmais R. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 241 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. J. prašo peržiūrėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis savo kaltę pripažino, gailisi, su nukentėjusiuoju susitaikė, nukentėjusysis pretenzijų neturi.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir nustato imperatyvą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis nesutinka su jam paskirta bausme.

7. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 178 straipsnio 2 dalis numato, kad tas, kas pagrobė automobilį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. BK 241 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas būdamas sulaikytas pabėgo iš jo laikymo vietos, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

9. Apelianto kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 241 straipsnio 1 dalyje, įrodyta kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, tarnybiniuose pranešimuose, apžiūrų protokoluose bei kitoje rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje esančiais duomenimis. Padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinės, viena iš jų baigta, kita - nutrūkusi pasikėsinimo stadijoje, šie nusikaltimai įstatymo priskiriami apysunkio (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir nesunkaus (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų kategorijoms. Nuteistasis pradinio išsilavinimo, niekur nedirba, BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas padarytas siekiant gauti turtinės naudos, per penkerius metus administracine tvarka buvo baustas trylika kartų, administracinių nuobaudų nevykdo, anksčiau teistas vieną kartą, po nusikalstamų veikų padarymo jis yra nuteistas dar kartą (nuosprendis neįsiteisėjęs), kas rodo asmens polinkį nesilaikyti įstatymo reikalavimų. Byloje nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Atsižvelgus į šių aplinkybių visetą, darytina išvada, kad R. J. paskirtos artimos vidurkiui arešto bausmės atitinka BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, paskyrus švelnesnę bausmę – baudą, bausmės tikslai nebus pasiekti, nes piniginių nuobaudų, paskirtų administracine tvarka, nuteistasis nevykdo ir tokios poveikio priemonės teigiamos įtakos jo elgesiui nedaro. Įvertinus nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių kiekį, mažinti bausmės dydžių taip pat nėra teisinio pagrindo. Teigiamai vertinama tai, kad R. J. susitaikė su nukentėjusiuoju, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas švelninti jo teisinę padėtį.

10. Taigi, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas, o R. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Virginija Pakalnytė-TamošiūnaitėAiva SurvilienėArtūras Šumskas